- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-07-10
- Bylos Nr.
- e2S-2164-910/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-15942-2018-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Ribokaitė
- Ieškovas
- E. S.
- Atsakovas
- AB SEB bankui
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Ribokaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės E. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės E. S. ieškinį atsakovui AB SEB bankui dėl Finansinio lizingo sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui AB SEB bankui, prašydama pripažinti Finansinio lizingo sutarties Nr. 2005-110321 (toliau – Lizingo sutartis) vienašalį nutraukimą negaliojančiu bei nustatyti, kad šalių lizingo santykiai tęsiasi.
2. Ieškovė teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: sustabdyti išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0179/16/01432, sustabdyti visus E. S. iškeldinimo iš buto (duomenys neskelbtini), (toliau – Butas), veiksmus, kol bus išnagrinėtas ieškinys.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gegužės 28 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
4. Teismas nurodė, kad ieškovė šioje byloje neginčija fakto, jog pažeidė Lizingo sutartį, nemokėdama atsakovui įmokų Lizingo sutartyje nustatytu grafiku, nekvestionuoja iškeldinimo vykdymo pagrindo ir veiksmų. Lizingo sutarties sąlygos nenuginčytos, todėl galiojančios, taip pat nenuginčytas Lizingo sutarties nutraukimo teisėtumas. Teismų praktikoje nurodoma, kad ieškinio padavimas ar net jo patenkinimas savaime nereiškia, jog yra pagrindas taikyti ir palikti galioti laikinąsias apsaugos priemones, kurios neatlieka sprendimo įvykdymo užtikrinimo funkcijos arba yra aiškiai perteklinės. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neturi būti savitikslis, nes toks jų taikymas pažeistų ekonomiškumo bei proporcingumo principus (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-45-516/2015).
5. Teismo vertinimu, ieškovei šioje byloje neginčijant savo skolinio įsipareigojimo pagal Lizingo sutartį vykdytinumo, nekvestionuojant iškeldinimo vykdymo pagrindo ir veiksmų, tačiau sustabdžius vykdymo veiksmus dėl ieškovės iškeldinimo iš atsakovui nuosavybės teise priklausančio Buto, būtų neproporcingai apribotos atsakovo, kaip buto savininko, teisės bei paneigtas įsiteisėjusio teismo sprendimo (vykdomojo rašto) vykdymo privalomumo principas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
6. Ieškovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 28 d. nutartį ir taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
6.1. Ieškovė visiškai pripažįsta skolinį įsipareigojimą, susidariusį Lizingo sutarties pagrindu, t. y. šios sutarties nutraukimo dieną buvusį 5570,35 Eur įsiskolinimą. Tačiau susiklostė tokia situacija, kad, esant nutrauktai Lizingo sutarčiai, skolinio įsipareigojimo sumokėjimas nebūtų lėmęs šios Lizingo sutarties atnaujinimo, o būtų vertinamas tik kaip skolos sumokėjimas. Būtent ši priežastis ir lėmė ieškovės sprendimą skųsti Lizingo sutarties nutraukimą, nes atsakovas, pasinaudojęs, kaip siekiama įrodyti, nesąžininga Lizingo sutarties sąlyga, nutraukė šią sutartį, taip atimdamas iš ieškovės bent minimalią galimybę padengti esamą skolą ir atnaujinti Lizingo teisinius santykius.
Žemesnės instancijos teismas
6.2. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gegužės 24 d. nutartimi paliko galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 7 d. sprendimą už akių, kuriuo tenkintas AB SEB banko ieškinys dėl E. S. iškeldinimo iš Buto su visu jai priklausančiu turtu. Šioje civilinėje byloje ieškovė teikė priešieškinį pripažinti Lizingo sutarties vienašalį nutraukimą negaliojančiu, tačiau šis procesinis prašymas protokoline nutartimi į bylą nepriimtas kaip nesavalaikis. Būtent šioje byloje ieškovė siekė taikiai užbaigti bylą dėl iškeldinimo, nurodydama, kad ji sumokės visą pagal Lizingo sutartį susidariusią skolą su delspinigiais ir palūkanomis, tačiau atsakovas nesutiko atnaujinti Lizingo sutarties, taigi iš esmės susiklostė išimtinai prieš ieškovės interesus nukreipta situacija, t. y. iš jos bet kuriuo atveju atimta galimybė pačiai ar per trečiuosius asmenis išpirkti turtą, už kurio dalį ji jau sumokėjo (57 882,34 Eur, taip pat 55 192,37 Eur palūkanų).
6.3. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nenustatė, kad ieškovės pareikštas ieškinio reikalavimas negalėtų būti patenkintas, t. y. ieškinys prima facie yra pagrįstas. Vertinant ieškovės pareikšto prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrįstumą, turėjo būti išanalizuota, ar yra grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui, jeigu ieškovės naudai būtų priimtas palankus teismo sprendimas. Tačiau teismas šios aplinkybės iš esmės nevertino, apsiribodamas konstatavimu, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas paneigs kito įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principą.
6.4. Ieškovės vertinimu, egzistuojančios faktinės aplinkybės neabejotinai pagrindžia, kad šiuo atveju yra reali grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui, t. y. nesustabdžius vykdomosios bylos, o vėliau teismui priėmus galimai ieškovei palankų sprendimą, jo įvykdymas bus iš esmės apsunkintas arba taps nebeįmanomu, nes ieškovė jau bus iškeldinta iš Buto.
Atsiliepimas
7. Atsakovas AB SEB bankas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
7.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nes ieškinys nėra net tikėtinai pagrįstas. Be to, skundžiamoje nutartyje teismas teisingai pažymėjo, kad ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės reikštų pernelyg didelį ir neproporcingą atsakovo, kaip turto, iš kurio siekiama pagrįstai iškeldinti, savininko teisių ribojimą.
7.2. Nors ieškovė teigia, kad neva yra pasirengusi mokėti atsakovui, tačiau to nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai. Ieškovės teiginiai yra deklaratyvūs ir neatitinkantys tikrovės. Be to, tiek anksčiau vykusioje byloje, kurioje išduotas vykdomasis dokumentas, kurio vykdymą prašoma stabdyti, tiek šioje byloje atsakovas ne kartą sudarė sąlygas ieškovei pasiekti taikų susitarimą, tačiau, nepaisant suteiktų galimybių, ieškovė jomis nesinaudojo konstruktyviai ir realaus susitarimo su atsakovu nesiekė, nedėjo tam jokių pastangų, apsiribodama vien deklaratyviais teiginiais apie tariamą norą tęsti sutartinius santykius. Iki šios dienos ieškovė nėra pateikusi atsakovui jokių konkrečių pasiūlymų, kaip galėtų būti sprendžiama susidariusi situacija.
7.3. Lizingo sutarties nuostatų neteisėtumas ginčijamas praėjus daugiau nei trejiems metams po sutarties nutraukimo. Nei Lizingo sutarties sudarymo, nei jos pakeitimų pasirašymo metu, nei nedelsiant po sutarties nutraukimo ieškovė niekada nesikreipė į Banką, prašydama paaiškinti jai neaiškias Lizingo sutarties nuostatas, ar su tam tikromis nuostatomis nesutikdama. Net ir besibylinėdama su atsakovu dėl iškeldinimo, ieškovė neteikė priešieškinio. Priešieškinis prie nagrinėjamos civilinės bylos prijungtoje byloje buvo pateiktas tik baigiamojoje bylos nagrinėjimo stadijoje, teismui perėjus į bylos nagrinėjimą iš esmės. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atsakovo nuomone, šiuo ieškiniu, neturint jokio teisinio pagrindo, siekiama vilkinti iškeldinimą iš ieškovei nepriklausančio būsto, kai Lizingo sutarties vykdyti ieškovė nebuvo ir nėra pajėgi.
7.4. Ieškovė neginčija skolos dydžio atsakovui sutarties nutraukimo dieną. Bet tuo atveju, jeigu sutartis nebūtų nutraukta, ieškovė iki šios dienos būtų skolinga atsakovui ne 5570,35 Eur, o mažiausiai 38 973,55 Eur (5570,35 + 40 įmokų po 835,08 Eur). Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad ji būtų pajėgi sumokėti tokią sumą, padengdama įsiskolinimą. Kai nėra tokių įrodymų, akivaizdu, kad ieškinys negali būti laikomas tikėtinai pagrįstu, t. y. neatitinka laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų, nustatytų įstatymo ir teismų praktikos.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo (ir atsiliepimo į jį) faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde (atsiliepime į jį) nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).
9. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje sprendžiamas klausimas nesusijęs su viešojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
10. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.
11. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Viena iš jų – ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad ieškovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas. Antra būtina sąlyga – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nėra pagrindo.
12. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas dėl pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, visų pirma turi nustatyti, ar yra tikimybė, kad bus priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Tam būtina preliminariai (prima facie) įvertinti ieškiniu pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Šio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar ieškiniu pareikšti reikalavimai galėtų būti pripažinti tikėtinai pagrįstais. Preliminarus ieškovo pareikšto reikalavimo vertinimas nereiškia bylos nagrinėjimo iš esmės, o tik sudaro pagrindą įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą.
13. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su ieškinio pagrindu išdėstytomis aplinkybėmis, įrodymais, kuriais jos grindžiamos, preliminariai įvertinęs, ar ieškovė tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, prieina prie išvados, kad šioje civilinio proceso stadijoje nėra pakankamo pagrindo spręsti apie tikėtiną ieškinio pagrįstumą ir pagal šiuo metu byloje esančius duomenis imtis ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių.
14. Lizingo sutarties nuostatas ir vienašalio nutraukimo teisėtumą ieškovė ginčija praėjus daugiau kaip trejiems metams nuo sutarties nutraukimo. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė anksčiau kreipėsi į atsakovą SEB banką, nesutikdama su tam tikromis sutarties sąlygomis, prašydama jas paaiškinti ar pakeisti. Ieškovė, be kita ko, prašo nustatyti, kad šalių lizingo santykiai tęsiasi iki šiol, tačiau šioje proceso stadijoje nepateikė jokių įrodymų, jog būtų pajėgi sumokėti atsakovui per trejus metus susidariusį įsiskolinimą, be to, toliau mokėti nustatyto dydžio įmokas. Pažymėtina ir tai, kad kartu su ieškiniu ieškovė nepateikė jokių duomenų, kad kreipėsi į atsakovą tiesiogiai su konkrečiais pasiūlymais, pateikdama duomenis apie savo realias galimybes vykdyti Lizingo sutartį, siekdama toliau tęsti šalių sutartinius santykius. Atsakovo teigimu, ieškovė nuo 2015 metų atsakovui nuosavybės teise priklausančiame bute gyvena nemokėdama jokių įmokų. Ieškovė šios aplinkybės iš esmės neginčija, nurodydama, kad 2015 m. gegužės mėnesį yra sumokėjusi tik skolą, susidariusią iki sutarties nutraukimo 2015 m. vasario 14 d. Esant tokioms aplinkybėms, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas neatitiktų proporcingumo principo, ieškovės bei atsakovo, kaip turto savininko, interesų pusiausvyros.
15. Kartu pažymėtina, kad ieškovė prašo stabdyti vykdymo veiksmus, atliekamus įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu. Vykdymo veiksmus teismas gali sustabdyti tik pripažinęs esant tai reikalinga, kaip išimtį iš bendrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo taisyklės. Tai paaiškinama tuo, kad vykdytinas teismo sprendimas, kuriuo įrodymų vertinimo procese jau būna pripažintos ar apgintos kurios nors subjektinės asmenų teisės ir (ar) teisėti interesai, būna įsiteisėjęs, taigi įsigalioja teismo procesinio sprendimo privalomumo visiems asmenims bei institucijoms principas, įtvirtintas CPK 18, 281, 584 straipsniuose. Tokiu atveju taikant laikinąsias apsaugos priemones, t. y. nukeliant neapibrėžtam laikui teismo sprendimo realų vykdymą, ypač svarbu suderinti abiejų suinteresuotų vykdymo proceso šalių interesų pusiausvyrą bei nepažeisti pamatinių civilinio proceso tikslų bei principų, t. y. teismo sprendimo įvykdymo per įmanomai trumpiausią laiką, kuo greitesnės teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimą (CPK 2 straipsnis). Taigi ieškovės prašoma laikinoji apsaugos priemonė – išieškojimo sustabdymas – gali būti taikoma tik išimtiniu atveju. Tačiau šioje civilinio proceso stadijoje nenustatyta išimtinių aplinkybių, kurios būtų pakankamas ir pagrįstas pagrindas pripažinti esant reikalinga taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones.
16. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis aptartu teisiniu reglamentavimu, teismine praktika, ištyręs byloje esančių įrodymų visumą, įvertinęs ieškovės atskirojo skundo ir pateiktų rašytinių paaiškinimų argumentus, sprendžia, kad, atsižvelgiant į šioje civilinio proceso stadijoje nustatytas aplinkybes, ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo negali būti tenkinamas, kaip neatitinkantis vienos iš būtinų sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti (CPK 144 straipsnis).
17. Išdėstytų motyvų pagrindu konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Dėl atskirajame skunde nurodytų motyvų naikinti apskųstą teismo nutartį nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 320 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
atmesti atskirąjį skundą.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 28 d. nutartį palikti nepakeistą.