Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

2016-04-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1-67-537/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-04-08
Bylos Nr.
1-67-537/2016
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-54849-2015-12
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Raimundas Krušinys (pirm.)
Nukentėjusysis
G. K.
Kaltinamasis
T. K.
Baudž. byla Nr. 1-67-537/2016
Proceso Nr. 1-01-1-54849-2015-1
2.1.3.1; 1.2.4.8.3(S)MARIJAMPOLĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSP RENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDUMarijampolė2016 04 08

Marijampolės rajono apylinkės teismas, susidedantis iš pirmininkaujančio teisėjo Raimundas Krušinys, sekretoriaujant M. D., dalyvaujant prokurorei E. P., nukentėjusiajai G. K., kaltinamojo gynėjui advokatui R. U., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, 4 klasių išsilavinimo, dirbantis V. S. ūkyje, (duomenys neskelbtini), vedęs, gyv. (duomenys neskelbtini) teistas 2015 10 21 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 140 str. 2d. - 9 ( devynerių ) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 06 val., vadovaujantis BK 64¹str., bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 6 ( šešerių ) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 06 val., vadovaujantis LR BK 67 str., 72² str., skirta baudžiamojo poveikio priemonė-įpareigojimas nuo bausmės vykdymo pradžios 4 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, vadovaujantis BK 65, 66 str. 2d., į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2015 09 06 iki 2015 09 07, t.y., 1 diena, ją prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 145 str. 1d.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. K. šioje byloje buvo kaltinamas tuo, jog grasino sunkiai sutrikdyti savo žmonos sveikatą, o būtent, 2015 m. spalio 2 d., apie 19:30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), grasino žmonai G. K., vartodamas necenzūrinius žodžius, šaukdamas ją nuspirti, suduoti į galvą, tokiu būdu bei dėl anksčiau, 2015 m. rugsėjo 6 d. naudoto jos atžvilgiu fizinio smurto, už kurį T. K. buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, sudarė G. K. pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas sunkiai sutrikdyti sveikatą gali būti įvykdytas. Kaltinamas buvo pagal LR BK 145 str. 1d.

Kaltinamasis T. K. kaltu dėl pareikšto kaltinimo neprisipažino. Nurodė, jog su G. K. augina 4 mažamečius vaikus. 2015-10-02, apie 17 val., eidamas namo sutiko savo žmoną ir paklausė, kas prižiūri namie jų mažus vaikus. Pastaroji atsakė - „ne tavo reikalas“, dėl ko nuėjo į butą ir rado namie vienus vaikus, dėl ko supyko ant žmonos. Pasikvietė į butą M. Š.. Netrukus atėjo D. P., kuri išsivedė vaikus. Apie 19 val. grįžus žmonai, tarp jų kilo žodinis konfliktas. Jis priekaištavo, jog žmona palieka vaikus, vadino ją įvairiais necenzūriniais žodžiais. Pasak jo, žmona jo atžvilgiu taip pat vartojo necenzūrinius žodžius. Konfliktą girdėjo mažametis jų sūnus bei M. Š.. Nurodė, jog jo pasikarščiavus pasakyti žodžiai „spirsiu“, „suduosiu į galvą“ buvo pasakyti ne tikslu žmoną įbauginti ar sudaryti pagrindą manyti, kad ketinimai realūs, bet iš pykčio. Teigė, kad žmonai negrasino padaryti sunkų sveikatos sutrikdymą. Teigė, jog konflikto metu visą laiką sėdėjo ant kėdės virtuvėje, pakilęs nuo jos nebuvo. Taip pat nebuvo priėjęs prie žmonos ar užsimojęs.

Nukentėjusioji G. K. parodė, kad 2015-10-02, vakare, parėjus namo su mažamečiu sūnumi, jos vyras T. K. pradėjo priekaištauti, kodėl ji paliko vienus vaikus, kodėl kitos turi prižiūrėti. Jos atžvilgiu vyras garsiai vartojo necenzūrinius įžeidžiančius žodžius, bei sakė - „aš tau padarysiu, kaip pisiu, gausi į galvą“. Teigė, jog tokie T. K. išsakyti grasinimai jai nepasirodė realūs, jų neišsigando, nes jis sėdėjo ant kėdės, be to, buvo jos pusbrolis M. Š., buvo iš mažametis sūnus. Teigė, jog tyrimo metu netiksliai buvo užrašyti jos parodymai, nes ji tyrėjai nesakė, jog dėl tokių pasakymų ji išsigando ir turėjo pagrindo manyti, kad grasinimai realūs. Pripažino, kad pasirašė parodymus neperskaičiusi, jai tyrėja perskaitė parodymus. Nurodė, jog prieš šį įvykį buvo kitas įvykis, kai konflikto metu, kurį pati išprovokavo, vyras jai sudavė į galvą, ausį, dėl ko buvo nuteistas. Teigė, jog policiją iškvietė tik dėl to, jog konflikto metu T. K. jai liepė eiti lauk, nenorėjo išeiti iš buto, nors tuo metu negalėjo jame būti dėl atliekamo tyrimo, be to, vartojo necenzūrinius žodžius ir išgąsdino mažametį vaiką. Teigė, jog protokolą – pareiškimą policijai dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pasirašė todėl, jog pareigūnė jai paaiškino, jog tai jokios reikšmės neturi, nes tyrimas gali būti pradėtas ir be pareiškimo, .

Liudytoja D. P. parodė, kad 2015-10-02 ji paprašyta G. K. nuėjo į jos butą paimti prižiūrėti vaikų ir bute rado piktą ir neblaivų T. K., kuris telefonu kvietė vaikų apsaugos tarnybą bei policiją, nes žmona paliko vaikus vienus namie. Paėmusi vaikus išėjo laukan. Grįžusiai G. K. pasakė, kad T. K. yra namuose. Būdama lauke pro jų buto ketvirtame aukšte pravirą langą girdėjo, jog tarp Kilinsko bei Kilinskienės vyksta žodinis konfliktas. Girdėjo įvairius abiejų išsakytus necenzūrinius žodžius, tačiau grasinimų negirdėjo.

Liudytojas M. Š. parodė, kad 2015-10-02, apie 18 -19 val., jam paskambino T. K. ir pakvietė ateiti į jų nuomojamą butą. Jis sėdėjo su T. K. virtuvėje, kai parėjo G. K. su mažu vaiku ant rankų. Girdėjo, kaip T. K., sėdėdamas ant kėdės, G. K. išvadino necenzūriniais žodžiais, kalbėjo pakeltu tonu, vijo ją lauk, priekaištavo dėl to, jog paliko vaikus vienus namie. Pasak jo, G. K. taip pat priekaištavo T. K., vadino taip pat necenzūriniais žodžiais. Nurodė, kad T. K. grasinimų žmonai, jei jie ir buvo pasakyti, negirdėjo.

2015-10-02 G. K. protokole – pareiškime nurodyta, jog T. K. grasino ją sužaloti, t.y., sakydamas „ aš tau padarysiu, ... gausi į galvą“. Pareiškime nurodyta, Kadangi jis jau anksčiau prieš ją buvo smurtavęs, jai tie grasinimai atrodė realūs ir ji labai išsigando. (b. l. 4).

2015-10-02 tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto užfiksuota, kad pareigūnams atvykus į įvykio vietą, nukentėjusioji buvo akivaizdžiai susijaudinusi, sutrikusi. Nurodė, jog namie vyras naudojo psichologinio pobūdžio smurtą, t.y., sakė, kad ją nuspirs, keikė įvairiais necenzūriniais ir žeminančiais žodžiais, vijo iš namų (b. l. 21 – 23).

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad G. K. pateikė garso įrašą CD – R diske, kurį įkėlė iš savo mobilaus ryįio telefono, nes įrašį vyro grasinimus telefonu. (b. l. 16).

CD – R disko garso įraše girdisi pokalbis tarp G. K., T. K.. Pokalbio metu T. K. kalba pakeltu tonu, necenzūriniais žodžiais sako G. K. „ aš tau kaip pisiu į galvą... gausi į galvą,... kaip spirsiu“ (b. l. 17 – 18).

Įvykio išklotinėje užfiksuota, kad 2015-10-02, 20:05 val., buvo registruotas G. K. pranešimas policijai, jog pranešėja laukia lauke su 4 nepilnamečiais vaikais prie namo, nes vyras neįleidžia namo, bute vartoja alkoholį. įvykis dėl smurto artimoje aplinkoje adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 35).

Neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad 2015-10-02, 20.40 val., T. K. konstatuotas 1,15 promilių lengvas girtumas.(b.l.37)

Motyvuojamoji dalis

Teismas pažymi, jog Baudžiamojo kodekso145 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatą turi būti konkretus ir realus. Grasinimas yra realus, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis bus realizuotas. Vertinant grasinimo realumą, turi būti atsižvelgiama į grasinimo motyvus, santykius tarp grasintojo ir nukentėjusiojo, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama. Taigi, nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad nagrinėjamojoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir, kad jis iš tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį (tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, panašūs į grasinimą, bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.). Kvalifikuojant veiką dėl grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti tiesioginę kaltininko tyčią – kad jis suvokia, jog grasinimą kitam žmogui atimti gyvybę ar sunkiai sutrikdyti sveikatą išsako taip, kad nukentėjusysis tiki, jog tie veiksmai realiai gali būti įvykdyti, ir tokios nukentėjusiojo būsenos nori ( LAT nutartis 2K-219/2014, Panevėžio apygardos teismo baudžiamoji byla 1A – 324 – 350 / 2015).

Iš nukentėjusiosios G. K. pareiškimo policijai ir parodymų teisme, pateikto nukentėjusiosios daryto ginčo garso įrašo, nustatyta, jog kaltinamajam T. K. namuose būnant neblaiviam, pradėjus žodinį konfliktą dėl vaikų nepriežiūros, pasakius žodžius,- „ aš tau padarysiu, ... gausi į galvą“, „ aš tau kaip pisiu į galvą... gausi į galvą,... kaip spirsiu“- nukentėjusioji išsigando, kad kaltinamasis ketina ją sužaloti.

Kaltinamasis T. K. pripažino, jog susinervinęs dėl to, jog nukentėjusioji išėjusi iš namų ir palikusi vaikus kitam žmogui, vartojo jos atžvilgiu necenzūrinius žodžius. Teigė, jog pasakė garso įraše girdimus žodžius, tačiau tikslo sužaloti nukentėjusiosios, juolab jai padaryti sunkų sveikatos sutrikdymą – neturėjo. Tai pasakė pasikarščiavęs, iš pykčio.

BK 145 straipsnio 1 dalies dispozicijoje tiesiogiai nurodyta, kad pagal šį įstatymą atsakomybė kyla tik už grasinimą kitam žmogui nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą. Tai reiškia, kad kitokio pobūdžio grasinimai – suduoti smūgį, nežymiai ar nesunkiai sutrikdyti kito asmens sveikatą baudžiamosios atsakomybės neužtraukia. Taigi, grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti kito asmens sveikatą turi būti konkretus, tačiau šioje byloje, įvertinus kaltinamojo išsakytus pasakymus nukentėjusiajai G. K. „ aš tau kaip pisiu į galvą... gausi į galvą,... kaip spirsiu“ , negalima daryti išvados, jog tokiais žodžiais T. K. grasino nukentėjusiajai sunkiai sutrikdyti jos sveikatą, o ne padaryti kokią nors kitokią fizinę žalą. Tai yra, jo veiksmuose nėra tiesioginės tyčios grasinti sunkiai sutrikdyti sveikatą.

Nurodyti kaltinamojo žodžiai buvo be jokios abejonės grasinantys, nes sukėlė nukentėjusiajai, kuriai buvo adresuojami, pagrįstą manymą, kad jos atžvilgiu tuoj pat gali būti pradėtas vartoti fizinis smurtas, tačiau tai jokiu būdu neleidžia daryti išvados apie tokio smurto pobūdį ir nesuteikia pagrindo asmeniui, kurio atžvilgiu atliekami tokie veiksmai, galvoti, kad taip grasinama jį nužudyti ar sunkiai sužaloti. Tokią beje, išvadą teismas padarė ir iš teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiosios duotų parodymų, jog ji išsakytų vyro grasinimų neišsigando, nes jis sėdėjo virtuvėje viso konflikto metu, net nebuvo pakilęs nuo kėdės, be to, šalia sėdėjo jos pusbrolis M. Š., be to, šalia buvo ir mažametis sūnus. Pasak jos, tyrėja neteisingai interpretavo jos pasakojimą ir netiksliai, iškraipytai užrašė jos žodžius ir parodymus tyrimo metu. Jos tikslas paskambinus ir iškvietus policiją – buvo iš namų išprašyti kaltinamąjį.

Vertinant pačią grasinančių žodžių pasakymo situaciją, t.y., tai, jog pokalbis ir grasinimai buvo išsakyti namuose, virtuvėje, prie liudytojo M. Š., jog tuo metu ant nukentėjusiosios rankų buvo mažametis vaikas, jog nukentėjusioji pati provokavo žodžiais kaltinamąjį jai suduoti, tačiau kaltinamasis nieko jai nepadarė, teismas sprendžia, jog nebuvo pagrindo realiai manyti, kad T. K. grasinimai suduoti, skirti, duoti į galvą yra realūs ir negali būti vertinami kaip konkretus ir realus grasinimas sunkiai sutrikdyti G. K. sveikatą.

Be to, vertinant nukentėjusiosios R. K. parodymus, kaip ji suvokė aptariamą kaltinamojo T. K. elgesį, taip pat būtina atsižvelgti į jos ir T. K. tarpusavio santykius.

Byloje yra duomenys, jog T. K. 2015 10 21 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 2d., t.y., dėl smurto prieš nukentėjusiąją .

Po nuosprendžio priėmimo jų santykiai buvo įtempti, nors ir gyveno kartu šeimoje. Iš garso įrašo turinio matyti, jog nukentėjusioji dėl išsakytų kaltinamojo grasinimų teigė vėl kreipsis į teisėsaugos institucijas, t.y., siekdama vėl pradėti tyrimą prieš kaltinamąjį. Tai rodo, kad nukentėjusios parodymai apie jos subjektyvų T. K. ketinimų apimties ir išreikšto grasinimo realumo suvokimą, ko negalima objektyviai patikrinti, todėl jos parodymai negali būti vertinami nekritiškai. Šiuo metu kaltinamasis ir nukentėjusioji gyvena atskirai, neveda bendro ūkio, santuoką jau nutraukę bendru sutarimu.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi būtent tokios pozicijos, kad nagrinėjant panašaus pobūdžio bylas, kuriose šalys skiriasi, nesutaria ir jų santykiai įtempti, teismas turi itin įdėmiai ir atsargiai vertinti proceso dalyvių parodymus, turėdamas galvoje, kad tokioje konfliktinėje situacijoje proceso dalyviai, iš jų ir nukentėjusieji gali neadekvačiai vertinti situaciją, turėti ne visai teisėtų motyvų (Kasacinės nutartys Nr. 2K-71/2012, 2K-299/2013).

Taigi, byloje nėra jokių įrodymų, kad T. K. atliko veiksmus, kuriais siekė, kad G. K. turėtų pakankamą pagrindą manyti, jog jis ketina sunkiai sutrikdyti jos sveikatą ir kad tai realiai gali įvykdyti, todėl jo veikoje nėra nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnio 1 dalyje sudėties ( subjektyvinės pusės ).

Remiantis išdėstytu, teismas konstatuoja, kad T. K. nepadarė jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje, todėl jis išteisinamas ( BPK 3 str., 1d., 1p., 303 str. 5d., 1p. ).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297str., 304-307str., 308str. 1d., teismas

nusprendė:

T. K. iš kaltinimo pagal LR BK 145 str. 1d., išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti T. K. skirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Raimundas Krušinys