Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius, sekretoriaujant Gretai Sankūnei, dalyvaujant Vilniaus miesto savivaldybės administracijos įgaliotai atstovei R. G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos saugaus miesto departamento Administracinių pažeidimų tyrimo skyriaus vyriausiosios specialistės Rasos Gutmanienės nutarimo administracinėje byloje Nr. SAVAD-13N-70154868-16, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016-09-15 Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas A. S. skundas dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos saugaus miesto departamento Administracinių pažeidimų tyrimo skyriaus vyriausiosios specialistės Rasos Gutmanienės nutarimo administracinėje byloje Nr. SAVAD-13N-70154868-16, panaikinimo. Pastaruoju nutarimu A. S. buvo pripažintas kaltu įvykdęs administracinės teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ str. 4 d. ir nubaustas 28 eurų bauda. Skunde pareiškėjas nurodė, kad su jam paskirta nuobauda nesutinka, nes aukščiau minėtame nutarime nurodytomis aplinkybėmis jis automobilio “Lexus IS 250” nevairavo, draudžiamoje vietoje jo pastatyti negalėjo, nes automobilis tą dieną buvo perduotas vairuoti I. I.. Pranešimas apie bylos nagrinėjimą, siųstas jo darbovietės adresu, nebuvo gautas, todėl A. S. manymu, ATPK protokolas surašytas nepagrįstai ir turi būti panaikintas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, jog konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Nagrinėdamas pareiškėjo skundą teismas, atsižvelgdamas į paminėtas įrodymų vertinimo administracinio teisės pažeidimo byloje nuostatas, patikrino byloje esančius įrodymus.

Skundžiamu 2016 m. rugpjūčio 29 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos saugaus miesto departamento Administracinių pažeidimų tyrimo skyriaus vyriausiosios specialistės Rasos Gutmanienės nutarimu A. S. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ str. 4 d. dėl to, kad 2016 m. balandžio 11 d., 15.03 val. Vilniuje, Šiltadaržio g. 5, vairuodamas automobilį sustojo ir paliko jį stovėti Kelių eismo taisyklių draudžiamoje vietoje: kelio ženklo zona, kurioje draudžiama stovėti, galiojimo teritorijoje.

A. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje nurodytomis aplinkybėmis jis automobilio „Lexus IS 250“, v/n (duomenys neskelbtini) nevairavo, nes tą dieną automobilį buvo perdavęs vairuoti I. I.. Paaiškino, kad administracinio teisės pažeidimo byla buvo išnagrinėta jam nedalyvaujant bei jo tinkamai neinformavus, kadangi jo darbovietės adresu siųsto administracinio teisės pažeidimo protokolo jis negavo, jam nebuvo suteikta teisė pateikti paaiškinimų ir nurodyti automobilį vairavusį asmenį. Šiuo metu administratorė U. A. nebedirba, keitėsi administratoriai ir galbūt dokumentų jam nepadavė, liepos 15 d. dirbo. Po kurio laiko jis gavo skundžiamą nutarimą, kuriuo jam paskirta 28 eurų bauda. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, A. S. teigimu, 2016-04-11 jis nevairavo jam priklausančio automobilio „Lexus IS 250“ bei atitinkamai jo atžvilgiu nutarimas dėl nuobaudos skyrimo priimtas nepagrįstai ir turi būti panaikintas.

Liudytoja I. I. paaiškino, kad ji pasiėmė už valytuvo paliktą pranešimą, pasakė A. S., kad gaus baudą, suprato, kad 2016-04-11 pastatė automobilį neleistinoje vietoje ir gaus baudą. Nemanė, kad nubaus vyrą.

Liudytojas A. K. paaiškino, kad dirba SĮ „Susisiekimo paslaugas“ vyresn. kasininko-kontrolieriaus pareigose. Nurodė, kad 2016-04-11 dienos metu jis adresu Šiltadaržio g., ties pastato Nr. 5, Vilniuje, pamatė draudžiamojoje vietoje stovintį automobilį „Lexus IS 250“, v/n (duomenys neskelbtini) Šioje vietoje yra kelio ženklas Nr.540 – stovėti draudžiama. Dėl šio įvykio jis surašė pranešimą bei paliko jį už automobilio valytuvo. Pats teisės pažeidimas buvo užfiksuotas padarant fotonuotrauką.

Iš pareiškėjo skundo matyti, kad šiuo atveju pareiškėjas nesutinka, jog 2016-04-11 apie 15.03 val. jis vairavo automobilį „Lexus IS 250“, v/n (duomenys neskelbtini) bei šią transporto priemonę paliko stovėti draudžiamoje vietoje Šiltadaržio gatvėje, ties pastatu Nr. 5, Vilniuje, kurioje galioja kelio ženklas – stovėti draudžiama. Savo teiginius A. S. grindžia tuo, kad minėtą dieną jis automobilį buvo perdavęs vairuoti I. I.. Tačiau apie tai, jog automobilį vairavo kitas asmuo, jis iki skundžiamo nutarimo priėmimo dienos nebuvo informavęs nutarimą priėmusios institucijos.

ATPK 124¹ str. 4 d. numato, kad Kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymas, taip pat vairuotojų pareigų pėstiesiems, išskyrus šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytas pareigas, nevykdymas, važiavimas šaligatviu, veja ar pėsčiųjų (dviračių) taku, Kelių eismo taisyklėse nustatytos įspėjamųjų signalų naudojimo tvarkos pažeidimas, draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas), nesilaikymas, vairuotojų apsisukimas pėsčiųjų perėjose, tuneliuose, ant tiltų, estakadų, viadukų ir po jais, tolimųjų šviesų neperjungimas į artimąsias šviesas tamsoje, likus iki atvažiuojančios priešpriešiais transporto priemonės mažiau kaip 150 metrų, važiavimo automagistralėse, taip pat žmonių vežimo taisyklių pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo dvidešimt aštuonių iki aštuoniasdešimt šešių eurų.

Nagrinėjamoje skundo byloje pažeidimas buvo fiksuotas fotonuotrauka, kaip automobilis „Lexus IS 250“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paliktas stovėti kelio ženklo “stovėti draudžiama” galiojimo zonoje. Ginčo dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo byloje nėra, nutarimas skundžiamas dėl procesinių pažeidimų.

ATPK 260² str. 1d. numato, kai šio kodekso 124 straipsnyje, 124¹ straipsnio antrojoje dalyje (stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ar ženklinimo) (...), numatytas administracinis teisės pažeidimas yra užfiksuotas ne asmens, įtariamo administracinio teisės pažeidimo padarymu, akivaizdoje, administracinio teisės pažeidimo protokolas su administraciniu nurodymu surašomas ir siunčiamas transporto priemonės savininkui (valdytojui). Nagrinėjamu atveju administracinis teisės pažeidimas fiksuotas ne asmens, įtariamo administracinio teisės pažeidimo padarymu, akivaizdoje, todėl, esant pagrindams, numatytiems ATPK 260¹ str. administracinio teisės pažeidimo protokolas su administraciniu nurodymu, kuriuo A. S. buvo pasiūlyta sumokėti iki 2016-07-27 pusė minimalios baudos (14 eurų) buvo surašytas pagrįstai. Tačiau ATPK 260¹ str. 1d. numato, kad administracinis nurodymas yra į administracinio teisės pažeidimo protokolą įrašomas pasiūlymas asmeniui per dešimt darbo dienų nuo administracinio teisės pažeidimo protokolo įteikimo dienos, o šio kodekso 260² straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse numatytais atvejais – nuo administracinio teisės pažeidimo protokolo su administraciniu nurodymu išsiuntimo dienos savo noru sumokėti baudą, lygią pusei už padarytą pažeidimą numatytos minimalios baudos. Kadangi administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui (ATPK 260² str.), byloje teismui kyla pareiga nustatyti, ar šis administracinio teisės pažeidimo protokolas su administraciniu nurodymu buvo išsiųstas administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui.

Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos, surašant minėtą protokolą, pareigūnas paskyrė bylos nagrinėjimo datą ir laiką, jei administracinis nurodymas nebus įvykdytas. Teismas pažymi, kad tokiais atvejais, kai administracinio teisės pažeidimo protokolas su administraciniu nurodymu surašomas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant ir protokole iš karto nurodant administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo bendra tvarka datą ir laiką, jei administracinis nurodymas nebūtų įvykdytas, administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimas bendra tvarka galimas tik asmenį tinkamai informavus apie bylos nagrinėjimą, t.y. byloje turi būti neginčijami įrodymai, kad asmeniui tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimą. Nagrinėjamoje byloje matyti, kad asmuo apie bylos nagrinėjimą buvo informuotas tinkamai - procesiniai dokumentai įteikti A. S. darbovietės adresu, administratorei U. A., nors asmuo neigia gavęs jam siųstus procesinius dokumentus. ATPK 257¹ str. 1 d. numatyta, kad šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio teisės pažeidimo bylos procese dalyvaujančiam asmeniui siunčiami į oficialiai deklaruotą asmens gyvenamąją vietą arba jo darbovietę registruotu laišku. Šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai įteikiami asmeniškai, jeigu administracinio teisės pažeidimo bylos procese dalyvaujančio asmens įteikimo metu nėra, – kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių, o darbovietėje – asmeniui, atsakingam už korespondencijos priėmimą. Laikytina, kad toks procesinių dokumentų administracinėje byloje įteikimas prilyginamas įteikimui administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Byloje esančio išrašo apie registruotų siuntų įteikimą duomenimis, 2016-07-15 siunta įteikta A. S. darbovietės adresu, administratorei U. A.. Iki nutarimo priėmimo dienos institucijoje nebuvo gauta duomenų apie baudos sumokėjimą pagal administracinį nurodymą arba apie kitą transporto priemonės valdytoją, todėl byla išnagrinėta administracinėn atsakomybėn traukiam asmeniui nedalyvaujant. Be to, teismas svarbia aplinkybe laiko tai, kad tuo pačiu darbovietės adresu pareiškėjui siųstą institucijos nutarimą, jis gavo, todėl kritiškai vertiną pareiškėjo parodymus.

Atsižvelgiant į išdėstytą laikytina, kad administracinio teisės pažeidimo byla buvo išnagrinėta nepažeidžiant esminių procesinių normų, t.y. asmeniui buvo išsiųstas administracinio teisės pažeidimo protokolas su administraciniu nurodymu, tokiu būdu suteikiant jam galimybę pasinaudoti įstatymo suteikta teise sumokėti pusė minimalios baudos arba pateikti duomenis apie automobilį vairavusį asmenį, byla bendra tvarka išnagrinėta tinkamai informavus A. S. apie bylos nagrinėjimo datą ir laiką. Remiantis išdėstytu, teismas daro išvadą, kad naikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos saugaus miesto departamento Administracinių pažeidimų tyrimo skyriaus vyriausiosios specialistės Rasos Gutmanienės nutarimo administracinėje byloje Nr. SAVAD-13N-70154868-16 nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 str. 1 d. 1 p., teismas

nutaria:

A. S. skundą atmesti.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos saugaus miesto departamento Administracinių pažeidimų tyrimo skyriaus vyriausiosios specialistės Rasos Gutmanienės nutarimą administracinėje byloje Nr. SAVAD-13N-70154868-16 palikti nepakeistą.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.