Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame nuotoliniame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovui K. K.-N. dėl nuostolių atlyginimo regreso teise.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Byloje dalyvaujančių asmenų reikalavimų ir atsikirtimų santrauka.

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 2 094,85 Eur nuostoliams atlyginti, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad 2021 m. liepos 8 d. Geležinio Vilko g., Vilniuje, dėl atsakovo, vairavusio transporto priemonę AUDI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio metu transporto priemonė AUDI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl akcinė bendrovė (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“, veikdama ieškovo vardu, atsižvelgdama į nukentėjusio asmens prašymą, nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį ir atlygino ją išmokėdama 2 094,85 Eur draudimo išmoką, o ieškovas kompensavo AB „Lietuvos draudimas“ išmokėtą draudimo išmoką.

3. Atsakovas, kuriam teismo procesiniai dokumentai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka (kartu gyvenančiam šeimos nariui), per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį.

4. Teismas 2022 m. vasario 21 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškinį tenkino.

5. Atsakovas pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriame nurodė, kad procesiniai dokumentai jam įteikti netinkamai, jis nekalba lietuviškai, be to, ieškinio reikalavimai yra nepagrįsti – ieškovo nurodomo eismo įvykio metu atsakovo vairuojama transporto priemonė buvo drausta transporto priemonių valdytojų privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu.

6. Ieškovas pateikė atsiliepimą į atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriame nurodė, kad procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti tinkamai, t. y. jo sugyventinei. Pažymėjo, kad vien iš atsakovo vardo ir pavardės negalima spręsti, kad atsakovas nemoka lietuvių kalbos. Nurodė, kad atsakovo vairuojama transporto priemonė eismo įvykio metu nebuvo drausta transporto priemonių valdytojų privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, nes su AB „Lietuvos draudimas“ atsakovo sudaryta draudimo sutartis įsigaliojo 2021 m. liepos 9 d. 00.00 val., o eismo įvykis įvyko 2021 m. liepos 8 d. 20.33 val.

7. Teismas 2022 m. balandžio 20 d. nutartimi tenkino atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, panaikino byloje priimtą sprendimą už akių ir atnaujino bylos nagrinėjimą (CPK 288 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

8. Į teismo posėdį šalys ir jų atstovai neatvyko. Apie teismo posėdžio laiką ir datą šalys informuotos tinkamai. Ieškovo atstovė pateikė prašymą nagrinėti bylą jai nedalyvaujant. Atsakovo atstovas pateikė pranešimą dėl atstovavimo sutarties nutraukimo, kuriame nurodė, kad jo sudaryta atstovavimo sutartis su atsakovu yra nutraukta, o atsakovas yra tinkamai informuotas apie teismo posėdžio datą ir laiką, jam yra perduota visa elektroninės bylos medžiaga ir išaiškinta pareiga atvykti ir dalyvauti teismo posėdyje asmeniškai ar per atstovą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

II. Teismo nustatytos aplinkybės ir jų teisinis vertinimas.

9. Byloje kilo ginčas dėl atsakovo pareigos atlyginti ieškovo patirtus nuostolius – draudimo išmoką, išmokėtą dėl eismo įvykio. Šalys nesutaria dėl to, ar eismo įvykio metu atsakovo vairuojama transporto priemonė buvo apdrausta privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu. Byla nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) VI knygos ir Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – ir TPVCAPDĮ) nuostatomis.

10. Nustatyta, kad 2021 m. liepos 8 d. Geležinio Vilko g., Vilniuje, dėl atsakovo vairuojamos transporto priemonės AUDI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kaltės įvyko eismo įvykis, kuriuo metu buvo apgadinta transporto priemonė BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl šio fakto tarp šalių ginčo nėra (CPK 187 straipsnis).

11. AB „Lietuvos draudimas“, veikdama ieškovo vardu, atsižvelgdama į nukentėjusio asmens prašymą, nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį ir atlygino ją išmokėdama 2 094,85 Eur draudimo išmoką. Ieškovas, vadovaudamasis tarp ieškovo ir AB „Lietuvos draudimas“ sudarytos Paslaugų teikimo sutarties Nr. 1 punktu 3.2, kompensavo AB „Lietuvos draudimas“ jos išmokėtą 2 094,85 Eur draudimo išmoką.

12. Atsakovas teigia, kad ieškovas nepagrįstai išmokėjo eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui išmoką už transporto priemonės apgadinimą, kadangi atsakovo vairuojama transporto priemonė eismo įvykio metu buvo apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu.

13. Teismui pateiktų rašytinių įrodymą visuma leidžia daryti išvadą, kad anksčiau nurodytas atsakovo teiginys neatitinka faktinių aplinkybių. Iš ieškovės pateiktos duomenų bazės išrašo kopijos duomenų matyti, kad atsakovui priklausanti transporto priemonė (jos valdytojo civilinė atsakomybė) laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 8 d. iki 2021 m. gegužės 7 d. buvo drausta uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „PZU Lietuva“, o laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 9 d. iki 2022 m. sausio 8 d. – AB „Lietuvos draudimas“. Be to, ieškovas į bylą pateikė susirašinėjimą su AB „Lietuvos draudimas“ vyr. transporto žalų vertintoju P. Č., kuris nurodė, kad transporto priemonė AUDI Q3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apdrausta 2021 m. liepos 9 d., t. y. jau po eismo įvykio. Pažymėtina ir tai, kad bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovas ne kartą buvo įpareigotas pateikti duomenis, patvirtinančius, kad eismo įvykio metu atsakovas turėjo galiojančią transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės sutartį, tačiau atsakovas į šiuos įpareigojimus nereagavo. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad ieškovas pagrįstai atlygino nukentėjusiajam asmeniui atsakovo padarytą žalą (TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

14. Vadovaujantis TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalimi, transporto priemonių draudikų biurui suteikta teisė reikalauti visos išmokos, sumokėtos tretiesiems asmenims už žalą, padarytą neapdrausta transporto priemone, tiek iš asmens, atsakingo už žalos padarymą, tiek iš asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį. Atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.280 straipsnio 1 dalis).

15. Byloje nustatyta, kad atsakovas sukėlė eismo įvykį, dėl kurio kilo 2 094,85 Eur žala. Taip pat nustatyta, kad ieškovas, per tarpininkę AB „Lietuvos draudimas“, atlygino nukentėjusiajam asmeniui žalą. Teismas, išnagrinėjęs byloje esančius įrodymus (CPK 179 straipsnis), nustatė, kad atsakovo vairuojama transporto priemonė eismo įvykio metu nebuvo apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, todėl ieškovas pagrįstai išmokėjo kitam eismo dalyviui 2 094,85 Eur išmoką. Teismui nėra pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad iki sprendimo priėmimo atsakovas atlygino ieškovo patirtus nuostolius. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, ieškovui iš atsakovo priteistina 2 094,85 Eur žalai atlyginti.

16. Remiantis CK 6.37 straipsniu, skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Remiantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų metinės procesinės palūkanos už priteistą 2 094,85 Eur sumą už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. sausio 25 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

17. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, todėl ieškovui iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 47 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

18. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš šalių nepriteistinos, kadangi jos neviršija 5 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais, 289 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, j. a. k. 125709291, iš atsakovo K. K. N., a. k. (duomenys neskelbtini) 2 094,85 Eur (du tūkstančius devyniasdešimt keturis Eur 85 ct) nuostoliams atlyginti, 5 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos 2 094,85 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2022 m. sausio 25 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 47 Eur (keturiasdešimt septynis Eur ) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.