Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Angelė Ikasalienė

sekretoriaujant Agnei Lopuchinai, Linai Pauliukevičiūtei, Aleksandrui Zujevui, Irmai Znatavičiūtei, Linai Žalaitei,

specialistams teismo medicinos ekspertams Jolantai Majauskaitei Čobot, Jonui Mindaugui Paliuliui,

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. M., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), be pilietybės, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis-UAB „(duomenys neskelbtini) “, vairuotoju, gyv., (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 2 d. 10 p.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. sunkiai sutrikdė piliečio pareigą vykdančio A. U. sveikatą, o būtent : A. M., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2012 m. birželio 23 d. apie 16.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu su S. G., parvertęs pastarąją ant lovos, keliu spaudė jos kūną, kaire ranka sugriebė už galvos, o dešinėje rankoje turimą peilį įrėmė pastarajai į kaklą. Tuo metu į kambarį įbėgęs A. U., pamatęs S. G. gresiantį pavojų, vykdydamas savo pilietinę pareigą - gindamas užpultą S. G., sudavė rankomis A. M. į galvos sritį, po ko pastarasis, paleidęs S. G., dešinėje rankoje laikomu peiliu tyčia sudavė ne mažiau trijų smūgių A. U. į kairę ranką ir sėdmenis, tuo padarydamas durtinę - pjautinę kairio žasto priekinio paviršiaus apatinio trečdalio žaizdą, durtinę - pjautinę - kiaurinę kairio dilbio viršutinio trečdalio žaizdą, durtinę - pjautinę žaizdą kairio sėdmens viršutinio išorinio kvadrato bei durtinę - pjautinę kairio žasto viršutinio trečdalio užpakalinio paviršiaus žaizdą su pažastinės arterijos pilnu pažeidimu bei daliniu karališkosios venos pažeidimu, kas kvalifikuojama sunkiu sveikatos sutrikdymu, ir tokiu būdu tyčia sunkiai sutrikdė pilietinę pareigą vykdančio A. U. sveikatą.

Šiais savo veiksmais A. M. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 2 d. 10 p.

Kaltinamasis A. M. savo kaltės dėl šio nusikaltimo nepripažino, paaiškino, kad peiliu smūgius A. U. sudavė gindamasis nuo jo, po to, kai A. U. jam sudavė smūgį peiliu. Neigia, kad S. G. grąsinęs peiliu, tvirtina tuo metu, kai laikė prispaudęs S. G. galvą, rankoje peilio neturėjęs.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. M. kaltė įrodyta.

Nukentėjusysis A. U. paaiškino, kad 2012-06-23 apie 12.00 val., kartu su sugyventine S. G. atėjo pas kaimynus A. M. ir V. G., gyvenančius tame pačiame name (duomenys neskelbtini), į svečius, kur keturiese pradėjo vartoti alkoholį. Apie 16 val. jis atėjo į sugyventinės S. G. butą, atsigulė ant lovos prie lango. Netrukus į langą pabeldė V. G., jo rankos buvo kruvinos, V. G. rėkė “A., padėk”, suprato, kad kažkas vyksta. Atbėgęs į V. G. buto kambarį, kur gėrė, pamatė, kad A. M. laiko už gerklės S. G. parvertęs ant lovos ir grasina jai peiliu, rėkė, kad papjaus. Siekdamas apginti S. G., greit pribėgęs trenkė A. M. abiem rankom, taikydamas į galvą. Po to pajuto karštį, smūgį į kairę pusę, suprato, kad jam suduoti smūgiai peiliu, po antro ar tečio smūgio nukrito, A. M. buvo virš jo, sudavė jam smūgius peiliu ir gulinčiam. Peiliu jam buvo smūgiuota į kairę ranką virš alkūnės, pažastį, prie raktikaulio. Pirmus smūgius gavo į pažastį ir ranką, nukritus – kažkur prie gerklės, vieną smūgį į sėdmenis. Kai A. M. apsiramino, jis atsikėlė ir išėjo į kiemą, nes trūko oro.

Ikiteisminiame tyrime parodymų patikrinimo vietoje metu A. U. nurodė kambarį, esantį bute (duomenys neskelbtini), kur 2012-06-23, pakviestas V. G., pamatė ant sofos gulinčią S. G., kurią kojos keliu buvo prispaudęs A. M. bei viena ranka laikė už kaklo, o kita ranka, laikydamas peilį, buvo prirėmęs S. G. prie gerklės. Taip pat, parodė, kaip sunėręs du kumščius į vieną, sudavė A. M., po ko šis S. G. paleido (I t., b.l. 44-49).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklausto A. U. parodymai dėl įvykio aplinkybių iš esmės nesiskiria nuo parodymų teisme.

A. U. gydymo stacionare ligos istorijos NR. 12C-4921 iš VšĮ Vilniaus Universtiteto ligoninės Santariškių klinikų Centro filialo apžiūros metu, VTMT prie Lietuvos Respublikos TM Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspretė Jolanta Majauskaitė – Čobot nustatė, kad A. U. nustatyta durtinė - pjautinė kairio žasto viršutinio trečdalio užpakalinio paviršiaus žaizda su pažastinės arterijos pilnu pažeidimu bei daliniu karališkosios venos pažeidimu; durtinė-pjautinė kairio žasto priekinio paviršiaus apatinio trečdalio žaizda bei kiaurinė kairio dilbio viršutinio trečdalio durtinė - pjautinė žaizda; durtinė - pjautinė kairio sėdmens viršutinio išorinio kvadrato žaizda. Sužalojimai padayti aštriu, duriančių - pjaunančių savybių turinčiu daiktu, neatmetama įvykio aplinkybėmis nurodytu laiku, t.y. 2012-06-23. Sužalojimai kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi pažastinės arterijos pažeidimas atitinka sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.12 punktą (I t., b.l., 59-60).

VTMT prie Lietuvos Respublikos TM Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspretė Jolanta Majauskaitė – Čobot apklauso metu nurodė, kad A. U. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai trimis trauminiais poveikiais, atitinkamai traumuojant kairį žastą, kairį dilbį bei kairio sėdmens sritis. Durtinio - pjautinio kairio žasto žaizda su pažastinės arterijos pilnu pažeidimu bei daliniu karališkosios venos pažeidimu, kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu. Kiaurinė kairio dilbio durtinė - pjautinė žaizda ir durtinė - pjautinė kairio sėdmens žaizda, kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Kokioje padėtyje galėjo būti A. U. sužalojimų metu ir ar šie sužalojimai būdingi savigynai, nėra galimybės atsakyti ( I t., b.l., 61-62).

Teismo posėdyje apklausta specialistė teismo medicinos ekspertė Jolanta Majauskaitė – Čobot šią išvadą patvirtino, paaiškino, kad negalima kategoriškai nurodyti, kokiose pozicijose buvo kaltinamojo ir nukentėjusiojo kūnai sužalojimų metu, kad negalima atmesti tokio nukentėjusiojo sužalojimo mechanizmo, kokį nurodo kaltinamais ir kokį nurodo nukentėjusysis.

Liudytoja S. G. nurodė, kad 2012 m. birželio 23 d. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), girtavo keturiese, ji, sugyventinis A. U. ir kaimynai A. M. bei V. G.. A. U. išėjus ji pradėjo konfliktuoti su A. M., todėl jis puolė ją, pradėjo smaugti kaire ranka, dešinėje rankoje laikė peilį ir buvo užgriuvęs ją visu kūnu. V. G. bandė jį sustabdyti, prašė, kad A. M. ją paleistų, bet A. M. neklausė, bandė atimti peilį, bet įsipjovė rankas, tuomet V. G. pakvietė A. U.. Pajutusi, kad jai lengviau, pamatė, kad A. M. ir A. U. mušasi, buvo sugriebę vienas kitą, mušdamiesi buvo parkritę ant grindų. A. U. įvykio metu peilio neturėjo. A. M. visą laiką rankoje turėjo peilį, matė, kad A. U. kraujuoja. A. U. prišliaužė prie jos, pasakė, kad nori miego, suprato, kad jis netenka sąmonės, ji iškvietė med. pagalbą. A. U. išėjo į kiemą ir nugriuvo. V. G. rankos buvo kruvinos, nes jis bandė atimti iš A. M. peilį. Tik pasibaigus muštynėms V. G. paėmė peilį.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas V. G., kaltinamojo sugyventinės patėvis, parodė, kad gyvena kartu su A. M. bute, esančiame (duomenys neskelbtini). 2012-06-23 apie 12.00 val., į svečius atėjo kaimynai iš 1-o buto: S. G. ir A. U.. Jie keturiese pradėjo gerti degtinę. Nuo ryto A. M. buvo kažkoks susinervinęs. Apie 16.00 val. A. U. išėjo iš buto į namo kiemą, kur kalbėjo mobiliojo ryšio telefonu. Tuo metu A. M., būdamas stipriai išgėręs, be jokios priežasties, pradėjo šaukti ant S. G., pastarąją įžeidinėti, keikti. Jis nesupratęs dėl ko šis taip elgėsi. Tuo metu A. M. rankoje turėjo virtuvinį peilį, kuriuo mosikavo. Po to, A. M. atsistojo ir pradėjo S. G. smaugti bei stumdyti, nuo ko pastaroji pargriuvo ant grindų. Liudytojas bandė, gindamas S. G., nuo pastarosios nustumti A. M. bei atimti peilį, tačiau nepavyko. Tada jis išbėgo į namo kiemą ir pakvietė A. U., o pats liko namo kieme. Po minutės, išgirdęs S. G. šauksmus, atbėgęs į butą, pamatė ant grindų gulintį kruviną A. U.. A. M. buvo tame pačiame kambaryje. S. G. skambino policijai. A. U., atsikėlęs nuo grindų, išėjo į kiemą, kur vėl nugriuvo. A. M. be priežasties pradėjo įžeidinėti S. G., prieš pastarąją smurtauti, o A. U., bandydamas pastarąją apginti, nukentėjo (I t., b.l. 82-83).

V. G. mirė 2012-07-27 (I t., b.l. 84).

Liudytoja B. G., dirbanti VŠĮ Greitosios pagalbos stotyje, Naujosios Vilnios pastotėje, bendruomenės slaugytoja, parodė, kad 2012-06-23 apie 16.19 val., buvo gautas pranešimas dėl sužaloto vyriškio, adresu (duomenys neskelbtini). Atvykus prie nurodyto namo, jau buvo atvykę policijos pareigūnai. Minėto namo kieme, ant žemės kraujo klane gulėjo A. U., jam iš burnos sklido alkoholio kvapas, A. U. buvo sąmoningas, kontaktiškas. Ligonio žodžiais, jį peiliu sužalojo draugas. Aplink gulintį A. U., vaikščiojo girtas vyriškis, kurio duomenų nežino. Pastarasis buvo agresyvus, sakė “jei sėsiu, išeisiu, vis tiek pribaigsiu“, rėkė, kad mažai gavo. Šalia buvo girta moteris. Pastaroji rėkė, kad neva tas vyriškis, kuris vaikščiojo apie gulintį A. U., pirmas pradėjo konfliktą ir pastarąjį sužalojo peiliu. Kraujuojančiam A. U. teikė pirmąją medicinos pagalbą, į aplinkinių kalbas nereagavo. Apžiūrėjus pacientą, nustatė, kad pastarojo oda blyški, padengta šaltu prakaitu, nustatyta kairės rankos žąsto srityje pjautinė, kraujuojanti žaizda, kairės mentės srityje durtinė žaizda, kairio sėdmens durtinė žaizda, hipovaleminis šokas, t.y. stiprus nukraujavimas. Pacientas, teikiant pagalbą, labai silpo nuo patirtų sužalojimų ir nukraujavimo, dėl to nebegalėjo kalbėti. Jokio peilio prie A. U. ar pas ką nors rankose nematė. Kažkuriuo metu, policijos pareigūnai pastebėjo ant kito vyriškio, kuris bėgiojo aplink gulintį A. U. ir rėkė, kad jį pribaigs, rūbų kraujo dėmes bei pakėlę rūbus pamatė sužalojimą. Šis vyriškis net nejuto ir nežinojo, jog yra sužalotas, nes pastarajam apie sužalojimus pasakė ir parodė policijos pareigūnai. Kadangi A. U. buvo labai silpnas, ji neturėjo laiko apžiūrėti kito vyriškio, dėl to skubiai išvažiavo į ligoninę. Buvo iškviesta kita greitosios medicinos brigada.

Liudytojas R. V. parodė, kad dirbdamas slaugytoju VŠĮ Greistosios pagalbos stotyje, 2012-06-23 apie 16.42 val. gavo pranešimą dėl sužaloto vyriškio (duomenys neskelbtini). Nuvykus šiuo adresu, jau buvo policijos pareigūnai. Jam buvo žinoma, jog viena medikų brigada iš šios vietos buvo išvežusi vieną sužalotą vyriškį. Lauke, prie staliuko, sėdėjo vyriškis, kaip nustatė, tai - A. M.. Pastarajam iš burnos sklido alkoholio kvapas, jis buvo agresyvus, susinervinęs, jo rankos buvo kruvinos. Kieme dar buvo išgėrusi mergina bei senyvas vyriškis. Apžiūrėjęs A. M. nustatė, kad jam padaryta durtinė žaizda pilvo viršutinėje dalyje, kairėje pusėje, vos kraujuojanti, plotas apie 2.00 cm. Kategoriškai pasakyti, ar žaizda durtinė ar pjautinė negali, spėjo, kad jei būtų pjauta, žaizda būtų ilgesnė. A. M. atsisakė pasakyti kas atsitiko ir kaip jis buvo sužalotas. Sutvarkius žaizdą, liepė A. M. ruoštis į ligoninę, tačiau šis iš pradžių prieštaravo. Paaiškinus, jog dėl žaizdos gali kilti komplikacijos, sutiko važiuoti. Važiuojant į ligoninę, A. M. jokių įvykio aplinkybių nenurodė, tačiau reiškė nepasitenkinimą dėl to, jog jaunuolis prieš jį pakėlė ranką. Iš senyvo vyriškio ir moters, buvusių kieme, suprato, kad konfliktą dėl merginos pradėjo ir jauną vyriškį peiliu sužalojo būtent A. M..

Liudytojas J. K., įvykio metu dirbęs policijoje, parodė, kad 2012-06-23 apie 16.20 val., patruliuojant kartu su vyr. patruliu O. K., (kuris šiuo metu išėjęs į pensiją ir išvykęs gyventi į užsienį,) iš Vilniaus apskr. VPK OVS gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), peiliu sužalotas vyriškis. Nuvykus nurodytu adresu, greitosios pagalbos medikų dar nebuvo. Prie minėto namo lauke buvo keturi asmenys. Vienas iš jų, A. U., gulėjo kieme ant žemės, šalia pastarojo buvo daug kraujo. Pastarasis buvo be sąmonės, todėl jokių sužalojimo aplinkybių nurodyti negalėjo. Ant žemės sėdėjo visiškai girtas A. M., kuris kalbėjo necenzūrinius žodžius, įvykio aplinkybių aiškinti nenorėjo ir dėl girtumo nesugebėjo. A. M. per marškinėlius iš kažkurio šono skverbėsi kraujas. A. M. nejuto ir nematė, jog yra sužalotas, kol jie nepasakė. Po ko A. M., pakėlęs marškinėlius, pamatė, jog kairės pusės šone yra durtinė žaizda. Kaip ir kas jį sužalojo A. M. paaiškinti negalėjo, nesugebėjo dėl girtumo. Kieme taip pat buvo išgėrusi S. G., kuri šaukė, kad A. M. sužalojo peiliu A. U.. Ką apie įvykio aplinkybes aiškino dar vienas kieme buvęs vyriškis - V. G., neprisimena. Jis liko kieme ir prižiūrėjo sužalotus A. U. ir A. M., į namą užėjęs nebuvo. Atvykę medikai pagalbą suteikė A. U., kurį išvežė į Lazdynų ligoninę. Neužilgo atvažiavusi kita greitosios medicinos pagalbos brigada į ligoninę išvežė ir A. M..

Teismo posėdyje apklausta liudytoja ikiteisminį tyrimą byloje atlikusi tyrėja N. F. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausiant A. M. jo parodymai keletą kartų keitėsi. Dėl grumtynių ant grindų iš pradžių sakė, kad nebuvo, po to, kad buvo. Kaltinamasis ir nukentėjusysis savarankiškai aiškino įvykio aplinkybes. Kaltinamojo versija dėl jo sužalojimo aplinkybių buvo paneigta specialisto tyrimu.

VTMT prie Lietuvos Respublikos TM Vilniau skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2680/12(01) nurodyta, kad A. M. kūne, krūtinės kairėje pusėje tarp spenelio ir šonkaulių lanko yra tiesialinijiniu randu sugijusi žaizda, kuri (pagal rando formą) buvo padaryta pjaunančiu ar duriančiai-pjaunančiu daiktu ar įrankiu (galimai peiliu), prieš kreipiantis medicinos pagalbos 2012-06-23, 17.40 val. Sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu ( smūgiu ), nes kartotinio poveikio žymių žaizdos rande nėra. A. M. kūno sužalojimas atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą, nes duomenų, kad žaizda buvusi kiauryminė, ar kad dėl jos sveikata buvo sutrikusi ilgalaikiai, nėra. Žaizdos A. M. krūtinės kairės pusės apatinėje dalyje padarymo galimybė jo paties nurodytu ir parodytu būdu (dėl žaizdos kūne lokalizacijos ir paviršutiniškumo) mažai tikėtina. Žaizdos padėtis kūne ir jos forma nenurodo nei į sužalotojo, nei į jį sužalojusiojo kūnų padėtį. Nustatytos žaizdos A. M. kūne padarymo galimybė grumtynių metu, peilį rankoje turint jam pačiam ar kitam asmeniui, su kuriuo jis grūmėsi, visiškai atmesti negalima. Sužalojimo galimybė atimant iš jo rankos peilį yra mažai tikėtina ( I t., b.l. 146-148).

Teismo posėdyje apklaustas specialistas vyresnysis teismo medicinos ekspertas Jonas Mindaugas Paliulis šią išvadą palaikė, paaiškino, kodėl mažai tikėtina A. M. žaizdos padarymas jo nurodytu būdu.

Vilniaus apskr. VPK PR II kuopos 1 būrio vyr. patrulio O. K. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2012-06-23 apie 16.20 val. jam dirbant kartu su patruliu J. K., iš VPK OVS gautas parnešimas, kad (duomenys neskelbtini), yra peiliu sužalotas vyriškis. Nuvykus nurodytu adresu, rasti du peiliu sužaloti vyriškai: A. U., gim. 1979 m., sužalotas į nugarą, pastarąjį GMP-20 brigada išvežė į Raudonojo kryžiaus ligoninę bei A. M., gim. 1963 m., sužalotas iš priekio į kairę krūtinės pusę, kurį GMP-29 brigada nuvežė į Lazdynų ligoninę. Liudytojų S. G. ir V. G. teigimu, įvykis buvo bute, esančiame Pavilnio g. 41-2, Vilniuje. Pirmasis konfliktą pradėjo A. M.. Apžiūrėjus įvykio vietą, vienas kruvinas peilis surastas lauke, prie kambario lango, kur įvyko konfliktas. Antras peilis surastas ant prieškambario palangės ( I t., b.l. 5).

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas butas, esantis (duomenys neskelbtini), mediniame name. Užėjus į buto kambarį, iš kairės pusės yra pečius, prie sienos sekcija, toliau komoda, ant kurios yra televizorius, ant kurio ekrano ir pilko korpuso matosi kraujo dėmės. Kraujo yra ir ant komodos, medinių grindų, ant grindų gulinčio lygintuvo laido. Toliau prie sienos stovi sekcija, prie sienos sofa - lova, ant kurios kairės pusės matoma kraujo dėmė, ant lovos patiesta paklodė ir antklodė. Virš sofos – lovos yra langas. Už plastikinio lango iš lauko pusės, išorinės palangės, guli peilis. Toliau prie sienos stovi du foteliai, ant kurių sudėti drabužiai. Toliau prie sienos stovi dviejų dalių medinė spinta, kurioje yra rūbai. Šalia stovi medinė kėdė. Tarp sofos - lovos ir fotelių stovi kvadratinis stalas, ant kurio vazoninė gėlė, 5 vnt. stikliukų, lėkštė, atplėštas cigarečių pokelis. Išeinanat iš kambario ir einanat link išėjimo durų, matosi kraujo takelis. Kraujo dėmės matosi ir ant virtuvės durų. Prie išėjimo durų, iš kairės pusės ant palangės vidinės pusės guli virtuvinis peilis, juoda rankena. Lauke, prie įėjimo durų, ant betoninio pagrindo, yra kraujo dėmės. Įvykio vietos apžiūros metu buvo paimti šie objektai: 2 vnt. virtuvinių peilių, nuoplova nuo grindų ( I t., b.l.,18-32).

Šie objektai – du peiliai, nuoplova nuo grindų ir A. M. bei A. U. seilių pavyzdžiai buvo pateikti tyrimui Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Serologijos ir DNR laboratorijai, kuri pateikė specialisto išvadą Nr. S 383/12(01). Išvadoje pažymėta, kad nuoplovoje nuo grindų, ant peilio geležtės (3 obj.) rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą, gautas vieno vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su A. U. DNR profiliu su 99,99999999999999 % tikimybe. Atlikus DNR tyrimą, ant peilio rankenos (4 obj.) gautas dominuojantis vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su A. U. DNR profiliu su 99,99999999999999 % tikimybe ir nežymi DNR priemaiša, kuri galimai priklauso moteriškos lyties asmeniui ir yra dalinai tinkama tolimesniam asmens identifikavimui (t.2, b.l. 42-43).

Tirti peiliai buvo apžiūrėti tiriant įrodymus teisme. Nukentėjusysis A. U. negalėjo nurodyti kokiu konkrečiai peiliu jis buvo sužalotas. Paaiškino, kad įvykio vietoje ant stalo galėjo būti du peiliai, kiek iš viso buvo peilių neatsimena, atsimena, kad vieną peilį įvykio dieną jis galando, peiliu buvo pjaustomi maisto produktai. Peiliai priklausė buto šeimininkui V. G.. Kaltinamais A. M. apžiūrėjęs peilius patvirtino, kad panašūs peiliai buvo namuose, patikslino, kad mažesnio peilio, kurį jie turėjo rankena buvo ne pilka, o juoda. Kuriuo peiliu sužalojo A. U. negalėjo nurodyti.

Daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad A. M. marškinėliai yra vienspalviai, juodos spalvos, trumpomis rankovėmis, priekinėje dalyje kaklas trikampio formos, ant vidinės nugarinės dalies prisiūta juodos spalvos etiketė su baltos spalvos užrašu „Einhorn“. Priekinėje marškinėlių dalyje, labiau kairėje pusėje, 13 cm atstumu nuo šoninės kairės pusės siūlės, ties marškinėlių viduriu, matyti horizontalus medžiagos pažeidimas, kuris yra 3 cm ilgio. Marškinėliai priekinėje dalyje, labiau kairėje pusėje, kur matyti medžiagos horizontalus pažeidimas, sutepti raudonos spavos (galimai kraujo) dėmėmis. Marškinėlių nugarinė dalis be sutepimų ir be medžiagos pažeidimų ( I t., b.l., 150-152).

Liudytoja J. K., kaltinamojo sugyventinė, įvykio dieną namuose nebuvo, įvykio nematė.

Šių įrodymų visuma neginčijamai įrodyta kaltinamojo A. M. kaltė dėl A. U., vykdančio pilietinę pareigą – ginančio nuo A. M. kitą asmenį – S. G., kurios gyvybei ir sveikatai grėsė realus pavojus, sunkaus sveikatos sutrikdymo.

Nukentėjusysiojo A. U., liudytojų S. G., V. G. ir iš dalies kaltinamojo A. M. parodymais įrodyta, kad po žodinio ginčo A. M. užpuolė S. G., laikydamas rankoje peilį, laikė ją prispaudęs, smaugė, grasino papjauti. A. M. pripažino, kad laikė S. G. ir ją smaugė. A. M. pripažįsta, kad peiliu padarė nukentėjusiajam A. U. nustatytus kūno sužalojimus, sukėlusius sunkų sveikatos sutrikdymą, tačiau teigia smūgius A. U. sudavęs gindamasis nuo A. U., kuris jam pirmas sudavęs smūgį peiliu. Ši kaltinamojo versija paneigta byloje surinktais ir ištirtais įrodymais, vertinama kaip kaltinamojo gynybinė pozicija siekiant išvengti ar sušvelninti savo atsakomybę. Liudytojai S. G. ir V. G. patvirtino, kad A. U. įvykio metu peilio neturėjo. A. U. tvirtina, kad gindamas S. G., kaltinamajam A. M. sudavė vieną smūgį abiem rankom taikydamas į galvos sritį, kad peilio neturėjo, smūgių peiliu kaltinamajam A. M. nesudavė.

Nukentėjusiojo A. U., liudytojų S. G., V. G. parodymai iš esmės yra nuoseklūs, vieni kitus papildantys, atskleidžiant įvykių seką, neprieštaringi, netikėti jais pagrindo nėra.

Kaltinamojo A. M. parodymai dėl įvykio aplinkybių nenuoseklūs, prieštaringi ir nelogiški. Vienur jis aiškinęs, kad įvykio metu A. U. peiliu sudavęs vieną smūgį sėdėdamas, po ko jie nukritę ant grindų, kitus smūgius sudavęs grumiantis ant grindų, vėliau šiuos parodymus pakeitė, tvirtindamas, kad ant grindų nebuvo grumtynių, kad visus smūgius peiliu jis sudavęs A. U. sėdėdamas ant sofos vienoje pozoje.

Ikiteisminio tyrimo metu po įvykio 2012 m. birželio 24 d. apklaustas įtariamuoju A. M. aiškino, kad kilus žodiniam konfliktui tarp jo ir S. G., jis paguldė S. G. sau ant kelių, šiek tiek ją prismaugė abiem rankom. Tuo metu atėjo A. U., kuris užpuolė jį iš nugaros ir smaugdamas pargriovė ant grindų, kur abu pradėjo grumtis. Suskaudus kairį šoną, suprato, kad kažkuo sužalotas, todėl norėdamas A. U. atkeršyti, paėmė nuo stalo virtuvinį peilį ir juo kelis kartus dūrė A. U. į kūną (t.1, b.l.117-119). Papildomai apklaustas įtariamuoju 2012 m. lapkričio 12 d. A. M. paaiškino, kad sudavė A. U. smūgius peiliu gindamasis nuo A. U., nes prieš tai pats gavo smūgį peiliu. Tačiau tuo pačiu aiškino, kad pas A. U. peilio nematė. Nurodė, kad kažkokiu būdu su A. U. atsidūrė ant grindų, kad būnant ant grindų įdūrė A. U. peiliu į kažkurias kūno vietas. Toliau toje pačioje apklausoje aiškino, kad smūgių būnant ant grindų nei jis A. U., nei pastarasis jam nesudavė (t.1, b.l. 124-126). Šioje apklausoje, bei tikrinant parodymus vietoje ir apklaustas teisme A. M. nurodo, kad A. U. jam smūgiavo stovėdamas už nugaros, tačiau A. U. nepripažįsta buvęs tokioje pozicijoje, nurodęs, kad tai būtų neįmanoma dėl kambaryje buvusių baldų. Šis A. U. teiginys pagrįstas objektyviais duomenimis, iš įvykio vietos apžiūros protokolo (t.1, b.l. 18-32), fotonuotraukų (17,18,19), kambario plano matyti, kad užimti tokią poziciją, kokią rodo A. M. (t.1, b.l. 128-137) faktiškai trukdo įvykio metu kambaryje buvę baldai. Parodymų patikrinimo vietoje metu A. M. parodęs, kad A. U. gulint ant grindų, jis (A. M.) taip pat gulėdamas ant grindų sudavė A. U. kelis smūgius peiliu (t.1, b.l. 137), taip tvirtino ir teisme duodamas parodymus (t.2, b.l.75), tačiau paskutinio žodžio metu pakeitė savo parodymus, teigė, kad save apkalbėjo, kad nukritęs ant grindų nebuvo, gulinčiam A. U. smūgių nesudavė, kad smūgius A. U. sudavė sėdėdamas ant lovos. Teisme demonstruodamas ir aiškindamas, kaip sudavė smūgius, A. M. nurodo, kad sėdėdamas ant sofos lovos už nugaros stovinčiam A. U. peiliu smūgiavo tris kartus peilį laikydamas dešinėje rankoje ir smūgiuodamas pro savo kairį petį atgal nežiūrėdamas kur pataiko, t.y. taip, kaip ikiteisminiame tyrime tikrinant parodymus vietoje aiškino sudavęs vieną smūgį (žr. foto Nr. 11, t.1, b.l.137). Tokios pozicijos, kaip minėta, A. U. nepripažino, paaiškino, kad tai būtų neįmanoma, nes jam stovėti A. M. nurodytoje vietoje trukdytų buvę baldai. Teismo posėdyje dalyvavęs specialistas J.M.Paliulis tokį kaltinamojo nurodytą smūgių sudavimo mechanizmą įvertino kaip mažai tikėtiną, nes tai abiem nepatogios pozicijos. Teismo nuomone, tokia kaltinamojo veiksmų, suduodant nukentėjusiajam smūgius, versija negalima, nes neįtikėtina, kad žmogus ramiai stovėtų A. M. nurodytoje pozoje jam už nugaros ir ramiai lauktų kad jam vienas po kito į kairį kūno šoną būtų suduoti trys smūgiai peiliu. Toks kaltinamojo aiškinimas nelogiškas, prieštarauja faktinėms įvykio aplinkybėms, prieštaringas, nenuoseklus, todėl atmetamas. Teismas šiuo atveju vadovaujasi nukentėjusiojo A. U. parodymais, kad įvykio metu A. M. buvo prispaudęs S. G. ant sofos lovos tokioje pozoje kaip jis nurodęs parodymų patikrinimo metu (t.1, b.l. 48,49, foto Nr. 4, 5), kas iš esmės atitinka S. G. aiškinimą bei V. G. parodymus ir kad A. U. sudavė kaltinamajam smūgį abiem rankom į galvos sritį, kaip parodęs ikteisminio tyrimo metu (žr. foto Nr. 6, t. 1, b.l. 49), ką patvirtinęs ir teisme. Duomenų, kad įvykio metu nukentėjusysis A. U. būtų sudavęs kaltinamajam A. M. smūgį peiliu nėra, išskyrus paties A. M. prielaidą, nes jis nematęs, kad A. U. jam būtų smūgiavęs peiliu ir nematęs pas A. U. peilio. A. M. aiškina pajutęs smūgį įvykio metu, tačiau tai prieštarauja nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Kaltinamajam A. M. po šio įvykio iš tikrųjų buvo nustatytas sužalojimas - krūtinės kairėje pusėje tarp spenelio ir šonkaulių lanko tiesialinijiniu 2,8 cm ilgio randu sugijusi žaizda, kuri (pagal rando formą) buvo padaryta pjaunančiu ar duriančiai-pjaunančiu daiktu ar įrankiu (galimai peiliu). Ar žaizda kiauryminė ar paviršinė tyrimo metu specialistui nebuvo objektyvių galimybių nustatyti (t.1, b.l. 147,148). Tačiau kaip liudijo įvykio vietoje buvusi S. G., bei iš karto į įvykio vietą atvykę liudytojai (J. K., B. G.) A. M. šio sužalojimo nematė ir nejautė, tai pastebėjo tik į įvykio vietą atvykę policininkai, pastebėję, kad A. M. marškinėliai kruvini ir tai pasakę A. M., tada pastarasis ir pastebėjo šį sužalojimą. Medikui paklausus ar jis nesužalotas, kaip nurodė S. G., A. M. netgi pasakęs, kad tai ne jo kraujas. Dėl nurodytos žaizdos A. M., suteikus jam pirmą pagalbą, nesigydė, tai liudija, kad žaizda buvusi paviršinė. Specialisto J.M. Paliulio paaiškinimu teismo posėdyje neatmestina galimybė, kad tokį sužalojimą galėjo pasidaryti pats A. M. grumtynių metu (tai specialistas nurodęs ir savo pateiktoje išvadoje, t.1, b.l. 148). Įvertinus šiuos duomenis teismas atmeta A. M. aiškinimą, kad įvykio metu A. U. sudavęs jam smūgį peiliu, kadangi tai paneigta nurodytais įrodymais. Nagrinėjamu atveju įvykio metu A. M. neveikė būtinosios ginties sąlygomis. Tai nukentėjusiajam A. U. teko ginti S. G. nuo agresyvių A. M. smurtinių veiksmų, gindamas kitą asmenį, kurio sveikatai ir gyvybei grėsė realus pavojus, A. U. vykdė pilietinę pareigą.

A. M. veikė netiesiogine tyčia, tai yra nesiekė ir nenorėjo padarinių, tačiau sąmoningai leido tokiems padariniams - sunkiam sveikatos sutrikdymui, atsirasti.

Kaltinamojo A. M. veiksmai, kuriais jis sunkiai sutrikdė A. U., vykdančio pilietinę pareigą, sveikatą, atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 10 p. sudėtį.

Dėl bausmės

A. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra.

A. M. atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. 2012-06-23 18.59 val., A. M. nustatytas 2.25 % alkoholio. A. M. neteistas, baustas administracine tvarka. Kaltinamasis dirba UAB “(duomenys neskelbtini)” autobuso vairuotoju. Su nukentėjusiuoju susitaikė, atsiprašė jo, aplankė ligoninėje. Byloje nustatyta, kad nukentėjusysis A. U. bei liudytoja S. G. iki įvykio girtavo su A. M., kad pastarojo agresyviems veiksmams įtakos turėjo neblaivios S. G. elgesys, ką ji pati patvirtino.

Svarstydamas bausmės klausimą, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį - padarytas labai sunkus nusikaltimas, tyčinę kaltės formą, į pasekmes - nukentėjusysis pasveiko, rimtesnių pasekmių nejaučia, į A. M. asmenybę - duomenų dėl teistumo nėra, turi galiojančią administracinę nuobaudą už kelių eismo taisyklių pažeidimą, kad po nusikalstamos veikos iki šios bylos išnagrinėjimo būtų padaręs kokių nors teisės pažeidimų, duomenų nėra, taip pat atsižvelgiama į nuomonę nukentėjusiojo, kuris jam atleido ir prašo griežtai nebausti. Teismas konstatuoja, kad taikyti A. M. Lietuvos Respublikos BK 62 str. nėra teisinio pagrindo. Skirti bausmę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d., teismas taip pat neturi pagrindo, nes jokios išimtinės aplinkybės A. M. atžvilgiu nenustatytos. Bausmės dydis (laisvės atėmimas nuo 2 metų iki 12 metų) yra numatytas įstatymo, atsižvelgiant, visų pirma, į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį. Teismų praktika suformuota taip, kad Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. norma būtų taikoma tik išimtinais atvejais, jos taikymas negali prieštarauti Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d. nuostatoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys Nr. 2K-22/2008, Nr. 2K-381/2008).

Įvertinus išdėstytų aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai A. M. atžvilgiu bus pasiekti paskyrus jam laisvės atėmimo bausmę, savo dydžiu atitinkančią sankcijos minimalią ribą. Be to, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę ir kitas nurodytas reikšmingas bylos aplinkybes, teismas laiko tikslinga nustatyti bausmės atlikimui švelnesnį režimą – t.y. atvirąją koloniją (Lietuvos Apeliacinio teismo nutartis Nr. 1A-567/2011).

Dėl ieškinių

Valstybinė ligonių kasa prie SAM pateikė 5296,96 Lt civilinį ieškinį už A. U. gydymą, ieškinio dydį pagrindė pateiktais dokumentais (I t., b.l. 73-80), kuriais patvirtinta, kad A. U. sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto. A. M. šį ieškinį pripažino. Ieškinys tenkintinas. Kaltinamasis privalo regreso tvarka atlyginti šią žalą deliktinės atsakomybės pagrindu – CK 6.263 str. 1 d., 6.280 str.1 d.

Nukentėjusysis A. U. pareiškė 550 Lt ieškinį turtinei žalai atlyginti ir 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Kaltinamasis nukentėjusiojo civilinio ieškinio nepripažino, laiko, kad neprivalo jam atlyginti žalos. Nukentėjusiojo ieškinys dėl turtinės žalos tenkintinas pilnai, dėl neturtinės - iš dalies.

Nukentėjusysis dėl turtinės žalos dydžio dokumentų nepateikė, nurodė, kad dėl sužalojimo patyrė turtinės žalos, nes teko pirkti vaistus nuo skausmo, bintus, pleistrus. Nuo skausmo vartojo vaistus „Ketanov“ 10 mg. Išgėrė 10 pakuočių, kurios kainavo po 15 Lt, iš viso 150 Lt. Pleistrams ir bintams išleido apie 300 Lt. Ligoninėje dėl patirtų sužalojimų gydėsi 16 dienų, kur teko pirkti pagerintą maistą, sultis - išleido apie 100 litų. Turtinės žalos patyrė už 550 litų, be to, į šią sumą neįskaitė kelionių į polikliniką išlaidų, kurį laiką turėjo važinėti dėl žaizdų tvarstymo. Nukentėjusiojo nurodytos išlaidos yra realios ir pagrįstos. Kaltinamasis nusikalstamais veiksmais tyčia sužalojęs nukentėjusįjį privalo atlyginti jam patirtus nuostolius – CK 6.263 str. 1 d., 6.283 str. 1 d.

Neturtinę žalą nukentėjusysis vertina 5000 Lt, nurodo, kad dėl sužalojimų patyrė neturtinę žalą, nes nuo patirtų sužalojimų jautė skausmą, šoką, teko gulėti ligoninėje bei gydytis namuose. Ilgą laiką negalėjo atlikti savarankiškų veiksmų - apsirengti, apsiauti batų, buvo suvaržyti kasdieniai veiksmai, darbai, įprastas gyvenimas.

LR CK 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nagrinėjamu atveju nukentėjusysis neabejotinai patyrė neturtinę žalą, nes dėl patirtų sužalojimų turėjo kęsti fizinį skausmą, gydėsi ligoninėje nuo 2012-06-23 iki 2012-07-09, vėliau turėjo kurį laiką gydytis ambulatoriškai, reikėjo tvarstyti žaizdas. Dėl patirtų kūno sužalojimų kurį laiką negalėjo būti savarankiškas buityje. Tačiau šiuo metu nėra jokių duomenų, kad nukentėjusiajam dėl padarytų sužalojimų būtų kokie nors liekamieji reiškiniai ar sumažėjęs darbingumas. Įvertinus šias aplinkybes, nukentėjusiojo pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos dydžio turi būti adekvatus jam padarytiems sužalojimams ir patirtiems nemaloniems išgyvenimams, fiziniam skausmui, kadangi toks ieškinys, sutinkamai su Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. nuostatomis, savo dydžiu negali tapti pasipelnymo šaltiniu. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog šiuo atveju nukentėjusiajam priteistinas neturtinės žalos dydis mažintinas iki 2000 Lt, kas atitiktų sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principus.

Teismas, vadovadovadamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-299 str., 301-305 str., 307-308 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

A. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 10 p. ir nuteisti jį laisvės atėmimu dvejiems (2) metams, bausmę atliekant atviroje kolonijoje.

Kardomąją priemonę A. M. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendį vykdyti jam įsiteisėjus ir bausmę skaičiuoti nuo sulaikymo dienos.

Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą vieną parą nuo 2012 m. birželio 23 d. iki 2012 m. birželio 24 d.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: A. M. marškinėlius, priduotus saugoti į Vilniaus apskr., VPK Logistikos skyrių, kvito Nr., BBB 042762 (t.1, b.l. 153-154) sunaikinti, du peilius, nuoplovą, bei tyrimų pavyzdžius, saugojamus prie baudžiamosios bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Priteisti iš A. M. Valstybinei ligonių kasai prie SAM 5296, 96 Lt.

Priteisti iš A. M. A. U. 550 Lt turtinei žalai atlyginti ir 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos Apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.