Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

1. ieškovas A. S. (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams A. V. ir G. V. (toliau – atsakovai), prašydamas pripažinti, jog atsakovai neturi teisės paveldėti nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą po Z. S., mirusios 2021 liepos 29, atsiradusio palikimo, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas ieškinyje nurodo, kad 2021 m. liepos 29 d. mirė jo motina Z. S., kurios palikimą pagal įstatymą turi teisę priimti ir šia teise pasinaudojo jis ir jo velionės sesers vaikai (atsakovai). Anot ieškovo, po jo motinos mirties atsakovai kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismą Klaipėdos miesto rūmus prašydami patvirtinti palikėjos Z. S. 2020 m. birželio 17 d. surašytą asmeninį testamentą, kuriuo ji butą, esantį (duomenys neskelbtini), paliko atsakovams. Atsakovai pareiškime nurodė, kad palikėja 2020 m. birželio 17 d. savo ranka surašė ir pasirašė asmeninį testamentą, kuriuo minėtą butą paliko būtent jiems. Nagrinėjant atsakovų pareiškimą ir remiantis 2021 m. rugpjūčio 17 d. Testamentų registro išrašu nustatyta, kad Testamentų registre nėra įregistruota testatorės sudarytų testamentų. Atsakovų kartu su pareiškimu pateikti vaizdo įrašai itin trumpi, juose užfiksuoti atskiri epizodai, situacijos kontekstas neaiškus. Teismas, nagrinėdamas atsakovų pareiškimą, taip pat atkreipė dėmesį ir į asmeninio testamento surašymo aplinkybes. Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta ir tai patvirtino pats atsakovas A. V., kad būtent jis buvo ieškovo motinos asmeninio testamento surašymo iniciatorius. Būtent tuo tikslu atsakovas A. V. testamento surašymo dieną buvo nuvykęs pas Z. S., pasiruošęs reikiamas priemones (baltą popieriaus lapą, tušinuką, ginčo buto Nekilnojamojo turto registro išrašą, atsakovų ir testatorės asmens duomenis) ir padiktavo testatorei testamento tekstą. Ieškovas pažymi, kad minėtos bylos nagrinėjimo metu atsakovas A. V. patvirtino, kad, jeigu nebūtų nuvykęs pas Z. S., ji viena nebūtų surašiusi minėto testamento. Ieškovas taip pat atkreipia dėmesį, kad atsakovas A. V. nuvykęs pas Z. S. testamento surašymo dieną pirmiausia pranešė jai apie savo motinos (Z. S. dukros) mirtį. Teismas vertino, kad žinia apie dukros mirtį turėjo neabejotinai paveikti testatorės psichologinę, emocinę būseną. Testamento sudarymo aplinkybės, atsižvelgiant į Z. S. amžių, sveikatos, emocinę būklę, peržengė įprastinio suinteresuotų įpėdinių įkalbinėjimo ar prašymo sudaryti jiems palankų testamentą ribas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.18 straipsnio 1 dalis). Maža to, atsakovai teisminio proceso metu negalėjo paaiškinti, kodėl jie nesikreipė į notarą, kad ginčo testamentas būtų įstatymų nustatyta tvarka patvirtintas notaro. Byloje nustatytų aplinkybių visumos pagrindu, teismas konstatavo, kad teismui pateiktame 2020 m. birželio 17 d. dokumente nėra išreikšta tikroji (laisvai susiformavusi) palikėjos valia, todėl šis dokumentas negali būti patvirtintas kaip asmeninis Z. S. testamentas (CK 5.19 straipsnis). Civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nagrinėjimo metu atsakovai pateikė dar vieną 2020 m. rugsėjo 29 d. testamentą, kuriuo, neva ieškovo motina taip pat paliko ginčo butą jiems. Teismas konstatavo, kad vien ši aplinkybė yra savarankiškas pagrindas atmesti atsakovų pareiškimą dėl 2020 m. birželio 17 d. asmeninio testamento tvirtinimo. Atsakovai nesutiko su tokiu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu ir pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir priimti jiems palankų sprendimą. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. balandžio 21 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. (duomenys nesklebtini), atmetė apeliacinį skundą ir pirmosios instancijos nutartį paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymėjo, kad 2020 m. birželio 17 d. testamento sudarymo metu testatorė buvo 88 metų amžiaus, negalėjo savarankiškai tvarkyti asmeninių reikalų, turėjo sveikatos sutrikimų, todėl, teismo vertinimu, pareiškėjas (atsakovas A. V.), siekdamas užtikrinti, kad testamento sudarymo metu būtų išreikšta tikroji Z. S. valia, pastaroji būtų tinkamai informuota apie ginčo testamento sudarymo reikšmę ir pasekmes, galėjo imtis veiksmų, kad ginčo testamentas būtų sudarytas pas notarą, tačiau to nepadarė. Apeliacinis teismas savo abejones dėl testatorės gebėjimo tinkamai išreikšti savo valią ir suprasti savo veiksmų sudarant 2020 m. birželio 17 d. testamentą grindė aplinkybe, kad pastaroji sudarė iš esmės identišką 2020 m. rugsėjo 29 d. asmeninį testamentą. Jei Z. S. būtų tinkamai supratusi, kad 2020 m. birželio 17 d. sudarė testamentą, kuriuo ginčo turtą paliko atsakovams, ji 2020 m. rugsėjo 29 d. testamento nebūtų surašiusi. Anot ieškovo, atsakovas G. V. žinodamas ir suprasdamas atsakovo A. V. veiksmų seką, siekiant išgauti iš ieškovo motinos asmeninį testamentą, siekiant jiems palankių testamentų ribų, pritarė atsakovo A. V. veiksmams ir pats juose dalyvavo. Prieš testamento sudarymą buvo nuvykęs pas ieškovo motiną, kartu su A. V. kreipėsi į pirmosios instancijos teismą prašydami patvirtinti apgaulės būdu sudarytą Z. S. asmeninį testamentą, teikė apeliacinį skundą, o vėliau ir kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiajam teismui (toliau – LAT), kurį LAT atsisakė priimti ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Ieškovo teigimu, išdėstytų aplinkybių kontekste, atsakovai siekdami asmeninės naudos, žinodami ir suprasdami ieškovo motinos sveikatos būklę, negebėjimą įvertinti ir suprasti asmeninio testamento turinio, įtikinėdami ir naudodami psichologinę prievartą, apgaule ir prievarta privertė Z. S. surašyti 2020 m. birželio 17 d. asmeninį testamentą, kuriuo ginčo butą ji neva paliko atsakovams. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovo manymu, atsakovai neturi teisės paveldėti Z. S. palikimo nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą (CK 5.6 straipsnio 1 dalis ir 1 dalies punktas).