Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2015-10-13 · Byla Nr. A2.6.-6858-992/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2015-10-13
Bylos Nr.
A2.6.-6858-992/2015
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-06196-2015-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Viktorija Šelmienė
Pažeidėjas
J. Z.
Nukentėjusysis
E. R.
Kategorijos
  • 2.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Nuorašas
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-6858-992/2015Teisminio proceso Nr. 4-68-3-06196-2015-1Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.1.; 2.1.2.; 2.7.4.4.; 2.7.4.5.; 2.14.3.; 2.14.5. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2015 m. spalio 13 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Šelmienė,sekretoriaujant Ingai Krupauskienei, Laimai Avižienytei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. Z.,nukentėjusiajai E. R.,

išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje J. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis UAB „Piratai“ picų išvežiotoju, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. Z. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 10P-29844318-15 už tai, kad jis 2015-04-14, apie 11.20 val., Vilniuje, Lenktoji g. 23, vairuodamas automobilį Renault Kangoo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatidus ir važiuodamas atbulas pro stovintį automobilį Jaguar XF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono, kliudė jį ir apgadino, iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9, 126, 222 punktus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas J. Z., atvykęs į institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, paskirtą teismo posėdį, paaiškino, kad supranta, už ką jo atžvilgiu surašytas protokolas, nepripažįsta, kad pasišalino, sutinka duoti paaiškinimus. Vairavo darbo automobilį, kuris draustas. Atsimena, kaip atvežė picą, apsisukinėjo galu, nepajuto kontakto, nesuprato, kad kliudė automobilį. Ant jo vairuojamo automobilio jokių įbrėžimų nepastebėjo. Apie įvykį jam pranešė darbovietė bei policija. Vairuoja apie 11 metų, šiuo darbiniu automobiliu važinėjo per 2 mėnesius iki įvykio. Dėl abiejų pažeidimų jaučiasi nekaltas, nepajuto jokio smūgio. Žino, kokia yra atsakomybė, kad yra rizika prarasti teises, todėl jeigu būtų jautęs smūgį, paliktų telefono numerį, nes neturi jokios priežasties bėgti. Per visą vairavimo laiką yra baustas tik vieną kartą už naudojimąsi telefonu. Vairuotojo darbas yra vienintelis pragyvenimo šaltinis, prašo į tai atsižvelgti.

Nukentėjusioji E. R. parodė, kad teismo posėdžių salėje sėdintis asmuo matytas policijoje, Mėnulio gatvėje. Ji vairuoja Jaguar XF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Įvykis galėjo įvykti balandžio 14 dieną. Žvėryne jos automobilis stovėjo kairėje pusėje iš Kęstučio g. sukant į Lenktąją gatvę. Dešinėje pusėje gyvenamieji namai, o kitoje pusėje gali automobiliai stovėti. Automobilis stovėjo jau neasfaltuotame kelyje, šalikelėje, kelio važiuojamosios dalies atžvilgiu keleivio puse. Grįžusi rado automobilį stovintį ten pat. Įvykio metu nebuvo prie automobilio, jos palaukė vaikinas ir pasakė, kad matė, kaip kitas automobilis įvažiavo į jos automobilį. Kaip atrodė tas vaikinas, nepamena. Kai atvažiavo policija, atėjo kitas darbuotojas iš Verslo centro ir pasakė tą pačią istoriją, nurodė numerius. Jos automobiliui buvo įtrenkta keleivio vieta gale, nukentėjo keleivio pusės galinis sparnas, įlenkta, apibrozdinta, tarpas atsivėręs viršuje. Policijoje buvo sugretinti automobiliai. Savo automobilio neremontavo. Automobilis iki įvykio nebuvo daužtas, buvo tvarkingas. Automobilis draustas, kadangi nėra KASKO draudimo, kreipėsi į įmonės draudimą „Lietuvos draudimas“, draudimas jai kol kas nieko neatlygino, laukia eismo įvykio kaltininko. Asmuo policijoje nebandė derėtis, tartis, kad atlygintų žalą. Jis pasakė, kad vairavo, bet smūgio nejautė.

Liudytojas V. E. parodė, kad įvykis buvo prieš pietus, paties eismo įvykio nematė, bet vedžiodamas šunį priėjo prie asmenų, kurie aptarinėjo įvykį. Jie sakė, kad buvo toks „kablukas“, kaip liaudyje sako, sako: „Statinėjo statinėjo, apvažiavo ir nuvažiavo“. Važiavo vieną, paskui kitą kartą, jie sakė, kad automobilį bandė stabdyti, bet važiavo ir nuvažiavo, galbūt nematė. Jie tada nesakė, kad matė patį autoįvykį, o dabar jie aiškina, kad matė. Tie asmenys nekalbėjo apie įbrėžimą, tik kad spalvotas automobilis. Įsitikinęs, kad turėjo likti žymės ar dar kas nors. Atvažiavusi policija matė, kad nėra jokio prisilietimo. Kas galėjo paneigti, kad tas automobilis nebuvo anksčiau subraižytas. Liudytojai žmogaus nepastebėjo, jie matė tik automobilį.

Liudytojas J. L. parodė, kad J. Z. pažįsta iš matymo. Lenktojoje gatvėje buvo atvažiavęs prie namų, laukė darbuotojo. Pamatė atvažiuojantį lengvąjį krovininį automobilį, kuris apsisukinėjo, galiniu kairiu vairuotojo pusės automobilio kampu stuktelėjo į stovėjusio automobilio sparną ir nuvažiavo. Vairuotojas išlipęs nebuvo. Po kontakto vairuotojas susižvalgė, sureagavo, reiškia, suprato, kas įvyko. Pats vairuoja ir žino, kad tai pajuntama. Matė vairuotojo reakciją po įvykio. Patį stuktelėjimą taip pat matė, nes stovėjo per gatvę, buvo 10-12 metrų atstumu, matomumas geras, buvo geras oras. Buvo garsas, jis girdėjo bumbtelėjimą, buvo automobilių kontaktas. Mano, kad vairuotojas turėjo matyti ir girdėti. Praėjo kelios minutės, vairuotojas grįžo ir pravažinėjo pro tą vietą. Už vairo sėdėjo asmuo iš amžiaus panašus į asmenį, sėdintį teismo salėje. Jis (liudytojas) kilstelėjo ranką, kad vairuotojas sustotų, bet jis nuvažiavo. Negali pasakyti, ar vairuotojas tai matė, gal nežiūrėjo, jis nereagavo, žiūrėjo tiesiai. Labai tvirtai pasakyti, kad čia tas pats žmogus, negali. Nematė, ar pravažiuojančio automobilio langai buvo atidaryti. Jo paties automobilyje yra vaizdo registratorius, kurį yra pajungęs, kad visada veiktų, netgi ir automobiliui stovint, dėl saugumo. Vaizdo registratorius šio įvykio neužfiksavo, nes matomumą užstojo stovėjęs automobilis.

Dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalies pažeidimo

Motyvuojamoji dalis

Nors J. Z. savo kaltę dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalies pažeidimo neigia, tačiau jo kaltė įrodyta teismo posėdžio metu liudytojo J. L. duotais parodymais, išrašu iš policijos registruojamų įvykių registro (b.l.4), eismo įvykio vietos schema (b.l.5), papildomais duomenimis apie eismo įvykį, kuriuose nurodyta, kad automobilio Jaguar XF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadintas galinis dešinės pusės sparnas (b.l.6), fotolentelės duomenys, kurioje užfiksuoti automobiliui Jaguar XF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padaryti sugadinimai (b.l.7), Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokolo eismo įvykio byloje Nr. AV2-1185-379 (b.l.18) duomenys, kad buvo atlikta transporto priemonių Jaguar XF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Renault Kangoo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūra, apžiūros metu nustatyti automobilio Jaguar XF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinio bamperio ir sparno dešinėje pusėje apgadinimai, transporto priemonių sugretinimo metu nustatyta, kad apgadinimai ant automobilio Jaguar XF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsirado po kontakto su automobiliu Renault Kangoo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tai patvirtina prie protokolo pridedama fotolentelė (b.l.19-21). Teismas, išklausęs nukentėjusiosios E. R. posėdžio metu duotus paaiškinimus, neturi pagrindo netikėti jos teigimu, kad iki įvykio automobilis buvo tvarkingas, nedaužtas. Teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes ir duomenis, daro išvadą, kad transporto priemonės Jaguar XF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinio bamperio ir sparno dešinėje pusėje apgadinimus sąlygojo kontaktas su automobiliu Renault Kangoo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Atsižvelgus į tai, kad automobilis Renault Kangoo krovininio tipo, automobilį Jaguar XF lietė galiniu kairiu vairuotojo pusės automobilio kampu, kuris padarytas iš plastmasės, kontaktas buvo sąlyginai trumpas, darytina išvada, kad dėl minėtų priežasčių ant automobilio Renault Kangoo neliko akivaizdžiai matomų pažeidimų. Teismas sprendžia, kad J. Z. veiksmai važiuojant atbuline eiga pro stovintį automobilį Jaguar XF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir bandant apsisukti sąlygojo jo vairuojamo automobilio kontaktą su automobiliu Jaguar XF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl kurio apgadintas automobilio Jaguar XF galinis bamperis ir sparnas dešinėje pusėje, todėl pripažintina, kad J. Z. veika tinkamai kvalifikuota pagal ATPK 127 str. 2 d.

Dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalies pažeidimo

ATPK 130 str. 1 d. numato atsakomybę už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos. J. Z. inkriminuojamas ATPK 130 str. 1 d. pažeidimas, pažeidus Kelių eismo taisyklių 222 punktą, kuris numato, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai. Vairuotojo kaltė dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio teisės pažeidimo padarymo gali pasireikšti tik tiesiogine tyčia: asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad neteisėtai pasišalino iš eismo įvykio vietos. Įstatymas teismui numato pareigą kiekvienu atveju nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės – tiesioginės tyčios – turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-17-139/2015). Teismas, sistemiškai įvertinęs J. Z., E. R. posėdžio metu duotus paaiškinimus, liudytojų, teismo posėdyje įspėtų dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, paaiškinimus, sprendžia, kad J. Z. galėjo objektyviai nepajusti jo vairuoto automobilio kontakto ir negirdėti jo garso, kadangi kontaktas buvo itin trumpas, J. Z. vairuojamas automobilis lietė kitą automobilį transporto priemonės galiniu kampu, padarytu iš plastmasės, be to J. Z. netrukus vėl važiavo pro eismo įvykio vietą, todėl, manytina, jeigu asmuo būtų jautęs kontaktą ir norėjęs pasišalinti iš eismo įvykio vietos, pro eismo įvykio vietą dar kartą nebūtų važiavęs. Teismas sprendžia, kad šiuo atveju vairuotojo elgesį lėmė ne siekis išvengti atsakomybės už padarytą eismo įvykį, o objektyvus nesuvokimas, kad jo vairuota transporto priemonė apskritai pateko į eismo įvykį. Teismas neturi pagrindo netikėti J. Z. posėdyje išsakytais teiginiais, kad jeigu būtų pajutęs kontaktą su kitu automobiliu ar išgirdęs kontakto garsą, būtų sustojęs ir palikęs telefono numerį, kad vairuotojas galėtų su juo susisiekti ir išsiaiškinti visas aplinkybes. Dėl šios priežasties, teismas spendžia, kad J. Z. veikoje nebuvo tiesioginės tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos, su kuriuo jis buvo susijęs, pažeidžiant Kelių eismo taisykles, todėl J. Z. iškelta administracinio teisės pažeidimo byla pagal ATPK 130 str. 1 d. nutrauktina nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, teismas pažeidėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą (Kelių eismo taisyklių pažeidimai), už kurį jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.).

Skirdamas nuobaudą už ATPK 127 straipsnio 2 dalies pažeidimą, teismas atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, į nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis –turi ilgametę vairavimo patirtį (vairuoja nuo 2003 m.), per šį laiką buvo baustas tik vieną kartą už nešiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kas J. Z. apibūdina kaip iš esmės drausmingą eismo dalyvį, besilaikantį tiek Kelių eismo taisyklių, tiek teisės aktų reikalavimų. Teismo vertinimu, J. Z. atžvilgiu ATPK 20 straipsnyje numatyti nuobaudos tikslai bus pasiekti nukrypstant nuo ATPK 30² straipsnyje reglamentuojamų baudos skyrimo taisyklių ir J. Z. paskiriant minimalią ATPK 127 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą nuobaudą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 24 straipsniu, 30 straipsniu, 30² straipsniu, 31 straipsniu, 32 straipsniu, 127 straipsnio 2 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi, 224 straipsniu, 287 straipsniu 1 dalies 1 punktu, teismas

nutarė:

pripažinti J. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 28 (dvidešimt aštuonių) eurų baudą.

Nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos, iškeltos J. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, teiseną nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Pagal ATPK 313 straipsnio 1 dalies nuostatas, baudą pažeidėjas turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant administracinio teisės pažeidimo bylos numerį ir įmokos kodą 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB banke; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyriuje; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas bus vykdomas priverstine tvarka (ATPK 314 str. 1 d.).

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja (parašas) Viktorija ŠelmienėNuorašas tikrasteisėja Viktorija Šelmienė2015-10-13