- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-24
- Bylos Nr.
- e2S-1734-656/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-10096-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Ignotas
- Skolininkas
- UAB „LDK investicija“
- Kreditorius
- N. L.
- Kategorijos
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
- 3.5.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Ignotas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (pareiškėjo) N. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 3 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo (išieškotojo) N. J. skundą dėl antstolės V. M. veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė V. M., skolininkė UAB „LDK investicija“, išieškotoja N. L..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
1. Pareiškėjas (išieškotojas) kreipėsi į teismą skundu, prašydamas panaikinti antstolės 2018-03-05 patvarkymą dalyje, kurioje nustatyta, kad buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajonas, kuris pažymėtas indeksais 1-5 (41,58 kv.m.), 1-6 (1,97 kv.m.), 1-7 (2,38 kv.m.), 1-8 (3,62 kv.m.), 1-15 (16,13 kv.m.), 1-16 (10,09 kv.m.), 1-17 (4,89 kv.m.), 1-18 (5,00 kv.m.) ir 1-19 (11,26 kv.m.), bei šiam butui tenkanti žemės sklypo dalis, pažymėta indeksais C1 ir pažymėta taškais 12-7-8-11-12, baigtumo procentas 60, rinkos vertė 60 100 Eur bei kurioje nustatyta, kad vykdant išieškojimą iš minėto buto N. L. išieškojimo eilė 0 (be eilės), o N. J. – 3 (trečia) ir nustatyti, kad vykdant išieškojimą iš buto N. L. ir N. J. išieškojimo eilė yra vienoda ir yra trečia; panaikinti antstolės 2019-03-13 patvarkymą. Pareiškėjas nurodė, kad ekspertizę atliko nekvalifikuotas ekspertas ir kadangi butas nėra apribotas hipoteka, todėl N. L. ir N. J. yra lygiaverčiai kreditoriai.
2. Antstolė 2019-04-02 patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą. Nurodė, kad šalys nušalinimo paskirtam ekspertui nereiškė, eksperto pateiktas ekspertizės aktas yra išsamus, ekspertas įvertino visus faktorius, galinčius turėti įtakos turto rinkos vertei, surinko visus turto rinkos vertei nustatyti būtinus duomenis. Pareiškėjui buvo pasiūlyta įmokėti sumą pakartotinės ekspertizės atlikimui, tačiau pareiškėjas tokiu pasiūlymu nepasinaudojo. Pažymėjo, kad, realizavus turtinį kompleksą, gautos piniginės lėšos skirstomos įstatymo nustatyta tvarka.
3. Suinteresuoti asmenys atsiliepimo į skundą nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 3 d. nutartimi skundą atmetė.
5. Teismas nurodė, kad viena iš būtinų vykdymo proceso sąlygų yra turto, į kurį nukreiptas išieškojimas, tinkamas įkainojimas. Iš pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0015/18/01135 teismas nustatė, kad vykdant vykdomąjį dokumentą buvo areštuotas skolininkui priklausantis nekilnojamasis turtas, areštuotam turtui paskirta turto rinkos vertės nustatymo ekspertizė, pavedant ją atlikti teismo ekspertui V. S.. 2019-03-04 buvo gautas eksperto ekspertizės aktas, kuriame nustatyta iš varžytynių parduodamo buto dalies rinkos vertė 60 100 Eur. 2019-03-08 buvo gauti pareiškėjo prieštaravimai, kuriais jis prašė atlikti pakartotinę ekspertizę, kadastrinius matavimus ir tiksliai nustatyti buto baigtumo procentą. 2019-03-13 patvarkymu prieštaravimai išnagrinėti bei pasiūlyta iki 2019-03-19 į antstolės depozitinę sąskaitą įmokėti sumą, reikalingą pakartotinės ekspertizės išlaidoms apmokėti bei buvo išaiškinta, kad nustatytu terminu reikiamos sumos neįmokėjus, pakartotinė ekspertizė skiriama nebus ir bus laikoma, kad turto vertė yra 60 100 Eur. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas nustatytu terminu būtų įmokėjęs į antstolės depozitinę sąskaitą sumą, reikalingą pakartotinės ekspertizės atlikimui.
Šalies argumentai
6. Pareiškėjas nesutinka su antstolio atlikta ekspertize ir ja nustatyta turto verte. Pareiškėjas nurodo, kad ekspertas netinkamai paskaičiavo buto baigtumo procentą ir dėl ko netinkamai buvo paskaičiuota turto vertė. Teismo vertinimu, pareiškėjas nesutikimą su atlikta ekspertize grindžia bendro pobūdžio teiginiais, kad tokio turto vertė yra žymiai didesnė dėl netinkamai nustatyto buto baigtumo procento, tačiau nepateikia jokių tai pagrindžiančių įrodymų.
7. Pareiškėjas skunde taip pat nurodo, kad pareiškėjo ir N. L. išieškojimo eilė yra vienoda (trečia). Teismas nurodė, kad, realizavus turtinį kompleksą, gautos piniginės lėšos skirstomos, kreditorių reikalavimai yra tenkinami įstatymo nustatyta tvarka, atsižvelgiant į realizuoto įkeisto ir neįkeisto turto verčių santykį, o hipotekinio kreditoriaus reikalavimas į įkeistą turtą tenkinamas be eilės.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
8. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 3 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – skundą tenkinti. Atskirojo skundo argumentai:
8.1. Skundo esmė - turto baigtumo procento nustatymas. Nors skunde ir buvo pasisakoma dėl turto vertės netinkamumo, tačiau tai buvo išvestinis reikalavimas. Pareiškėjas vadovaujasi registro duomenimis, kuriais remiantis buto baigtumas yra 100 procentų ir kurie laikomi teisingais, kol nėra nuginčyti (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis).
8.2. Nors antstolė ir siūlė atlikti pakartotinę turto vertės nustatymo ekspertizę, tačiau prieš tai buvo būtina patikslinti buto kadastrinius duomenis. Ekspertas neturi reikiamos kvalifikacijos, kas aiškiai nurodyta Ekspertizės akto 1.5 pozicijoje. Nors ekspertas ir nurodė galimai pakitusį baigtumo procentą, tačiau tai galėjo atlikti tik tinkamą kvalifikaciją ir atestatą turintis matininkas. Sumažinus buto baigtumo procentą, atitinkamai sumažėjo ir turto vertė, tuo pažeidžiant pareiškėjo teises ir interesus.
Žemesnės instancijos teismas
8.3. Teismas nurodė, kad, realizavus turtinį kompleksą, gautos piniginės lėšos skirstomos įstatymo nustatyta tvarka, atsižvelgiant į realizuoto įkeisto ir neįkeisto turto verčių santykį, o hipotekinio kreditoriaus reikalavimas į įkeisto turtą tenkinamas be eilės. Ekspertizės akte ši proporcija nėra įvertinta, o įvertintas žemės sklypas ir Butas kaip vientisas turtinis kompleksas, todėl nesuprantama kokiu būdu ir kokia proporcija antstolė įvertino ir įvertins kokia apimtimi išieškojimas vykdomas be eilės, o kokia – likusiems kreditoriams. Visais gi atvejais pirmiausia buvo būtina išspręsti klausimą dėl buto baigtumo procento, o tik jį nustačius – vertinti buto ir po juo esančio sklypo vertes ir jų proporcijas.
Atsiliepimas
9. Antstolė padavė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirojo skundo netenkinti. Atsiliepimo argumentai:
9.1. Turto apžiūros metu turto vertintojas nustatė, kad faktinis buto baigtumo procentas neatitinka Nekilnojamojo turto registre įregistruoto baigtumo procento. Ekspertas, vadovaudamasis apžiūros metu nustatytomis faktinėmis vertinamos buto dalies būklės charakteristikomis, naudodamasis UAB „Sistela“ „Nekilnojamojo turto atkūrimo kaštų (Statybinės vertės) kainyno“ (NTK 2018) „Dviejų ir daugiau aukštų gyvenamieji pastatai“ lentelės NTK 2018-1.1.5-9 duomenimis.
9.2. Antstolė neturėjo jokio pagrindo abejoti nekilnojamojo turto teismo eksperto pateikiamais skaičiavimas. Reali buto būklė atsispindi eksperto pateiktose turto nuotraukose. Turto vertės nustatymas ir turto pardavimas iš varžytynių antstolio buvo atlikti griežtai laikantis įstatymo reikalavimų, o realią turto vertę apsprendė įvykusių varžytynių rezultatai. Ginčo buto dalis ir žemės sklypo dalis buvo realizuoti varžytynėse už 48 080 Eur sumą (butas už 42 960 Eur, įkeistos dalies žemės sklypo dalis (pažymėta indeksu C1 ir taškais 12-7-8-11-12) – už 5 120 Eur). 2019-05-24 surašytas minėto turto pardavimo iš varžytynių aktas, už turtą gautos lėšos paskirstytos, iš neįkeisto ginčo buto išmokant pareiškėjui 6 397,27 Eur ir kitiems prisijungusiems trečios eilės išieškotojams.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
11. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolė vykdo vykdomąją bylą Nr. 0015/18/01135 dėl 248 000 Eur skolos ir 137 368,90 Eur palūkanų išieškojimo iš skolininko UAB „LKD investicijos“ išieškotojos N. L. naudai. Antstolio 2018-10-31 Patvarkymu dėl prisijungimo prie išieškojimo Nr. S-18-40-9870 buvo prisijungta prie minėto išieškojimo, vykdant išieškojimą išieškotojo N. J. naudai iš skolininko UAB „LKD investicijos“. Vykdant išieškojimą buvo areštuotas skolininko UAB „LKD investicijos“ nuosavybės teise priklausantis turtas – dvibutis gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame įregistruoti du butai: butas, adresu (duomenys neskelbtini) ir butas, adresu (duomenys neskelbtini). Buto, adresu (duomenys neskelbtini), patalpoms, pažymėtoms indeksais: 1-1, 1-2, 1-3, 1-7, G-1, 1-8, 1-9, 1-10, 1-11, 1-12, 1-13, įregistruota maksimalioji sutartinė hipoteka, hipotekos kreditorė N. L.. Likusiai buto daliai, pažymėtai indeksais: 1-5, 1-6, 1-7, 1-8, 1-15, 1-16, 1-17, 1-18, 1-19, hipoteka nėra įregistruota. Vykdomosios bylos duomenimis, minėtam butui tenkančiai žemės sklypo daliai, pažymėtai indeksais C1 ir taškais 12-7-8-11-12, yra taikyta hipoteka, sutartinės hipotekos identifikavimo kodas: 20120180091703, hipotekos kreditorė N. L..
12. Šioje byloje ginčijamu antstolės 2018-03-05 Patvarkymu dėl ekspertizės turto vertei nustatyti išvadų Nr. S-19-15-2116 antstolė pateikė eksperto V. S. išvadas, pagal kurias turtinio komplekso (buto dalies: 1-5, 1-6, 1-7, 1-8, 1-15, 1-16, 1-17, 1-18, 1-19 ir žemės sklypo dalies, pažymėtos indeksais C1 ir taškais 12-7-8-11-12) vertė – 60 100 Eur, buto baigtumas – 60 procentų. Patvarkyme antstolė nurodė išieškotojos N. L. išieškojimo eilę 0, o pareiškėjo – 3 eilę.
13. Apeliantas, ginčydamas pirmosios instancijos teismo nutartį, nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl ginčo esmės. Jo tvirtinimu, skundo esmė buvo buto baigtumo procento nustatymas, o ne iš varžytynių parduodamo turto vertė. Pareiškėjas (apeliantas) taip pat nesutinka su nustatyta turto verte bei išieškotojų eilės nustatymu.
14. Teismas atmeta atskirojo skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl ginčo esmės. Teismas pagrįstai sprendė, kad šiuo atveju esminis klausimas yra buto vertės klausimas, o eksperto nustatytas buto baigtumo procentas, kuriuo remiasi pareiškėjas, yra tik vienas iš veiksnių, sąlygojančių turto vertės dydį.
15. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentais, kad nekilnojamojo turto registro duomenys, kol jie nėra nuginčyti, laikomi teisingais (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis). Pagal juos, ginčo buto baigtumas yra 100 procentų. Antstolė 2018-03-05 patvarkyme, remdamasi eksperto išvadomis, konstatavo, kad buto baigtumas 60 procentų. Apelianto tvirtinimu, tai prieštarauja Nekilnojamojo turto registro duomenims, kurie nėra nuginčyti. Be to, apelianto manymu, ekspertas neturėjo teisės ir kvalifikacijos atlikti turto baigtumo vertinimą.
16. Pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 9 dalį, statinio baigtumo procentas yra vienas iš statinio kadastro duomenų. Statinio kadastrinius matavimus atliekantis asmuo pagal Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių (toliau – taisyklės), patvirtintų Žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522, nustatytą tvarką nustato statinio baigtumo procentą. Taisyklių 169 punktas nustato, kad pastato baigtumas yra kadastro duomuo, parodantis, kiek procentų pastato yra pastatyta pagal projektą arba kiek procentų liko, kai jis buvo fiziškai pažeistas. Jeigu atliekant kadastro darbus nustatoma, kad pastatytos visos pastato konstrukcijos ir įrengtos inžinerinės sistemos pagal pastato statybos (rekonstravimo, kapitalinio remonto) projektą, pastato baigtumas yra 100%. Kitais atvejais, norint gauti pastato baigtumo procentą, reikia apskaičiuoti, kiek procentų lyginamojo svorio sudaro trūkstamų konstrukcinių elementų (langų, durų, vidaus ar išorės apdailos ir pan.) vertė.
17. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, sutiktina, kad statinio baigtumo procento kaip kadastrinio duomens nustatymas nepriskirtas eksperto kompetencijai. Tačiau šiuo atveju ir nebuvo tikslinti kadastro duomenys. Eksperto tikslas buvo nustatyti faktinę įkainojamo turto būklę (kuri galėjo būti ir pakitusi nuo kadastrinių matavimų atlikimo), ką jis šiuo atveju ir nustatė. Antstolė teismui pateikė įkainojamo buto fotonuotraukas, iš kurių matyti, kad buto sienos pastatytos iš blokelių, tačiau jos nėra tinkuotos, nesimato išvedžiotos instaliacijos, įstatytų durų, nėra grindų dangos (visame bute - smėlio danga), kas akivaizdžiai leidžia spręsti apie nepilną buto baigtumą. Nors ekspertas nurodė galimą objekto baigtumą 60-70 procentų, o, apelianto manymu, jis turėjo būti ne mažesnis kaip 80 procentų, tačiau apeliantas nepagrindė, kad būtent baigtumo procento įvardijimas turėjo lemiamą reikšmę nustatytai turto vertei ir, kad ši vertė neatitinka analogiško turto rinkos verčių. Taigi apeliantas, nors ir tvirtina, kad turto baigtumo procentui nustatyti turėjo būti vadovaujamasi Nekilnojamojo turto registro duomenimis, tačiau iš esmės pats pripažįsta, kad faktinė turto padėtis neatitinka 100 procentų baigtumo reikalavimų.
18. Pažymėtina ir tai, kad antstolės 2019 m. kovo 13 d. patvarkymu buvo išnagrinėti apelianto prieštaravimai dėl eksperto nustatytos turto vertės bei pasiūlyta iki 2019-03-19 į antstolės depozitinę sąskaitą įmokėti sumą, reikalingą pakartotinės ekspertizės išlaidoms apmokėti. Apeliantas šia galimybe vykdymo procese nepasinaudojo, taip pat nepateikė jokių svarių argumentų, kurie leistų abejoti eksperto nustatyta turto verte. Tuo tarpu antstolei abejonių dėl nustatytos turto vertės teisingumo nekilo.
19. Apeliantas taip pat remiasi tuo, kad antstolė netinkamai nurodė išieškotojų eilę (N. L. išieškojimo eilė 0, o pareiškėjo – 3 eilė), nes, jo tvirtinimu, turėjo būti nurodyta abiejų išieškotojų trečia eilė. Teismas minėtus argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
20. Kaip jau buvo nurodyta nutarties 11 punkte, įkainojamo ginčo buto daliai hipoteka nebuvo įregistruota, tačiau ginčo žemės sklypo daliai, pažymėtai indeksais C1 ir taškais 12-7-8-11-12, buvo įregistruota maksimali hipoteka hipotekos kreditorės N. L. naudai. Todėl, parduodant buto ir žemės sklypo dalį kaip bendrą turtinį kompleksą, iš parduotos žemės gautos lėšos paskirstytinos viena tvarka (hipotekos kreditorė laikoma 0 eilės kreditore, o apeliantas – 3 eilės kreditoriumi), o iš buto gautos lėšos paskirstytinos kita tvarka (abu kreditoriai 3 eilėje). Todėl nėra pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentu, kad abu kreditoriai, parduodant turto kompleksą, turėjo būti nurodyti trečios eilės kreditoriais.
21. Atsižvelgiant į aptartą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai antstolės procesinius veiksmus pripažino teisėtais, teismas tinkamai įvertino ginčo dalyką, tinkamai pritaikė procesines teisės normas, priėmė pagrįstą procesinį sprendimą.
22. Dėl nurodytų aplinkybių atskirasis skundas atmestinas, o ginčijama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 3 d. nutartį palikti nepakeistą.