Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2010-12-17 · Byla Nr. Ik-3795-580/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2010-12-17
Bylos Nr.
Ik-3795-580/2010
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Henrikas Sadauskas, Jūra Marija Strumskienė, Halina Zaikauskaitė
Pareiškėjas
Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje
Atsakovas
Vilniaus miesto savivaldybės tarybai
Trečiasis asmuo
Vilniaus miesto
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS(S)SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. gruodžio 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Henriko Sadausko, Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Halinos Zaikauskaitės,

sekretoriaujant Vaivai Matuizaitei,dalyvaujant pareiškėjo atstovei Vildai Vaičiūnienei,atsakovo atstovei Renatai Mikalavičiūtei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje prašymą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės tarybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus miesto merui, dėl norminio akto teisėtumo.

Teismas, nagrinėdamas bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje teismo prašo:

ištirti, ar Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2009-07-01 sprendimu patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento 37 straipsnio 7 dalies 5 sakinio nuostata „Tarybos posėdžio dalyvių registravimo tvarką bei elgesio posėdyje taisykles nustato meras“, neprieštarauja Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 1 punkto bei Viešojo administravimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatoms;

pripažinus, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2009-07-01 sprendimu patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento 37 straipsnio 7 dalies 5 sakinio nuostata „Tarybos posėdžio dalyvių registravimo tvarką bei elgesio posėdyje taisykles nustato meras“ prieštarauja Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 10 punkto bei Viešojo administravimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatoms, ją panaikinti.

Motyvuojamoji dalis

Viešojo administravimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalis numato, kad norminius administracinius aktus gali priimti tik viešojo administravimo institucijos. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 3 dalį kaip institucijos yra išskirta savivaldybės taryba ir savivaldybės administracijos direktorius. Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalis savivaldybės tarybos išimtinei kompetencijai priskiria reglamente nustatyti pagrindines bendravimo su gyventojais formas ir būdus. Laikė, kad pagal šias įstatymo normas priimti norminį aktą, nustatantį elgesį tarybos posėdžių salėje, galėtų tik savivaldybės taryba. Rėmėsi Įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo 12 straipsniu. Prašyme paaiškino, kad atsižvelgiant į tai, kad pagal įstatymų nuostatas meras neturi teisės priimti norminių teisės aktų, darytina išvada, kad meras viršijo įstatymines kompetencijos ribas (veikė „ultra vires“), priimdamas 2010-06-09 potvarkį Nr. 22-134 „Dėl elgesio tarybos posėdžių salėje Vilniaus miesto savivaldybės tarybos posėdžių metu taisyklių tvirtinimo“, todėl toks potvarkis yra neteisėtas ir naikintinas. Rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencija (2005-10-28 sprendimas administracinėje byloje Nr. I-1-04/2005, 2007-09-28 sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-800/07, 2007-11-09 nutartis administracinėje byloje Nr. Al4-1052/2007, 2009-03-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A586-383/2009, 2009-04-01 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-72/2009). Nesutiko su Vilniaus miesto savivaldybės mero 2010-07-29 rašte Nr. A51-16823(3.3.2.3.-BR4), atsakant į pareiškėjo 2010-07-15 teikimą Nr. (duomenys neskelbtini), išdėstytą poziciją, kad mero potvarkis yra vidaus administravimo dokumentas. Nurodė, kad kai kurios Elgesio tarybos posėdžių salėje Vilniaus miesto savivaldybės tarybos posėdžių metu taisyklių normos taikomos ir asmenims, nepavaldiems merui. Elgesio tarybos posėdžių salėje Vilniaus miesto savivaldybės tarybos posėdžių metu taisyklių 1 punkte nurodyta, jog jomis reglamentuojama gyventojų, įmonių, įstaigų, organizacijų bei žiniasklaidos ir Tarybos posėdžio dalyvių registravimo ir elgesio posėdyje tvarka, nurodoma, kada prasideda posėdžio svečių registracija ir kada ji baigiasi, reglamentuojamas svečių elgesys posėdžio metu ir pan. Šios normos ir aukščiau išdėstyti argumentai, leidžia daryti išvadą, jog ginčijamas potvarkis ir juo patvirtintos Taisyklės yra priskirtinos norminiams, o ne vidaus administravimo aktams.

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės taryba prašymą prašo atmesti.

Paaiškino, kad pareiškėjo prašymas dėl Reglamento 37 straipsnio 7 dalies nuostatų panaikinimo yra nepagrįstas bei nemotyvuotas. Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalis numato, jog savivaldybės taryba tvirtina Reglamentą, kuriame, be kitų klausimų, turi būti numatytos pagrindinės bendravimo su gyventojais formos ir būdai, užtikrinantys vietos savivaldos principų ir teisės įgyvendinimą bendruomenės interesais. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2009-07-01 sprendimu Nr. 1-1103 patvirtino Vilniaus miesto savivaldybės tarybos veiklos Reglamentą, kurio 11, 61 straipsniuose numatytos pagrindinės bendravimo su gyventojais formos ir būdai.

Nurodė, kad pareiškėjas nepateikia argumentų dėl ko Reglamento nuostatos prieštarauja jo nurodytų įstatymų nuostatoms. Reglamento 37 straipsnio 7 dalies nuostata neišplečia savivaldybės mero įgaliojimų numatytų savivaldybės mero valdinga valios išraiška individualiais požymiais apibrėžtų asmenų grupei, todėl Elgesio tarybos posėdžių salėje Vilniaus miesto savivaldybės tarybos posėdžių metu taisyklės laikytinos individualiu administraciniu aktu (Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 9 punktas). Taisyklių nenorminį pobūdį patvirtinta ir jų lokalus pobūdis - jos galioja išimtinai Vilniaus miesto savivaldybėje ir būtent savivaldybės tarybos posėdžių salėje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas aiškindamas norminio administracinio akto sąvoka yra nurodęs (2003-03-24 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-05-63), jog teisės aktų priskyrimas prie norminių teisės aktų grupės apibūdina jų taikymo apimtį ir privalomumą (norminiai teisės aktai turi visuotinio privalomumo pobūdį). Ginčijamos Elgesio tarybos posėdžių salėje Vilniaus miesto savivaldybės tarybos posėdžių metu taisyklės privalomos tik Vilniaus miesto savivaldybės darbuotojams, neturi visuotinio privalomumo požymio ir negali būti laikomos norminiu administraciniu aktu.

Pažymėjo, kad pareiškėjas nurodydamas Vilniaus miesto savivaldybės mero 2010-06-09 potvarkį Nr. 22-134 esant norminiu administraciniu teisės aktu, nepateikia informacijos apie tokio akto paskelbimą įstatymo nustatyta tvarka. Pažymėjo, kad, taikant Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo 12 straipsnio nuostatas, reikėtų pripažinti, kad įstatymo nustatyta tvarka nepaskelbtas teisės aktas yra negaliojantis apskritai. Negaliojančių aktų teisėtumas negali būti ginčijamas teisme. Atsakovo nuomone, pareiškėjas neturi reikalavimo teisės skųsti bei prašyti panaikinti nepaskelbtą, taigi ir negaliojantį norminį administracinį teisės aktą. Tokią atsakovo poziciją analogiškoje byloje palaikė ir 2007-12-27 sprendime išdėstė Vilniaus apygardos administracinis teismas (administracinė byla Nr. 1-8669-13/07), Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009-06-18 nutartimi (administracinė byla A-756-36/2009).

Prašymas atmestinas.

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2009-07-01 sprendimu Nr. 1-1103 patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento 37 straipsnio 7 dalies 5 sakinys nustato, kad „Tarybos posėdžio dalyvių įregistravimo tvarką bei elgesio posėdyje taisykles nustato meras“.

Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 1 punktas nustato, kad išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija yra reglamento tvirtinimas. Reglamente, be kitų klausimų, turi būti numatytos pagrindinės bendravimo su gyventojais formos ir būdai, užtikrinantys vietos savivaldos principų ir teisės įgyvendinimą bendruomenės interesais.

Viešojo administravimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tik viešojo administravimo institucijos turi teisę priimti norminius administracinius aktus.

Byloje nagrinėtina, ar Reglamento 37 straipsnio 7 dalies 5 sakiniu meras yra įpareigotas priimti norminį administracinį aktą ir ar šio įpareigojimo suteikimas nepažeidžia išimtinės savivaldybės tarybos kompetencijos. Ne šios bylos nagrinėjimo dalykas yra Reglamente nustatytos teisės realizavimas - konkretus mero potvarkis dėl elgesio taisyklių nustatymo.

Viešojo administravimo institucijos, kuri sutinkamai su Viešojo administravimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi gali priimti norminius administracinius aktus, sąvoka pateikta Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje. Čia numatyta, kad viešojo administravimo institucija laikomas kolegialus ar vienvaldis viešojo administravimo subjektas, pagal įstatymus turintis įgaliojimus leisti norminius administracinius aktus. Viešojo administravimo subjektu laikomas asmuo, kurį įstatymai įgalioja atlikti viešąjį administravimą. Taigi tam, kad asmuo būtų pripažintas turinčiu teisę leisti norminius administracinius aktus, jam įstatymai turi numatyti teisę atlikti viešąjį administravimą ir leisti norminius administracinius aktus.

Vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnyje apibrėžti mero įgaliojimai. Šių įgaliojimų analizė rodo, kad merui suteikiama teisė atlikti viešojo administravimo veiksmus, t. y. vykdyti veiklą, skirtą įstatymams ir kitiems norminiams teisės aktams įgyvendinti priimant administracinius sprendimus, teikiant įstatymų nustatytas administracines paslaugas, administruojant viešųjų paslaugų teikimą ir atliekant viešojo administravimo subjekto vidaus administravimą (Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Teisė leisti norminius administracinius aktus nėra aptarta atskirai.

Mero teisės leisti norminius administracinius aktus nustatymas šioje byloje nenagrinėtinas dėl to, kad skundžiama Reglamento nuostata neįpareigoja mero leisti norminius administracinius aktus. Vykdant Reglamento 37 straipsnio 7 dalies 5 sakinio įpareigojimą gali būti priimamos taisyklės, kurios atitiktų tiek norminio administracinio akto, tiek vidaus administravimo akto sąvoką. Taisyklių įvardinimas kaip Tarybos posėdžio dalyvių įregistravimo tvarkos bei elgesio posėdyje taisyklių nereiškia, kad jose privalomai turi būti nustatomos taisyklės individualiai neapibrėžtai asmenų grupei (Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 10 punktas). Priešingai, Reglamente kalbama apie taisykles asmenų grupei – Tarybos nariams, skirtas taisykles. Dėl šių priežasčių nėra pagrindo išvadai, kad Reglamento nuostata prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 1 punktui.

Reglamentas priimtas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos, todėl dokumentas atitinka Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatą dėl savivaldybės tarybos išimtinės kompetencijos tvirtinti reglamentą.

Reglamento 37 straipsnio 7 dalies 5 sakiniu meras įpareigojamas nustatyti Tarybos posėdžio dalyvių įregistravimo tvarką bei elgesio posėdyje taisykles. Tokio pobūdžio taisyklės nėra tapačios Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 1 punkte išimtine savivaldybės tarybos kompetencija įvardintoms pagrindinėms bendravimo su gyventojais formoms ir būdams, užtikrinantiems vietos savivaldos principų ir teisės įgyvendinimą bendruomenės interesais. Vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad meras planuoja savivaldybės tarybos veiklą, nustato ir sudaro savivaldybės tarybos posėdžių darbotvarkes ir teikia savivaldybės tarybos sprendimų projektus, šaukia savivaldybės tarybos posėdžius ir jiems pirmininkauja, koordinuoja savivaldybės tarybos komitetų ir komisijų veiklą, pasirašo savivaldybės tarybos sprendimus ir posėdžių, kuriems pirmininkavo, protokolus. Iš šios teisės išplaukia ir galimybė merui raštu nustatyti tarybos posėdžio dalyvių įregistravimo tvarką bei elgesio posėdyje taisykles. Reglamento pagrindu mero patvirtintos taisyklės gali visiškai neliesti išimtinei kompetencijai priskirtų klausimų, todėl Reglamento 37 straipsnio 7 dalies 5 sakiniu suteikiama kompetencija negali būti laikoma prieštaraujančia Viešojo administravimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 1 punktui. Kaip jau minėta, šioje byloje teismas netiria konkretaus pasinaudojimo Reglamente suteikta teise būdo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 115 straipsniu teismas

nusprendė:

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2009-07-01 sprendimu patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento 37 straipsnio 7 dalies 5 sakinio nuostatą, kad tarybos posėdžio dalyvių registravimo tvarką bei elgesio posėdyje taisykles nustato meras, pripažinti teisėta ir Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje prašymą dėl jos panaikinimo atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba pateikiant jį per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Henrikas SadauskasJūra Marija StrumskienėHalina Zaikauskaitė