Kauno apylinkės teismo nutartis

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėjas Arūnas Purvainis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo K. A. prašymą dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. A. kreipėsi į teismą, prašydamas sutrumpinti jam Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 2 d. nutarimu paskirtos administracinės nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones dvejiems metams atėmimo terminą. Prašyme nurodė, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutarimu buvo prižintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje ir jam paskirta nuobauda – 579,00 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones 2 metams atėmimu. Po administracinės nuobaudos - teisės vairuoti transporto priemones atėmimo paskyrimo praėjo 2/3 laiko, baudą sumokėjo 2016 m. birželio 10 d., per specialiosios teisės atėmimo laiką jokių teisės pažeidimų nepadarė, atestuotas pagal privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai programą. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. gegužės 17 d. nutartimi jo prašymo dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo nepatenkino, tačiau visos aplinkybės ir priežastys, dėl ko jam galima anksčiau laiko grąžinti vairuotojo teises ir jos jam yra reikalingos (darbas užsienyje, ūkininkavimas, rūpinimasis neįgalia motina) nepasikeitė nuo jo pirmo kreipimosi į teismą. Jis nežino, kas traktuojama kaip išskirtinės aplinkybės, jeigu nei šeimyninės aplinkybės, nei darbo pobūdis negali būti išskirtinėmis. Jis jau pakankamai ilgai nevairuoja transporto priemonės, per šį laikotarpį pilnai įvertino savo netinkamo poelgio aplinkybes ir pasekmes bei padarė tinkamas išvadas, kad ateityje tai daugiau nepasikartotų, mano, kad administracinės nuobaudos tikslai jo atžvilgiu yra pasiekti ir jam galima sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo terminą.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 2 d. nutarimu K. A. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK (galiojusio iki 2017 m. sausio 1 d.) 126 straipsnio 4 dalyje paskirta nuobauda – 579,00 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams.

2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK), kuriame nėra numatyta teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo galimybė, tačiau ANK 3 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad įstatymas, nustatantis ar griežtinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip sunkinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios, todėl nagrinėjamu atveju taikomos iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio ATPK nuostatos.

ATPK 329 straipsnyje (redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) nustatyta, kad jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą. Iš šios teisės normos analizės išplaukia, jog paskyrusi nuobaudą Institucija gali, bet neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes. ATPK 329 straipsnyje nurodytos sąlygos negali būti taikomos formaliai, būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, įvertinti jo požiūrį į nuobaudą bei elgesį nuobaudos vykdymo metu. Sprendžiant klausimą dėl galimybės sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą taip pat būtina įvertinti, ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai. Be to, specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas pagal ATPK 329 straipsnį vertintinas kaip išimtis iš bendros taisyklės, jog asmuo, kuriam paskirta administracinė nuobauda, privalo ją atlikti (įvykdyti).

Teismas, įvertinęs administracinio teisės pažeidimo byloje surinktą medžiagą, mano, jog nors nagrinėjamu atveju ATPK 329 straipsnyje nurodytos sąlygos formaliai įvykdytos (nuo specialiosios teisės atėmimo yra praėję daugiau nei pusė specialiosios teisės atėmimo termino, naujų teisės pažeidimų K. A. nėra padaręs (b. l. 67-69), jis yra atestuotas pagal Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai programą (b. l. 65), sumokėjo paskirtą baudą (b. l. 50), tačiau vien to nepakanka, kad K. A. būtų galima taikyti ATPK 329 straipsnio nuostatas bei sutrumpinti paskirto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Kaip jau minėta, specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas pagal ATPK 329 straipsnį laikytinas išimtimi iš bendros taisyklės, jog asmuo, kuriam paskirta administracinė nuobauda, privalo ją visiškai atlikti (įvykdyti).

Teisė vairuoti transporto priemones K. A. atimta už tai, kad jis padarė vieną pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis (nuo 1,51 promilės iki 2,5 promilės), užtraukia administracinę atsakomybę, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje. Už šį pažeidimą, nustačius vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę, pažeidėjui buvo skirta straipsnio sankcijos minimumui lygi bauda (579,00 Eur), teisė vairuoti transporto priemones atimta sankcijoje numatytam minimaliam terminui – dvejiems metams. Teismas konstatuoja, jog už itin šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą K. A. buvo skirta pakankamai švelni nuobauda, todėl dar labiau trumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nors šiuo atveju ir yra įvykdytos visos formalios ATPK 329 straipsnyje nustatytos sąlygos, nėra pagrindo.

Pažymėtina, kad remiantis teismų praktika paprastai pripažįstama, jog yra pagrindas sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą tada, kai, be kitų ATPK 329 straipsnyje numatytų sąlygų, nustatoma, jog yra pagrindas manyti, kad tuo bus pasiekti administracinės nuobaudos tikslai. Teismas pažymi, jog apie tai, ar bus pasiekti nuobaudos tikslai, visų pirma sprendžiama atsižvelgus bei įvertinus ankstesnį pažeidėjo drausmingumą vairuojant automobilį, padarytus pažeidimus, jų dažnumą, pobūdį, taikytas administracines nuobaudas bei jų poveikį pažeidėjo elgesiui. Nors prašyme sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą akcentuojama, kad K. A. naujų administracinių teisės pažeidimų nepadarė, tačiau būtina atkreipti dėmesį, jog iki aptariamo administracinio teisės pažeidimo padarymo K. A. jau buvo du kartus baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (b. l. 67-69), tačiau žinodamas, kad teisė vairuoti jam reikalinga kasdieniame gyvenime, dar kartą elgėsi itin neatsakingai, kas rodo, jog iš prieš tai buvusių nuobaudų jis nepasimokė, išvadų dėl savo netinkamo elgesio nepadarė ir toliau nesilaiko visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių. Tai atskleidžia, jog K. A. sutrumpinus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą nuobaudos tikslai gali būti nepasiekti. Taigi vien ta aplinkybė, kad K. A. nepadarė naujų administracinių teisės pažeidimų, negali visapusiškai apibūdinti pažeidėjo asmenybės ir atspindėti jo požiūrio į padarytą teisės pažeidimą.

Nors K. A. baudą sumokėjo, teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga darbinėms funkcijoms atlikti, taip pat siekiant tinkamai pasirūpinti neįgalia motina, be to, naujų K. A. teisės pažeidimų nenustatyta, tačiau nenustatyta jokių aplinkybių, kurios rodytų, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens elgesys pasikeitė, jis suprato savo rizikingo neteisėto elgesio esmę ir jo nebekartos. Teismas pažymi, kad pateikti dokumentai niekaip neatspindi K. A. asmenybės ir elgesio pokyčių po administracinės nuobaudos paskyrimo, jie tik patvirtina, kad asmuo atitinka ATPK 329 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus. Papildomai pažymėtina, jog K. A. prašymuose akcentuoja, kad teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga, kad galėtų rūpintis neįgalia motina, taip pat senyvu turinčiu specialių poreikių seneliu, tačiau šis pažeidėjo tvirtinimas neatitinka faktinių aplinkybių, nes prašyme taip pat yra pažymėta, jog K. A. šiuo metu dirba užsienyje pagal individualios veiklos verslo liudijimą, namo sugrįžta tik kas šešios savaitės. Akivaizdu, jog nebūdamas Lietuvoje K. A. negali rūpintis neįgalios motinos poreikiais ta apimtimi, kurią deklaruoja siekdamas atgauti teisę vairuoti transporto priemones. Teismas atkreipia dėmesį, kad K. A. nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių faktą, kad tik jis, turėdamas teisę vairuoti, gali pasirūpinti savo neįgalia motina ar senyvu, turinčiu specialių poreikių, seneliu. Tuo labiau, jog poreikis rūpintis sergančiais šeimos nariais atsirado ne po pažeidimo padarymo, už kurį jam yra atimta teisė vairuoti transporto priemones.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą trumpinti paskirtos nuobaudos terminą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Tai, kad K. A., nesilaikydamas visuomenėje priimtų normų, elgdamasis itin lengvabūdiškai, pablogino savo padėtį, yra tik jo paties netinkamo ir neatsakingo elgesio rezultatas. Akivaizdu, kad K. A. žinojo, jog norint tinkamai atlikti darbines funkcijas, vykdyti ūkininko veiklą ir tinkamai pasirūpinti neįgalia motina ir senyvu, turinčiu specialių poreikių, seneliu, jam reikalinga teisė valdyti transporto priemones, tačiau ši aplinkybė nebuvo pakankama priežastis, kad sulaikytų jį nuo vieno pavojingiausio administracinio teisės pažeidimo padarymo. Taigi K. A., ignoruodamas savo veiksmų pavojingumą, prisiėmė riziką dėl galimų pasekmių.

Teismas pažymi, kad specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas iš esmės reiškia besąlygišką atleidimą nuo neįvykdytos administracinės nuobaudos dalies. Asmens veiklos suvaržymai ar apsunkinimai, kurių jis patiria dėl specialiosios teisės atėmimo, būtų beprasmiai ir nebūtini, jei, net ir nepasibaigus specialiosios teisės atėmimo terminui, pasiekiami visi administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje. Nors prašyme nurodyta, kad K. A. įvertino savo elgesį, pasikeitė ir ateityje laikysis įstatymų, tačiau nepateikiama jokių šiuos deklaratyvius teiginius pagrindžiančių duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad tolesnis specialiosios teisės atėmimo taikymas nebeturi prasmės, o administracinė nuobauda savo tikslus jau pasiekė. Būtent su vertinimu, ar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda – specialiosios teisės terminuotas atėmimas – jau pasiekė jai keliamus tikslus, ir sietini ATPK 329 straipsnyje numatyti specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo pagrindai ir tvarka. Teismas konstatuoja, jog K. A. privalo jam paskirtą nuobaudą atlikti, kad, be kita ko, būtų pasiektas vienas pagrindinių ATPK 20 straipsnyje numatytų nuobaudos tikslų – kad ateityje jis nebedarytų naujų administracinių nusižengimų. Pažymėtina ir tai, jog K. A. buvo nustatytas 1,95 promilės girtumas (b. l. 11). Toks neblaivumas, remiantis ATPK 126 straipsnio 4 dalimi, atitinka vidutinį girtumo laipsnį. Už automobilio vairavimą, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, nuo 2017 m. sausio 1 d. yra numatyta baudžiamoji atsakomybė, t. y. darytina išvada, jog įstatymų leidėjas už vairavimą esant neblaiviam asmenų atsakomybę siekia griežtinti. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, taip pat į tai, kad anksčiau K. A. yra ne kartą administracine tvarka baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau ir po paskirtų nuobaudų padarė naują administracinį teisės pažeidimą, darytina išvada, kad tenkinti K. A. prašymą nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

K. A. prašymo dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo netenkinti.

Nutartis per 20 dienų nuo jos kopijos (nuorašo) gavimo dienos gali būti apskųsta Kauno apygardos teismui per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.