Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2022-06-10 · Administracinė byla Nr. A-2725-575/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-06-10
Bylos Nr.
A-2725-575/2022
Teisminio proceso Nr.
3-66-3-00054-2022-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
(nepasirinktas)
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Arūnas Sutkevičius, Neringa Švedienė
Pareiškėjas
(duomenys neskelbtini), L. R. H. H.
Atsakovas
Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. A-2725-575/2022Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00054-2022-3Procesinio sprendimo kategorija 8.5 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. birželio 10 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Sutkevičiaus ir Neringos Švedienės,

sekretoriaujant Laisvidai Versekienei,

dalyvaujant pareiškėjai (duomenys neskelbtini) pilietei S. H. M. Z., kuri taip pat yra ir pareiškėjo L. R. H. H. atstovė pagal įstatymą, jų atstovei advokatei Astai Astrauskienei,

vertėjui Mecit Zengin,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų (duomenys neskelbtini) piliečių S. H. M. Z. ir L. R. H. H., atstovaujamo pagal įstatymą S. H. M. Z., apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų (duomenys neskelbtini) piliečių S. H. M. Z. ir L. R. H. H., atstovaujamo pagal įstatymą S. H. M. Z., skundus atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų dalies panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjai (duomenys neskelbtini) piliečiai S. H. M. Z. ir jos mažametis vaikas L. R. H. H. (toliau – ir pareiškėjai, Užsieniečiai) kreipėsi į teismą su skundais, prašydami panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2022 m. sausio 28 d. sprendimų Nr. 22S62189 ir Nr. 22S62094 (toliau – ir Sprendimas) dalį dėl pareiškėjų laikino apgyvendinimo ir taikyti jiems alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti pareiškėjus Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba), netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

2. Pareiškėjai nurodė, kad L. R. H. H. yra mažametis asmuo, o S. H. M. Z. savo teisėmis naudojosi sąžiningai, nebuvo padariusi pažeidimų, nėra bandžiusi išvykti iš Lietuvos Respublikos, pasislėpti, ji geranoriškai pasakojo apie atvykimo į Lietuvos Respubliką aplinkybes ir bendradarbiavo su kompetentingų įstaigų pareigūnais. Pareiškėjai pažymėjo, jog Sprendimu paskirtas apgyvendinimas Vilniaus Pabėgėlių priėmimo centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje yra neproporcingas jų laisvės apribojimas. Užsieniečiai nurodė, kad jiems galima taikyti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Tarnybos Užsieniečių registracijos centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

Atsiliepimas

3. Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjų skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

4. Migracijos departamentas nurodė, kad pareiškėjai į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, prieglobsčio pasiprašė tik po sulaikymo, S. H. M. Z. nebendradarbiavo su kompetentingų įstaigų darbuotojais, jos teikiama informacija skyrėsi nuo jos vyro pateiktų aplinkybių, todėl S. H. M. Z. paaiškinimai buvo vertinami kaip neišsamūs, netikslūs, painūs. Migracijos departamento vertinimu, Lietuvos Respublika nebuvo pareiškėjų pagrindinis tikslas, jie gali bandyti išvykti ir pasislėpti. Migracijos departamentas pažymėjo, jog 2021 m. lapkričio 19 d. sprendimu Nr. 21M43799 nusprendė nesuteikti pareiškėjams prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, sprendimas dar nebuvo įsiteisėjęs. Migracijos departamentas nurodė, kad pareiškėjai nėra sulaikyti, o įleisti į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Migracijos departamentas taip pat teigė, jog pareiškėjams taikomas judėjimo laisvės apribojimas buvo objektyviai reikalinga ir proporcinga priemonė, siekiant teisėtų tikslų – priimti galutinį sprendimą dėl prieglobsčio ir jį įvykdyti.

II.

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. balandžio 8 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė.

6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Migracijos departamento sprendimas dėl prieglobsčio nesuteikimo pareiškėjams dar nebuvo įsiteisėjęs. Teismas sprendė, jog pareiškėjai šiuo metu yra prieglobsčio prašytojai.

7. Teismas pažymėjo, kad Sprendimu pareiškėjai buvo įleisti į Lietuvos Respubliką, nes per 6 mėnesius nuo asmenų užregistravimo MIGRIS dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jų teisinės padėties, bei apgyvendinti laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Teismo vertinimu, minėtas apgyvendinimas buvo proporcingas ir nesuvaržantis pareiškėjų teisių labiau nei reikia pasiekti teisės aktuose nustatytus tikslus. Teismas taip pat nurodė, jog byloje nebuvo duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad pareiškėjai laikomi netinkamomis gyvenimo sąlygomis.

8. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjams užtikrinamos visos būtinos gyvenimo sąlygos, jie turi galimybę judėti centro teritorijoje, bendrauti su savo šeimos nariais, susitikti su advokatu, todėl jų apgyvendinimas negalėjo būti vertinamas kaip de facto (faktiškai) sulaikymas.

9. Teismas, atsižvelgęs į tai, jog pareiškėjai nėra sulaikyti, sprendė, kad nagrinėjamu atveju taikyti pareiškėjų prašomą Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Tarnybos Užsieniečių registracijos centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų – nebuvo jokio teisinio pagrindo.

10. Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjai, pažeisdami migracijos taisykles, kirto Lietuvos Respublikos sieną neleistinoje vietoje, prašymą suteikti prieglobstį pateikė po sulaikymo, nebendradarbiavo, todėl, teismo vertinimu, pareiškėjai nebuvo linkę laikytis įstatymų nustatytos tvarkos, jų kelionės tikslas nebuvo Lietuvos Respublika, todėl jie, suteikus jiems teisę laisvai judėti visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, gali bandyti išvykti ir pasislėpti.

11. Teismas sprendė, jog pareiškėjams taikomas judėjimo laisvas apribojimas buvo objektyviai reikalinga ir proporcinga priemonė, siekiant operatyviai ir tinkamai išspręsti pareiškėjų teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimą ir priimti bei įvykdyti atitinkamą sprendimą. Teismo vertinimu, paskirta priemonė neprieštarauja teisės aktų nustatytai tvarkai, nevaržo pareiškėjų teisių labiau nei reikia pasiekti teisės aktuose nustatytus tikslus.

III.

12. Pareiškėjai apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 8 d. sprendimo dalį, sutrumpinti pareiškėjų apgyvendinimo terminą ir (arba) netaikyti judėjimo apribojimo.

13. Užsieniečiai nurodo, kad apgyvendinimo termino pratęsimas prilygsta sulaikymui ir yra neproporcinga bei nepagrįsta sankcija, kurios skyrimui nėra pagrindo, o judėjimo laisvės apribojimas nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje pažeidžia esmines žmogaus teises. Užsieniečiai pažymi, jog asmens sulaikymas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais, sulaikymo pagrindų įtvirtinimas įstatymuose neturėtų reikšti automatiško jų taikymo. Pagal Įstatymo 114 straipsnio 5 dalį, užsienietis negali būti sulaikomas ilgiau kaip 6 mėnesiams, todėl teismas turėjo atsižvelgti į šį imperatyvų terminą ir netaikyti apgyvendinimo pratęsimo be teisės laisvai judėti. Užsieniečių prašymas sutrumpinti apgyvendinimo terminą ir netaikyti judėjimo ribojimų atitinka Tarnybos, Migracijos departamento ir Užsieniečių interesus naudotis asmens laisvėmis, sprendimo vykdymui užtikrinti pakanka trumpesnio apgyvendinimo termino netaikant judėjimo apribojimų

Atsiliepimas

14. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

15. Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjų apeliacinį skundą nurodo tas pačias aplinkybes ir argumentus, pagrįstus tuo pačiu teisiniu reglamentavimu, išdėstytus pirmosios instancijos teismui. Atsakydamas į pareiškėjų apeliacinio skundo argumentus, Migracijos departamentas nurodo, kad pareiškėjai neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką, prieglobsčio pasiprašė tik po sulaikymo, S. H. M. Z. prašymo nagrinėjimo metu teikė klaidinančią informaciją, nebendradarbiavo su kompetentingų įstaigų darbuotojais, todėl pareiškėjai gali pasislėpti ir bandyti išvykti į kitą Europos Sąjungos šalį. Migracijos departamentas taip pat nurodė, jog pareiškėjai neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika, o S. H. M. Z. sutuoktinis tariamai gyvena Vokietijoje. Migracijos departamentas pažymėjo, kad Užsieniečiai nėra sulaikyti, o įleisti į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti, nesuteikiant teisės jiems laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

16. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl užsieniečių apgyvendinimo Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, pagrįstumo ir teisėtumo.

Žemesnės instancijos teismas

17. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog, įvertinus byloje surinktus duomenis, manyti, kad Užsieniečiai gali išvykti ir pasislėpti kitose Europos Sąjungos šalyse, o duomenų, jog apgyvendinimo vietoje asmenys būtų laikomi netinkamomis sąlygomis, nepateikta, todėl Užsieniečių skundą atmetė.

18. Apeliaciniame skunde Užsieniečiai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino nustatytas faktines aplinkybes ir šiuo atveju pagrįstai gali būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė netaikant judėjimo laisvės ribojimų.

19. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalimi, byloje priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

20. 30. Teisėjų kolegija pažymi, kad valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio buvo paskelbta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517, įsigaliojusiu 2021 m. liepos 4 d., ir ekstremalioji situacija iki šiol nėra atšaukta. Todėl nuo 2022 m. sausio 1 d. dienos taikomos galiojančios redakcijos Įstatymo X2 skyriaus, reglamentuojančios Įstatymo taikymą, kai įvesta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, nuostatos.

21. Pagal Įstatymo 140⁸ straipsnio 5 dalį, kad, jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) dienos, nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, teisinės padėties, Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose.

22. Įstatymo 140⁸ straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu Migracijos departamentas, priimdamas Įstatymo 140⁸ straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, nustato, kad būtina patikrinti užsieniečio tapatybę ir (arba) pilietybę arba yra Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2, 3, 4 ar 9 punktuose nurodytų aplinkybių, o priimdamas Įstatymo 140⁸ straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, – kad yra Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytų aplinkybių, Migracijos departamentas kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečio teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje Įstatymo 140⁸ straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 2 mėnesius, o Įstatymo 140⁸ straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju – ilgiau kaip 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Jeigu yra Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas, Tarnyba kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

23. Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatyta, kad sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinama, ar užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.).

24. Taip pat, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog Europos Parlamento ir Tarybos 2013 m. birželio 26 d. direktyvos 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo 11 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog nepilnamečiai sulaikomi tik kraštutiniu atveju bei nustačius, kad negalima veiksmingai taikyti kitų švelnesnių alternatyvių priemonių; toks sulaikymas trunka trumpiausią laikotarpį ir dedamos visos pastangos, kad sulaikyti nepilnamečiai būtų paleisti ir apgyvendinti nepilnamečiams tinkamuose būstuose; valstybės narės visų pirma rūpinasi nepilnamečio interesais, kaip nustatyta 23 straipsnio 2 dalyje; sulaikytiems nepilnamečiams sudaromos sąlygos užsiimti laisvalaikio veikla, įskaitant pagal amžių jiems tinkamus žaidimus ir pramogas. Direktyvos 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės narės, įgyvendindamos su nepilnamečiais susijusias šios direktyvos nuostatas, pirmiausia atsižvelgia į vaiko interesus. Valstybės narės užtikrina, kad nepilnamečiai turėtų tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jų fiziniam, protiniam, dvasiniam, moraliniam ir socialiniam vystymuisi, o 3 dalyje nurodyta, jog valstybės narės užtikrina, kad nepilnamečiai turėtų galimybę užsiimti laisvalaikio veikla, įskaitant pagal amžių jiems tinkamus žaidimus ir pramogas, 18 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose nurodytose patalpose ir apgyvendinimo centruose, taip pat veiklą gryname ore.

25. Nagrinėjamu atveju nustatyta, ir byloje dėl to ginčo nėra, kad galutinis sprendimas pareiškėjų prieglobsčio byloje nėra priimtas, todėl pareiškėjai šiuo metu turi prieglobsčio prašytojo teisinį statusą (Įstatymo 2 straipsnio 20 dalis).

26. Teisėjų kolegija pažymi, kad Užsieniečių tapatybė nustatyta. Be to, byloje nesurinkta duomenų, jog Užsieniečiai būtų bandę pasišalinti iš apgyvendinimo vietos, būtų pažeidę nustatytos tvarkos taisykles ar kelia grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai. Taip pat pažymėtina, jog pareiškėjų prašymo suteikti prieglobstį motyvų vertinimas šiuo metu yra negalimas, nes ginčas inicijuotas ne dėl Užsieniečių prašymo suteikti prieglobstį, o dėl jiems taikomo laikinojo apgyvendinimo ribojimų. Kitų aplinkybių (pasislėpimo rizikos veiksnių), dėl kurių būtų galima pagrįstai vertinti, jog yra tikimybė, kad pareiškėjai gali pasislėpti, Migracijos departamentas Sprendime nenurodė, tokių duomenų nėra ir byloje.

27. Įvertinusi nustatytas aplinkybes, be kita ko, jog asmenų tapatybė nustatyta ir byloje nesurinkta duomenų, leidžiančių sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad yra rizika, jog Užsieniečiai gali bandyti pasislėpti, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Migracijos departamento ir pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės, kurias teismas vertino kaip Užsieniečių nebendradarbiavimą, nagrinėjamu atveju negali būti vertinamos kaip išskirtinės aplinkybės, kurios pagrįstų išvadą, jog Užsieniečių atžvilgiu nustatyti judėjimo laisvės ribojimai yra būtini siekiamam tikslui pasiekti.

28. Tokia pozicija formuluojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, kurioje nebendradarbiavimas paprastai sietinas su piktavališkumu, užsieniečio piktybiškumu valstybės institucijų atžvilgiu (žr. 2022 m. kovo 31 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A‑1886‑629/2022, 2022 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A‑2317‑442/2022).

29. Be to, teisėjų kolegija atsižvelgia į geriausius nepilnamečių asmenų interesus ir aplinkybę, jog judėjimo laisvės ribojimai nepilnamečių atžvilgiu gali būti skiriami tik išimtiniais atvejais, kai byloje nustatoma, jog tai yra būtina. Nagrinėjamu atveju įvertinus bylos aplinkybes riboti Užsieniečių, juo labiau nepilnamečio asmens, judėjimo laisvę nėra būtina ir toks ribojimas neproporcingai varžo šių asmenų teises.

30. Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, Užsieniečių apeliacinis skundas ir skundai tenkintini iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, o užsieniečių skundžiamų Sprendimų dalys dėl jų apgyvendinimo naikintinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų (duomenys neskelbtini) piliečių S. H. M. Z. ir L. R. H. H., atstovaujamo pagal įstatymą S. H. M. Z., apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 8 d sprendimą pakeisti.

Pareiškėjų (duomenys neskelbtini) piliečių S. H. M. Z. ir L. R. H. H., atstovaujamo pagal įstatymą S. H. M. Z., skundus tenkinti iš dalies.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. sausio 28 d. sprendimo Nr. 22S62189 dalį, kuria nutarta apgyvendinti užsienietį L. R. H. H. Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 (šešis) mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. sausio 28 d. sprendimo Nr. 22S62094 dalį, kuria nutarta apgyvendinti užsienietę S. H. M. Z. Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jai teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 (šešis) mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos.

Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 8 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas PiličiauskasArūnas SutkevičiusNeringa Švedienė