- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-16
- Bylos Nr.
- 2A-952-538/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Almantas Padvelskis (pirm.), Albina Pupeikienė, Bronius Valius
- Atsakovas
- J. Š., S. P.
- Ieškovas
- R. E.
- Kategorijos
- 24.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas Almantas Padvelskis Civilinė byla Nr. 2A-952-538/2011
Teisėja Erinija Kazlauskienė Procesinio sprendimo kategorijos
24.1.; 121.21.
(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2011 m. lapkričio 16 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Almanto Padvelskio, kolegijos teisėjų Albinos Pupeikienės, Broniaus Valiaus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės J. Š. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. E. ieškinį atsakovėms S. P., J. Š., tretieji asmenys atsakovių pusėje Klaipėdos miesto 1-ojo notarų biuro notarė Aldona Kundrotienė, P. K., dėl sandorių nuginčijimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas prašė pripažinti negaliojančiomis sutartis: 1996-11-12 Klaipėdos miesto 1-ajame notarų biure sudarytą sutartį su S. P. dėl 16640 Lt paskolos (notarinio registro Nr. K1AK-4361), 1996-11-12 Klaipėdos miesto 1-ajame notarų biure sudarytą sutartį su J. Š. dėl 13312 Lt paskolos (notarinio registro Nr. K1AK-4365), 1996-11-12 Klaipėdos miesto 1-ajame notarų biure sudarytą įkeitimo sutartį (notarinio registro Nr. K1AK-4366), 1996-11-12 Klaipėdos miesto 1-ajame notarų biure sudarytą įkeitimo sutartį (notarinio registro Nr. K1AK-4362). Nurodė, kad ginčijamos sutartys buvo sudarytos ieškovo vardu, tačiau ne ieškovo, pasinaudojant ieškovo suklastotu pasu, ieškovas sudaryti ginčijamas sutartis valios nebuvo išreiškęs.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010-12-21 sprendimu ieškinį tenkino. Pripažino negaliojančia paskolos sutartį, sudarytą Klaipėdos miesto pirmajame notarų biure 1996-11-12 tarp S. P. ir R. E., registro numeris KIAK-4361, nuo sutarties sudarymo momento. Pripažino negaliojančia paskolos sutartį, sudarytą Klaipėdos miesto pirmajame notarų biure 1996-11-12 tarp J. Š. ir R. E., registro numeris KIAK-4365, nuo sutarties sudarymo momento. Pripažino negaliojančia įkeitimo sutartį, sudarytą Klaipėdos miesto pirmajame notarų biure 1996-11-12 tarp S. P. ir R. E., registro numeris KIAK-4362, nuo sutarties sudarymo momento. Pripažino negaliojančia įkeitimo sutartį, sudarytą Klaipėdos miesto pirmajame notarų biure 1996-11-12 tarp J. Š. ir R. E., registro numeris KIAK-4366, nuo sutarties sudarymo momento. Priteisė iš ieškovo R. E. 896,70 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei. Teismas nustatė, kad 1996-11-12 ieškovo vardu, suklastojus jo pasą, buvo sudarytos paskolos ir ieškovui nuosavybės teise priklausančio buto įkeitimo sutartys su atsakovėmis. Nurodė, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia šioms sutartims ginčyti laikytina 1996-12-28, kada ieškovas kreipėsi į policiją su pareiškimu dėl padarytų kitų asmenų nusikalstamų veiksmų, ir ieškinio senaties terminui skaičiuoti taikė 1964 m. Civilinio kodekso normas. Galiojusio LR CPK 84 straipsnio 1 dalis nustatė bendrą trejų metų ieškinio senaties terminą ir teismas konstatavo, kad ieškovas šį terminą praleido. Tačiau teismas nurodė, kad iš bylos faktinių aplinkybių matyti, jog ieškovas ieškinio senaties termino laikotarpiu savo teises siekė apginti nesikreipdamas į teismą – t. y. atliko tam tikrus teisinius veiksmus, siekdamas apginti savo pažeistas teises, todėl teismas padarė išvadą, kad senaties terminą ieškovas praleido dėl svarbių priežasčių, ir šį terminą atnaujino. Pirmosios instancijos teismo nuomone, byloje nustatytos faktinės aplinkybės įrodo, kad ginčijamos sutartys buvo suklastotos, sudarytos, nesant ieškovo valios, tai yra tam tikriems asmenims atlikus nusikalstamus veiksmus. Atliekamas ikiteisminis tyrimas keturiolika metų negali būti objektyvia priežastimi nespręsti šalių ginčo. Taip pat nurodė, kad remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, tai yra, kad byloje nėra įrodymų, jog ieškovas sudarė ginčijamus sandorius, dalyvavo juos sudarant, sutartis pasirašė ne ieškovas, sutartys buvo sudarytos panaudojus suklastotą ieškovo Lietuvos Respublikos piliečio pasą, pripažino, kad tiek paskolos sutartys, tiek įkeitimo sutartys, sudarytos atsakovių ir ieškovo vardu, neatitiko tuo metu galiojusių imperatyvių 1964 m. Civilinio kodekso 40 straipsnio, 43 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 45 straipsnio 1 dalies, 291 straipsnio, 198 straipsnio nuostatų, tai yra sudarant sandorius nebuvo išreikšta ieškovo valia, ieškovas sandorių nepasirašė, paskolos dalykas – pinigai – nebuvo perduoti ieškovui, ieškovas neįsipareigojo tokią pat pinigų sumą grąžinti paskolos davėjoms – atsakovėms. Paskolų ir įkeitimo sandoriai neatitiko imperatyvių įstatymų reikalavimų, todėl pirmosios instancijos teismas pripažino juos negaliojančiais nuo jų sudarymo momento. Pripažinus paskolos sandorius negaliojančiais, pirmosios instancijos teismas taikė vienašalę restituciją.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė J. Š. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-12-21 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti taikant senaties terminą. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė ieškinio senaties ir netinkamai aiškino Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis. LAT 2002-10-02 civilinėje byloje Nr. 3K-3-l 123/2002 kaip tik neatnaujino praleisto ieškinio senaties termino ir nutartyje konstatavo, kad savo teisės įgyvendinimas neteisėtais veiksmais ar netinkamas jos įgyvendinimas nėra laikomas tikruoju šios teisės realizavimu ir nesudaro pagrindo ieškinio senaties terminą atnaujinti. Pagrindas atnaujinti ieškinio senaties terminą sietinas tik su svarbiomis aplinkybėmis. Apeliantės nuomone, ieškovas, gindamas savo pažeistą teisę, nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kad būtų galima pripažinti, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Mano, kad teismas nukrypo nuo formuojamos praktikos. Taip pat ieškovas neįvardijo nė vienos aplinkybės, kuri jam kliudė laiku ir tinkamai tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises ir kreiptis į teismą dėl sandorių panaikinimo ir kurios nepriklausė nuo jo valios. Dėl to mano, kad šis sprendimas yra neteisėtas ir turi būti panaikintas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo notarė Aldona Kundrotienė nurodo, kad Klaipėdos m. pirmajame notarų biure 1996-11-12 buvo patvirtintos paskolos sutartys, kuriomis S. P. paskolino 16 640 Lt, notarinio registro Nr. K1AK-4361, o J. Š. paskolino 13 312 Lt, notarinio registro Nr. Kl AK-4365, R. E.. Šių sutarčių pagrindu buvo atitinkamai patvirtintos įkeitimo sutartys. Po ekspertų atliktų tyrimų paaiškėjo, kad buvo pasinaudota suklastotu dingusiu R. E. pasu, kuriame buvo įklijuota kito asmens nuotrauka, tačiau vizualiai apžiūrėjus pateiktą pasą buvo neįmanoma nustatyti, kad šis dokumentas suklastotas.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas R. E. prašo atmesti atsakovės J. Š. apeliacinį skundą ir palikti nepakeistą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-12-21 sprendimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą. Atsakovė J. Š., jau nuo pat 1997-01-14 trečiojo asmens atpažinimo momento žinojo, kas su ja sudarė ginčijamus sandorius, žinojo, kad trečiajam asmeniui buvo pareikšti įtarimai, o šiuo metu ikiteisminio tyrimo medžiaga kartu su kaltinamuoju aktu yra perduoti Klaipėdos miesto apylinkės teismui, ir kad šioje byloje ji turi procesinę galimybę pareikšti ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Atsakovė siekia nusikaltimu padarytas pasekmes perkelti ne nusikalstamas veikas padariusiam asmeniui, bet ieškovui, kuris pats dėl tų nusikalstamų veikų nukentėjo ir kuris vos neprarado vienintelio jam priklausančio būsto, parduodant jį iš varžytynių. Tai reiškia, kad atsakovėms nėra užkirstas kelias ginti jų pažeistas teises. Ikiteisminis tyrimas dėl neteisėtų veiksmų tęsėsi net 14 metų ir ieškovas, tik 2007-12-10 gavęs antstolės pranešimą apie jam priklausančio buto pardavimą iš varžytynių, suprato, kad būtina kreiptis pagalbos į teisininkus ir buvo pateiktas ieškinys dėl sandorių nuginčijimo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Kadangi atsakovė ginčija tik Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-12-21 sprendimo dalį dėl ieškinio senaties netaikymo, kitos sprendimo dalies neginčija, teisėjų kolegija patikrina tik ginčijamos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 str.).
Bylos duomenimis nustatyta, kad 1996-11-12 Klaipėdos miesto 1-ajame notarų biure ieškovo vardu ir tarp atsakovės S. P. buvo sudaryta paskolos sutartis (notarinio registro Nr. K1AK-4361), pagal kurią atsakovė paskolino ieškovui 16640 Lt, kuriuos ieškovas įsipareigojo grąžinti iki 1996-12-12 (t. 1, b. l. 14). Šios sutarties įvykdymo užtikrinimui 1996-11-12 Klaipėdos miesto 1-ajame notarų biure buvo sudaryta įkeitimo sutartis (notarinio registro Nr. K1AK-4366), kuria ieškovo vardu buvo įkeista atsakovei S. P. 53/100 dalys jam nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini) (b. l. 146, t. 1). 1996-11-12 Klaipėdos miesto 1-ajame notarų biure ieškovo vardu ir tarp atsakovės J. Š. buvo sudaryta paskolos sutartis (notarinio registro Nr. K1AK-4365), pagal kurią atsakovė paskolino ieškovui 13312 Lt, kuriuos ieškovas įsipareigojo grąžinti iki 1996-12-12 (b. l. 15, t. 1). Šios sutarties įvykdymo užtikrinimui 1996-11-12 Klaipėdos miesto 1-ajame notarų biure buvo sudaryta įkeitimo sutartis (notarinio registro Nr. K1AK-4362), kuria ieškovo vardu buvo įkeista atsakovei J. Š. 47/100 dalys jam nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini) (b. l. 148, t. 1). Klaipėdos miesto VPK KP NTT SNTS atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 30-1-5006-96 dėl to, kad 1996 metais buvo suklastotas ieškovo R. E. Lietuvos Respublikos piliečio pasas (duomenys neskelbtini), taip pat dėl to, kad pasinaudojant šiuo suklastotu pasu, 1996-11-12 apgaule iš J. Š. buvo įgyti 3200 JAV dolerių, o iš S. P. – 4000 JAV dolerių. Šioje byloje įtarimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, yra įteiktas P. K. (b. l. 42, t. 1). Iš 1997-03-18 ekspertizės akto Nr. 11-136 nustatyta, kad prašomas pripažinti negaliojančiomis sutartis pasirašė ne ieškovas, o kitas asmuo (b. l. 93–100, t. 1).
Taigi byloje neabejotinai nustatyta, kad pasinaudojus suklastotu ieškovo pasu bei suklastojus jo parašus buvo sudarytos paskolos ir įkeitimo sutartys, todėl šios sutartys akivaizdžiai neatitiko įstatymo reikalavimų, yra niekinės ir negalioja nuo sudarymo momento ( 1964 m. CK 47 str. 1 d.).
Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos ir nepagrįstai netaikė ieškinio senaties. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės motyvais.
Ieškinio senatis – tai įstatyme nustatytas terminas, per kurį galima ginti savo pažeistas teises ar interesus pareiškiant ieškinį teisme. Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai to reikalauja kita šalis (1964 m. CK 85 straipsnio 2 dalis, CK 1.126 straipsnio 2 dalis). Esant tokiam reikalavimui, būtina patikrinti, ar ieškinio senaties terminas iš tikrųjų praleistas. Nustatyti, ar ieškinio senaties terminas yra praleistas, įmanoma tik nustačius momentą, nuo kurio prasidėjo šio termino eiga. 1964 m. CK 86 straipsnyje, galiojančio CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad ieškinio senatis prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Taigi teisės į ieškinį atsiradimo momentas nustatomas taikant tiek subjektyvųjį kriterijų – subjektinės teisės turėtojo suvokimą, kad jo teisė pažeista, tiek objektyvųjį kriterijų – turėjimą sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Reikalavimams dėl niekinio sandorio pasekmių ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kada toks sandoris pradėtas vykdyti, ir asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie niekinio sandorio vykdymą, t. y. apie jo pasekmes (CK 1.127 str. 1 d., 1964 m. CK 86 str.). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė ieškinio senaties termino pradžią ir ją tapatino su ieškovo 1996-12-28 kreipimusi į Klaipėdos miesto 2-ąjį policijos komisariatą su pareiškimu nubausti kaltus asmenis, nurodydamas, kad pasinaudojant jo dokumentais buvo paimta paskola ir įkeistas jam nuosavybės teise priklausantis butas ir jam nežinomi asmenys reikalauja mokėti procentus pagal paskolos sutartis (t. 2, b. l. 90). Taigi apie niekinių sandorių vykdymą ieškovas sužinojo 1996 m. gruodžio mėn., todėl pareikšdamas ieškinį 2008-01-28 praleido trejų metų ieškinio senaties terminą (1964 m. CK 84 str. 1 d.).
Atsakovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas, teisingai nustatęs ieškinio senaties termino pradžią, be pagrindo atnaujino ieškinio senaties terminą ir neatsižvelgė į tai, kad atsakovių nuosavybės teisės yra pažeistos ir joms nėra grąžinta paskola. Atmestini apeliantės argumentai, kadangi pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškinio senaties taikymo, vadovaudamasis CK 1.131 straipsnio 2 dalies nuostatomis, privalėjo išnagrinėti klausimą, ar nėra pagrindo atnaujinti šį terminą, tai yra nustatyti, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Ieškinio senaties termino taikymas, praleisto termino atnaujinimas ar netaikymas yra susijęs su teisingumo principu. Šis institutas negali būti vertinamas kaip vienašalis, t. y. nustatytas tik vienos civilinio teisinio santykio šalies interesais. Įstatymas, nustatydamas laiko tarpą, per kurį valstybė garantuoja pažeistos teisės gynimą, siekia ne tik užtikrinti subjektinės teisės realumą, bet ir sukurti stabilius civilinius teisinius santykius, skatindamas nukentėjusiąją šalį operatyviai reaguoti į savo teisės pažeidimą, bet ir suteikia garantiją kitai civilinio teisinio santykio šaliai, jog po tam tikro įstatyme numatyto laikotarpio jos įgytos teisės negalės būti ginčijamos. Taip pat pažymėtina, kad bylą nagrinėjantis teismas, taikydamas atitinkamas ieškinio senatį reglamentuojančias materialinės teisės normas, to negali daryti mechaniškai, nes tai būtų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumą. Kartu pažymėtina, kad konkrečioje byloje susiklosčiusių materialinių teisinių santykių faktinė sudėtis gali lemti tai, jog teisingumo vykdymas, inter alia viešasis interesas užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą gali nusverti interesą garantuoti teisinių santykių stabilumą (LAT civilinė byla Nr. 3K-3-265/2009).
Kaip minėta, ieškovas 1996-12-28 kreipėsi į Klaipėdos miesto 2-ąjį policijos komisariatą nurodydamas, kad pasinaudojant jo dokumentais buvo paimta paskola ir įkeistas jam nuosavybės teise priklausantis butas, pradėtas ikiteisminis tyrimas. Ikiteisminis tyrimas baigtas 2011 metais ir baudžiamoji byla yra nagrinėjama Klaipėdos miesto apylinkės teisme. Apeliantė yra pripažinta nukentėjusiąja šioje baudžiamojoje byloje ir yra pareiškusi ieškinį. Iš byloje esančio 1997-03-18 ekspertizės akto nustatyta, kad prašomas pripažinti negaliojančiomis sutartis pasirašė ne ieškovas, o kitas asmuo. CK normose nėra įtvirtinta konkrečių ieškinio senaties termino atnaujinimo pagrindų sąrašo, taip pat nėra įvardyti kriterijai, kuriais remiantis būtų galima vertinti reikšmingas faktines aplinkybes, todėl teismas kiekvienu atveju turi siekti anksčiau šioje nutartyje paminėtų teisinių vertybių pusiausvyros. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovo procesinį elgesį ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje, kuris rodo, jog šis tyrimas užsitęsė ne dėl jo kaltės, o taip pat tai, kad jis iš karto, sužinojęs apie savo teisių pažeidimą, BPK nustatyta tvarka kreipėsi į ikiteisminį tyrimą atliekančią instituciją, prašydamas iškelti baudžiamąją bylą, bei tikėjosi, kad jo teisės bus apgintos išnagrinėjus baudžiamąją bylą, sprendžia, jog negalima sutikti su atsakovės teiginiais, kad ieškovas iš karto nesikreipęs su ieškiniu į teismą elgėsi nerūpestingai ir aplaidžiai. Taip pat atmetami atsakovės apeliaciniame skunde pateikti teiginiai, jog praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimas nagrinėjamoje byloje traktuojamas kaip išimtinai vien tik ieškovo subjektinės teisės gynimas. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad ginčijami sandoriai sudaryti padarant nusikalstamus veiksmus, ieškovas visą laiką siekė apginti savo teises nesikreipdamas į teismą, tuo metu buvo jauno amžiaus ir neturėjo pakankamai teisinių žinių. Pažymėtina, kad ieškovo ginčijami sandoriai šiuo metu nėra įvykdyti ir pasekmės nėra realiai atsiradusios, todėl neužkirtimas galimybės atsirasti pasekmėms dėl padaryto nusikaltimo prieštarautų įstatymų nustatytoms, viešajam interesui bei sąžiningumo ir teisingumo principams (CK 1.5 str.). Taip pat pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovės gali apginti savo teises pareikšdamos reikalavimus neteisėtas veikas padariusiems asmenims ir jų pažeisti interesai gali būti apginti kitais būdais bei tokiu būdu bus išlaikyta šalių interesų pusiausvyra. Atsižveldamat į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad aptartos aplinkybės buvo pagrindas atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, kadangi ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CPK 185 str., CK 1.131 str. 2 d.).
Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino materialinės bei procesinės teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 21 d. sprendimo apeliacinio skundo motyvais keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Netenkinus apeliacinio skundo, iš atsakovės priteistina ieškovui 1600 Lt turėtų advokato pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325–331 str., teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Iš atsakovės J. Š. ieškovui R. E. priteisti 1600 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.