Šiaulių apylinkės teismo nutartis

viešosios įstaigos Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centro atstovei Jolitai Dzindulienei,

uždarame teismo posėdyje nuotoliniu būdu žodinio proceso tvarka išnagrinėjo viešosios įstaigos Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centro teikimą dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo A. M. panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmuose 2021 m. balandžio 20 d. gautas viešosios įstaigos Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centro teikimas dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo A. M. panaikinimo, kuriuo prašoma panaikinti A. M. ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Teikime nurodyta, kad Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2018 m. birželio 11 d. nutartimi A. M. padariusiai baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, buvo paskirta priverčiamoji medicininio poveikio priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą. Šiaulių apylinkės teismo nutartimis šios medicininio poveikio priemonės terminas buvo pratęstas tris kartus. A. M. serga lėtiniu psichikos sutrikimu – jai nustatytas vidutinis protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo. Gyvena su tėvais, kurie ja rūpinasi, jai nustatytas 35 procentų darbingumo lygis. Nuolat stebima viešosios įstaigos Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centro specialistų: gydytojos psichiatrės, medicinos psichologės, socialinės darbuotojos ir psichikos sveikatos slaugytojos. Medikamentinis gydymas neskiriamas.

Prie teikimo pridėta 2021 m. balandžio 12 d. viešosios įstaigos Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centro A. M. psichinės būklės vertinimo išvada Nr. 340, kurioje nurodyta, kad A. M. serga lėtiniu psichikos sutrikimu – jai nustatytas vidutinis protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo. Šis sutrikimas nėra pagydomas. Jai nustatytas darbingumo lygis 35 procentai. A. M. nuolat stebima viešosios įstaigos Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centro specialistų: gydytojos psichiatrės, medicinos psichologės, socialinės darbuotojos ir psichikos sveikatos slaugytojos. Medikamentinis gydymas neskiriamas. Nuo priverstinio ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pradžios sveikatos būklės pablogėjimų nebuvo. Nusiskundimų per visą ambulatorinio stebėjimo laikotarpį dėl pacientės neadekvataus elgesio negauta. A. M. gyvena su tėvais ir seserimi, kurie ja rūpinasi. Jie ir toliau žada dukrą tinkamai prižiūrėti. Šiuo metu niekur nesimoko. Pasak tėvų, būna namuose, yra neįgali. Į Psichikos sveikatos centrą atvyksta lydima vieno iš tėvų. A. M. sąmoninga, kontaktas formalus, klampoka, pažeminta nuotaika, žodynas skurdus, ilgai galvoja, ką atsakyti, hipobuliška, tačiau geranoriška, kritika dalinė. Nedrąsi, įsitempusi, susidūrusi su sunkumais ieško pagalbos artimųjų rate. Menkos kalbinio ir nekalbinio samprotavimo galimybės, siauros bendrosios žinios, žemas informatyvumo lygis, siauri interesai. Neracionali ir nekryptinga orientacinė veikla. Išreikštas impulsyvumas. Menkas socialinis supratingumas. Socialinė orientacija kiek sutrikusi. Dominuoja konkretus mąstymas ir pažodinis supratimas. Elgesys, emocijos nebrandžios, neturi valios, dėmesys trumpalaikis. Klinikoje vyrauja vidutinio protinio atsilikimo požymiai, labai žemas intelekto funkcionavimo lygis. Jokių realių ateities planų neturi. Gana tvarkinga, atsakinga, bendravimui žmones renkasi, su pagalba tvarkosi kasdienėje veikloje, kartais reikalingi žodiniai priminimai ar nurodymai. Jei reikalinga pagalba, nesidrovi paprašyti. Alkoholiu nepiktnaudžiauja. Piniginėmis lėšomis nedidelėmis sumomis disponuoja savarankiškai, gauna neįgalumo pašalpą. Šiuo metu tvarkosi dokumentus dėl darbingumo lygio nustatymo.

Viešosios įstaigos Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centro atstovė Jolita Dzindulienė teismo posėdžio metu prašė panaikinti priverčiamosios medicininio poveikio priemonės taikymą A. M.. Medikamentinis gydymas A. M. buvo skiriamas pačioje pradžioje. Šiuo metu, psichiatro teigimu, A. M., pagal psichikos būklę yra nebereikalingas medikamentinis gydymas. Pagerėjimas pasireiškia tuo, kad pacientei per visą laikotarpį kiek lankėsi gydymo įstaigoje, nebuvo skirta stacionarinio gydymo, nepažeidinėjo tvarkos ir jai neskiriamas medikamentinis gydymas. Dėl pacientės negauta jokių skundų dėl neadekvataus elgesio. Šalia pacientės nebėra visų tų asmenų, dėl kurių ir buvo šita byla, todėl nebėra grėsmės nuo kurios pacientės sveikata pablogės. Jos padarytas nusikaltimas nėra priskiriamas prie sunkių nusikaltimų. Mano, kad remiantis psichine būkle, pavojingumo nebuvimu, tęsti priverčiamosios medicininio poveikio priemonės nebėra tikslinga. Po priverčiamosios medicininio poveikio priemonės taikymo panaikinimo jai jokios kontrolės nebebus, galbūt tik kažkiek palaikomas ryšys. Ji nėra įrašyta psichikos sveikatos centro įskaitoje ir niekada nebuvo.

Prokurorė Alma Mikalauskienė teismo posėdžio metu nurodė kad panaikinti taikytą priverstinę medicininio poveikio priemonę teismas gali, jeigu asmuo pasveiksta ir išnyksta reikalas tokią priemonę taikyti. Šioje situacijoje duomenų, kad A. M. būtų pasveikusi nėra, dėl savo ligos ji pasveikti kaip ir negali, todėl sudėtinga būtų nuspręsti ar ši taikyta priemonė jai nebereikalinga. Todėl mano, kad būtų tikslinga paskirti ekspertizę ir užduoti ekspertams klausimus, todėl siūlė skirti ekspertizę.

A. M. gynėjas advokatas Anatolijus Šichovcovas teismo posėdžio metu sutiko su ekspertizės paskyrimu ir nurodė, kad BPK 405 straipsnis nustato dėl priverčiamosios medicininės priemonės, kad teismas nenustato jos taikymo laiko. Ji taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Apie pasveikimą čia kalbos tikrai nėra. Apie psichinės būklės pagerėjimą vargu ar galima kalbėti, nes jai nustatytas protinis atsilikimas ir abejotina, kad jis kažkada kokybiškai pagerės. Jos psichikos būklė šiuo metu yra stabilizuota ir kol kas nėra išorinių dirgiklių nuo kurių ji galėtų pablogėti, todėl mano, kad geriau skirti ekspertizę, kuri tiksliai nustatytų ar reikalingas ar nereikalingas pratęsimas. Konkrečių klausimų ekspertui neturi.

2021 m. gruodžio 16 d. teisme gautas Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių teismo psichiatrijos skyriaus Teismo psichiatrijos ekspertizės 2021 m. lapkričio 9 – 26 d. aktas Nr. 86TPK-250/2021, kuriame nurodyta, kad A. M. šiuo metu serga lėtiniu psichikos sutrikimu – vidutiniu protiniu atsilikimu, reikšmingu elgesio sutrikimu, reikalaujančiu dėmesio ar gydymo. Dėl savo psichikos sutrikimo A. M. negali suprasti savo veiksmų esmės ir negali juos valdyti, jos psichikos būklė nuo 2018 m. neblogėja, yra pagerėjusi, pastoviai lankosi Pakruojo psichikos sveikatos centre, ambulatorinio stebėjimo sąlygų nepažeidė. A. M. negali pasveikti, nes ji serga lėtiniu psichikos sutrikimu – vidutiniu protiniu atsilikimu, reikšmingu elgesio sutrikimu, reikalaujančiu dėmesio ar gydymo, tačiau šiuo metu jos psichikos sveikatos būklė yra pagerėjusi. Ji nėra socialiai pavojinga ir nekelia pavojaus visuomenei, todėl šiuo metu nereikalinga toliau taikyti priverčiamųjų medicinos priemonių. Dėl savo psichikos sveikatos būklės A. M. nėra pilnavertis teismo proceso dalyvis, ji negali dalyvauti teismo posėdžiuose ir negali suvokti jai įteiktų procesinių dokumentų prasmės.

Viešosios įstaigos Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centro atstovė Jolita Dzindulienė teismo posėdžio metu teikimą palaikė ir prašė jį tenkinti.

A. M. gynėjas advokatas Anatolijus Šichovcovas teismo posėdžio metu nurodė, kad teikimą galima tenkinti, kadangi ekspertai pateikė išvadą, jog A. M. gali būti panaikintos medicininės priverčiamojo poveikio priemonės.

Prokurorė Alma Mikalauskienė teismo posėdžio metu siūlė teikimą tenkinti, nes ekspertai pateikė išvadą dėl A. M. būklės, kurioje nurodė, kad nebereikia taikyti medicinos poveikio priemonių A. M..

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Teikimas tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 98 straipsnį, asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, <..>, teismas gali taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, tame tarpe ir ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Ambulatorinį stebėjimą teismas taiko asmeniui, kurio dėl padarytos veikos pavojingumo ir jo psichikos sutrikimo nereikia stebėti ir gydyti stacionare arba kuris gali toliau ambulatoriškai gydytis, kai po stacionarinio gydymo jo psichikos būklė pagerėja. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingas veikas taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas priverčiamosios medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: asmens psichinė sveikata ir su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas.

Iš teikimo, prie jo pridėtos komisijos išvados, socialinės būklės įvertinimo akto, ambulatorinės teismo psichiatrijos ekspertizės akto išvadų, išvadą apie asmens sveikatos būklę pateikusios sveikatos priežiūros įstaigos atstovės Jolitos Dzindulienės paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, kad A. M. veikos, turinčios nusikaltimo požymių, padarymo metu sirgo ir dabar serga psichikos sutrikimu – vidutiniu protiniu atsilikimu, reikšmingu elgesio sutrikimu, reikalaujančiu dėmesio ar gydymo. Tačiau nuo nusikalstamos veikos padarymo A. M. sveikatos būklė pasikeitė, pagerėjo, ji nėra socialiai pavojinga visuomenei, nors jau kurį laiką jai nebetaikomas medikamentinis gydymas, kuris yra nebereikalingas.

Esant nustatytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsižvelgiant į byloje esančius dokumentus bei proceso dalyvių paaiškinimus, viešosios įstaigos Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centro teikimas tenkintinas ir A. M. paskirta priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis taikymas panaikintinas (BPK 405 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 286, 400, 405 straipsniais,

nutaria:

Viešosios įstaigos Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centro teikimą tenkinti.

Panaikinti A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, taikymą.

Nutarties nuorašus išsiųsti A. M., jos motinai B. M., nukentėjusiosios G. Ž. įstatyminei atstovei A. Š..

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.