Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje O. (O.) V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis adresu (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) priėmimo rampos darbuotoju, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

O. V. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t. y. 2025 m. birželio 24 d., apie 3.11 val., Vilniaus raj., Juodšilių sen., Juodšilių k., Baltosios Vokės g., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, nustatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims vairavo automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam 2025 m. birželio 24 d., 3.30 val. alkoholiu matuokliu „Alcotest Draeger 7510“ Nr. ARKB-0306 buvo nustatytas 1,86 promilių girtumas.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis O. V. parodė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai. Atsitiko taip, kad nuvažiavo su draugu į šventę, į Jonines, jos vyko Rudaminoje, jie truputį išgėrė, plano atgal vairuoti automobilį nebuvo, išgėrė ir galų gale jau išgėrė nebe truputį. Prisigėrė ir nenorėjo tėvų pažadinti, jie miegojo, nenorėjo jų kelti, galvojo, kad kažkaip važiuoja ir davažiuos iki namų. Labai gailisi dėl to, kad atsisėdo prie vairo išgėręs. Atsitrenkė į geležinkelį, nutrenkė užtvarą. Supranta, kad kėlė pavojų ir sau, ir kitiems asmenims. Tiksliai nepamena kada įgijo teisę vairuoti transporto priemonę, bet vieną ar du mėnesius, ar tris jas turi. Supranta, kad vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims draudžiama. Automobilis jam buvo skirtas važinėti į darbą, padovanojo tėvai, buvo skirtas jam. Nereikėjo tėvų atsiklausti prieš naudojant automobilį. Ne jo vardu registruotas, dėl to, kad kai jį pervežinėjo, negalėjo jo registruoti savo vardu, todėl užregistravo mamos vardu. Su tėvais gyvena. Tėvai negerai reagavo į šitą įvykį, kalbėjo daug kartų su jais apie tai, gailėjosi labai, jaučiasi kaltas kiekvieną dieną. Daugiau gyvenime nesės girtas prie vairo, nelies alkoholio, suprato, kad ne jam jis. Vidurinę baigė šiemet, 12 klasių baigė, laukia egzaminų rezultatų. Retai vartoja alkoholį. Atvyko su draugu į šventę, buvo ir kiti draugai, buvo ir jo sprendimas, ir draugų įtaka vartoti alkoholį. Pėsčiam eiti namo būtų toli. Būnant neblaiviam jam neatėjo į galvą pasekmės, kokios gali kilti sėdant prie vairo išgėrus. Draugai liko šventėje, kai jis išvažiavo, jie nenorėjo, kad važiuotų, bet važiavo, taip gavosi. Įsidarbino po gimnazijos baigimo ir planuoja dirbti. Stengsis savo pastangomis ir baudą išmokės, jei ji bus paskirta. Iš karto nesugebės išmokėti baudos, geriau būtų dalimis, žiūrint kokia bauda būtų. Tėvams pranešė po įvykio, tėčiui skambino, pasakė, kad papuolė į avariją ir viskas. Tėvai atvažiavo, kalbant telefonu tėtis klausė, kur yra ir atvažiavo. Ir po to atvažiavo policija. Atvažiavę tėvai nesidžiaugė tuo, ką pamatė, ir kad nuo jo sklido alkoholio kvapas. Geri santykiai su tėčiu, sutaria. Autoritetas jam tėtis. Rūpi jam tėvų nuomonė, klauso, ką jie sako. Gyvena su tėvais.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino jo padarymo aplinkybes, jos yra aiškios, kaltinamasis, gynėjas ir prokurorė sutiko, kad nebūtų tiriami kiti įrodymai, kaltinimas pareikštas dėl nesunkaus tyčinio nusikaltimo padarymo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, BPK 291 straipsnio pagrindu paskelbus byloje esančius dokumentus.

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys.

Objektų apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad apžiūros objektai yra automobilis Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei geležinkelio pervaža, esantys Vilniaus raj., Juodšilių sen., Juodšilių k., Baltosios Vokės g. Priėjus prie pervažos yra matomi apgadinti atitvarai, pakeliamas užtvaras, metalinė tvora bei kiti pervažos objektai. Toliau praėjus pervaržą, kelkraštyje, ant žolės yra matomas ir automobilis Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Priėjus prie automobilio yra matomas apgadintas galinis bamperis, išsuktas priekinis dešinys ratas bei aplamai visiškai suniokotas automobilio priekis. Taip pat nėra priekinio kairės pusės rato. Dėl automobilio apgadinimų nei vienos durys neatsidaro išskyrus galines dešines duris, kurias atidarius yra matoma ant kilimėlio limonado buteliai, vienas pilnas kitas apytuštis. Automobilyje kiek buvo įmanoma matyti, girtuokliavimo požymių nėra. Automobilis priverstinai nuvežtas į Minsko pl. 21, Vilnius, į automobilių saugojimo aikštelę. Įvykio vietoje taip pat yra matoma vaizdo stebėjimo kamera. Daugiau objektų ar pėdsakų turinčių reikšmės tyrimui rasta ir paimta nebuvo (b. l. 20–38).

Leidime atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad 2025 m. birželio 25 d. išduotas leidimas I. Č.–V. atsiimti jai priklausantį automobilį Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 60).

2025 m. birželio 25 d. peržiūrėjus vaizdo įrašą, nufilmuotą policijos pareigūnų mobiliąją vaizdo stebėjimo („body“) kamera, nustatyta, kad tamsiu paros metu veiksmas vyksta prie traukinių pervažos, važiuoja traukinys. Prie policijos pareigūnų priėjęs vyras Nr. 1. Jis klausia pareigūnų, kas gresia automobilį vairavusiam žmogui. Pareigūnė atsako, kad žiūrint kokia žala yra padaryta – bauda, atlyginti žalą ir teisių atėmimas. Pareigūnė sako, kad apgadinta traukinių pervaža, šviesoforas ir žmogaus tvora. Vėliau pareigūnė atsisėda į tarnybinį automobilį, tarp priekinių sėdynių matomas alkotesteris ir jo parodymai – 1,86. Girdima, kaip jaunuolis, vyras Nr. 2 sako, kad vartojo alkoholį valandą iki eismo įvykio, apie 2 valandą nakties. Toliau girdima, kaip pareigūnai kalba, kad jaunuolis, vyras Nr. 2 pripažįsta savo kaltę, jog jis vairavo pats, važiavo vienas. Toliau pareigūnė prašo kito pareigūno patikslinti, kokie buvo antrojo pūtimo parodymai, girdimas atsakymas – 1,86. Daugiau ikiteisminiam tyrimui reikšmingų aplinkybių neužfiksuota (b. l. 48–50).

Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad apžiūros objektas – gautas vaizdo įrašas iš AB „Lietuvos geležinkeliai“. Atidarius įrašą matyti visomis pusėmis filmuojamą Vilniaus raj., Juodšilių sen., Juodšilių k., Baltosios Vokės ir Pušų gatvių sankryžoje esančią traukinių pervažą. Vaizdo įrašo 2 valandą 36 minutes matomas dideliu greičiu lekiantis automobilis tamsios spalvos, kuris įšlekia į priešpriešinę eismo juostą, pralekia pro kairės pusės atitvarus, pažeidžia pakeliamą užtvarą, metalinę tvorą ir kitus pervažos objektus, sustoja tarp važiuojamos kelio dalies ir tvoros esančiame kelkraštyje ant žolės. 2 valandą 37 minutes iš minėto automobilio išlipa jaunuolis. Kelyje stoja kiti automobiliai, pradeda stipriai lyti. 2 valandą 52 minutes į įvykio vietą atvyksta policija (b. l. 71–73).

Neblaivumo nustatymo akte užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad O. V. nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas. Alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 7510 Nr. ARKB-0306, patikros sertifikato Nr. 2359768, pirmo tikrinimo metu 3.11 val. nustatytas 2,01 promilių girtumas, antro tikrinimo metu 3.30 val. nustatytas 1,86 promilių girtumas. Pridėti kvitai, patvirtinantys nustatytus rodmenis (b. l. 88).

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato valdybos 2-ojo skyriaus vyresniojo tyrėjo tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad 2025 m. birželio 24 d., apie 3.11 val., Vilniaus raj., Juodšilių sen., Juodšilių k., Baltosios Vokės g., O. V. gim. (duomenys neskelbtini) pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, policijos pareigūnams tikrinimo metu jam nustačius neblaivumo požymius, bei patikrinus blaivumą nustatytas – pirmu pūtimu 2,01 promilės girtumas, antru pūtimu 1,86 promilės girtumas iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracijos. Taip pat vairuotojas padarė eismo įvykį, kurio metu apgadino geležinkelio pervažos pakeliamąjį užtvarą, kelio ženklą ir tvorą. Šiais savo veiksmais O. V., įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (b. l. 11).

AB „Regitra“ duomenų bazės pažyma apie kelių transporto priemones patvirtina, kad transporto priemonė automobilis Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruota I. Č.–V. vardu (b. l. 55–56).

VšĮ „Emprekis“ duomenimis nustatyta, kad automobilio Audi A4, pasirinkti metai 2003, vidutinė kaina su PVM – 1 836 Eur (b. l. 57).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Šio straipsnio pirmojoje dalyje išskirti šie alternatyvūs būtinieji nusikalstamos veikos objektyviosios pusės požymiai: 1) transporto priemonės vairavimas arba mokymas praktinio vairavimo, esant neblaiviam, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas; 2) vengimas neblaivumo patikrinimo, kai asmeniui buvo nustatyti neblaivumo požymiai; 3) alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir asmeniui nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Sprendžiant, ar asmens veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėties požymius, pakanka nustatyti, jog asmuo atliko bent vieną iš šioje baudžiamojo įstatymo normoje numatytų alternatyvių veiksmų. Nagrinėjamu atveju aktualus pirmasis požymis, t. y. transporto priemonės vairavimas, esant neblaiviam, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Išnagrinėjus baudžiamąją bylą ir įvertinus joje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad kaltinamojo O. V. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta visiškai, t. y. byloje nustatyta, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, O. V., veikdamas tyčia, būdamas neblaivus vairavo transporto priemonę Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai jam buvo nustatytas didesnis nei 1,51 promilių, t. y. 1,86 promilių, girtumas.

Įrodymais, pagrindžiančiais O. V. kaltę, laikytini jo paties parodymai, liudytojo J. Kaliukevičiaus ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuomet jis nurodė, kad O. V. prisipažino vairavęs automobilį, taip pat nuo jo sklido alkoholio kvapas; policijos pareigūnų kūno kamera užfiksuoti duomenys, kur O. V. nurodė, kad jis vairavo automobilį pats, važiavo vienas; AB „Lietuvos geležinkeliai“ pateiktuose vaizdo įrašuose užfiksuoti duomenys, kurie patvirtina, kad automobilį vairavo kaltinamasis, automobilyje jis buvo vienas; neblaivumo nustatymo akte užfiksuoti duomenys, patvirtinantys, kad patikrinus blaivumą, kaltinamajam buvo nustatytas 1,86 promilių girtumas; BPC garso įrašuose užfiksuoti duomenys dėl neblaivaus O. V. vairavimo aplinkybių, kuomet paskambinę keli asmenys pranešė, kad įvyko eismo įvykis, automobilis Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavo į pervažą ir kt. Pirmiau teismo įvertinti įrodymai taip pat leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad atlikdamas kaltinime nurodytus ir bylos nagrinėjimo metu pasitvirtinusius veiksmus, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad O. V. veiksmai atitinka visus jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos požymius ir pagal 281¹straipsnio 1 dalį kvalifikuoti teisingai.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Kaltinamasis O. V. teismui pateikė prašymą jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį jo tėčio, V. V., atsakomybei pagal laidavimą be užstato. Bylą nagrinėjant teisme tiek kaltinamasis, tiek kaip galimas laiduotojas apklaustas V. V., palaikė šį prašymą. Baigiamosios kalbos metu prokurorė nurodė mananti, kad kaltinamasis atitinka BK 40 straipsnio sąlygas ir gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Vadovaujantis BK 40 straipsnio 2 dalimi, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad tik esant išvardintų sąlygų visumai yra galimybė svarstyti asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą.

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad O. V. anksčiau nebuvo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis, 15 straipsnis). Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, teisiamojo posėdžio metu dėl padarytos nusikalstamos veikos gailėjosi, savo tokį elgesį vertino kritiškai, davė išsamius parodymus. Nurodė, kad daugiau gyvenime nesės girtas prie vairo, nebevartos alkoholio. Prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo nustatytą veiką ir gailėjimasis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) pripažintinas O. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta.

Teismų praktikoje yra ne kartą pažymėta, kad atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, nustatytos BK 281¹ straipsnyje, ir sprendžiant klausimą, ar yra pagrindo manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į asmens praeityje padarytus KET pažeidimus ir jam taikytą administracinę atsakomybę. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad per pastaruosius vienerius metus O. V. administracine tvarka nebaustas (b. l. 123).

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas. Byloje nėra duomenų apie O. V. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ir (ar) įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą. O. V. dirba UAB (duomenys neskelbtini) (b. l. 122). Neigiamai O. V. charakterizuojančių duomenų nei baudžiamojoje byloje, nei Lietuvos teismų informacinės sistemoje „Liteko“ nėra. Duomenų apie sistemingai daromus nusikaltimus ir (ar) kitus teisės pažeidimus nebuvimas, teigiamai O. V. asmenybę charakterizuojantys duomenys, jo jaunas amžius sudaro pagrindą vertinti kaltinamojo įvykdytą nusikalstamą veiką kaip atsitiktinę. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad šiuo atveju yra pagrindas manyti, jog ateityje O. V. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, o pats baudžiamasis procesas turėjo jam pakankamą auklėjamąjį poveikį.

Įvertinus pirmiau aptartas byloje nustatytas aplinkybes kaip visumą, darytina išvada, kad kaltinamasis atitinka BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas.

Pagal BK 40 straipsnio 4 dalį laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Teismų praktikoje išaiškinta, kad laiduotojais gali būti paskirti tik verti teismo pasitikėjimo asmenys, turintys autoritetą kaltinamajam ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, Nr. 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-145-895/2018), atsižvelgiama į laiduotojo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, jos pavojingumą, jo nurodytą būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-186-942/2018).

Laiduotoju siekiantis būti V. V., kaltinamojo tėtis, teisme paaiškino, kad prisiima atsakomybę dėl sūnaus auklėjimo, jų šeimoje alkoholis netoleruojamas, gerai sutaria šeimoje. Taip pat nurodė, kad apie įvykį sužinojo tą pačią dieną, jam po įvykio paskambino sūnus ir pranešė. Kalbėjo po įvykio su O. V., nėra matęs anksčiau jo tokios būklės. Yra įsitikinęs, kad ateityje turės nemažą poveikį savo sūnui rodydamas gerą pavyzdį.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad V. V. anksčiau neteistas, administracine tvarka baustas, tačiau ne už šiurkščius pažeidimus, visos baudos sumokėtos, yra dirbantis, darbdavio charakterizuojamas kaip darbštus ir atsakingas, savo darbą atliekantis tinkamai. Yra komunikabilus lengvai ir greitai bendrauja su klientais, yra draugiškas, geba suprantamai perduoti savo mintis kitiems, supranta ir priima kitų informaciją. Kaip žmogus yra jautrus, supratingas ir teisingas. Problemas stengiasi spręsti nekonfliktuojant, abiem pusėm priimtinu būdu.

Įvertinus O. V. ir V. V. teisme duotus paaiškinimus, tą aplinkybę, kad kaltinamasis iš karto po įvykio paskambino tėčiui, kuris nedelsiant atvažiavo į įvykio vietą, teismui nekyla abejonių, kad juos sieja tarpusavio pasitikėjimu grįsti santykiai. O. V. nurodė, kad jam tėtis yra autoritetas, abu vertina neigiamai šią kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką. V. V. teigė, kad propaguoja sveiką gyvenimo būdą, pats nevartoja alkoholio, todėl tikrai darys savo vaikui teigiamą įtaką. Šios byloje nustatytos aplinkybės rodo V. V. požiūrį į O. V. įvykdytą nusikalstamą veiką ir, vertinant jas kartu su kitais pirmiau aptartais jį charakterizuojančiais duomenimis, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad jis yra vertas teismo pasitikėjimo.

Bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, kad V. V. yra tinkamas būti laiduotoju. V. V. tiek prašyme dėl kaltinamojo perdavimo jo atsakomybėn pagal laidavimą, tiek teisiamojo posėdžio metu aiškiai išdėstė poziciją laiduoti už kaltinamąjį. Nurodė, įsipareigojantis laiduoti už O. V., jį prižiūrėti, daryti jam teigiamą įtaką. Teismui nekyla abejonių dėl to, kad V. V. suvokia BK 40 straipsnyje įtvirtinto instituto esmę, jo, kaip laiduotojo atsakomybę ir kad jis išreiškė tvirtą sutikimą būti laiduotoju.

Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad yra visi baudžiamajame įstatyme nustatyti pagrindai atleisti O. V. nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį V. V. atsakomybei pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą. Įvertinus įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, jos padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, jo jauną amžių darytina išvada, kad toks laidavimo terminas bus pakankama poveikio priemonė O. V. Atsižvelgiant į laiduotojo prisiimtą atsakomybę, jų tarpusavio ryšį, kaltinamajam šiuo nuosprendžiu skirtinas baudžiamojo poveikio priemones, laidavimas skirtinas be užstato.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

BK 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį, pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, gali būti skiriamos įstatyme nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės.

Teismų praktikoje pasisakyta, kad teismas kiekvienoje byloje sprendžia individualiai, ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės, kelias ir kokias iš jų tikslinga parinkti. Sprendžiant dėl baudžiamojo poveikio priemonių parinkimo, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, atsiradusius padarinius, kaltininko asmenybę ir kitas svarbias aplinkybes, apibūdinančias padarytą nusikalstamą veiką ir kaltininko elgesį. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis įvykdė nusikaltimą transporto eismo saugumui, naudodamasis jam suteikta specialia teise.

Vadovaudamasis BK 68 straipsniu, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis jis padarė nusikalstamą veiką. Šiame straipsnyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau jo paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje nustatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Spręsdamas klausimą dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismas turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Pagal suformuotą teismų praktiką, kuri, teismo vertinimu, yra aktuali ir nagrinėjamoje byloje, uždraudimas naudotis specialia teise paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai ir šiurkščiai pažeidinėja KET, BK 281 straipsnyje nustatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-219/2011, 2K-20/2011, 2K-85/2010 ir kt.).

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę, kai jam buvo nustatytas 1,86 promilių girtumas, nusikaltimą padarė tik prieš kelis mėnesius įgijęs teisę vairuoti transporto priemones, byloje esantys duomenys patvirtina ir tai, kad dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų buvo pagadintas kitiems asmenims priklausantis turtas, automobilis sugadintas tikėtina nepataisomai. Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad kaltinamasis dėl savo jauno mažiaus dar nėra pakankamai subrendęs tam, kad galėtų kritiškai vertinti savo elgesį, dėl galinčias kilti pavojingas pasekmes ir atsakingai valdyti padidinto pavojaus šaltinį (automobilį), todėl, atleidžiant O. V. nuo atsakomybės pagal laidavimą, jam yra tikslinga paskirti BK 68 straipsnyje nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

Nustatydamas uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones terminą, teismas atsižvelgia į tai, kad, bylos duomenims, O. V. iškvėptame ore nustatyta etilo alkoholio koncentracija siekė 1,86 promiles alkoholio, t. y. daugiau nei keturis kartus viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus draudžiama vairuoti kelių transporto priemones (0,4 promilės); vairuodamas transporto priemonę, kaltinamasis kėlė pavojų sau ir aplinkiniams, nes dalyvavo viešajame eisme, nuvažiavęs nuo kelio, nulaužė geležinkelio pervažos pakeliamąjį užtvarą, kelio ženklą ir tvorą. Taigi tai, kad nagrinėjamu atveju pavyko išvengti sunkesnių padarinių, tėra tik laimingas atsitikimas.

Įvertinus šias sprendžiamam klausimui reikšmės turinčias aplinkybes kaip visumą, taip pat kaltinamojo nuoširdų gailėjimąsi dėl įvykdyto nusikaltimo, jo jauną amžių, kaltinamajam nustatytinas 2 (dvejų) metų uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones terminas, šio termino pradžią skaičiuojant nuo 2025 m. birželio 25 d. (b. l. 107–110), t. y. nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymo, O. V. paskyrimo dienos.

BK 72 straipsnio 1 dalis nustato, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn.

To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal teismų praktiką nusikaltimo priemonėmis pripažįstami daiktai, kurie sudaro sąlygas arba palengvina tokios veikos padarymą arba be kurių panaudojimo nusikalstamos veikos padarymas neįmanomas. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad kai asmuo, vairuodamas automobilį neblaivus, padaro nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, automobilis pripažįstamas šios nusikalstamos veikos padarymo priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-39-495/2020, 2K-7-61-511/2023). BK 72 straipsnio 3 dalis, nustato, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.

Šiuo atveju byloje nustatyta, kad O. V. įvykio metu vairuotas automobilis, kuris laikytinas jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo priemone, nuosavybės teise priklauso kaltinamojo motinai I. Č.–V. Tačiau teismas išklausęs tiek pačios transporto priemonės savininkės, tiek pačio kaltinamojo bei V. V. paaiškinimus, sprendžia, kad faktiškas automobilio valdytojas yra O. V. Antai I. Č.–V. teismo posėdžio metu nurodė, kad faktiškai automobilis Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausė O. V., buvo nupirktas jam, kad jis galėtų važinėti į darbą. Pats kaltinamasis nurodė, kad automobilį tėvai jam padovanojo, kad galėtų važinėti į darbą. V. V. taip pat patvirtino, kad automobilis buvo nupirktas sūnui, dėl automobilio priežiūros O. V. viską turėjo daryti savo lėšomis, jis buvo atsakingas už automobilio priežiūrą. Baigiamųjų kalbų metu prokurorė, taip pat prašė konfiskuoti transporto priemonę Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nes automobilis faktiškai priklausė O. V.

Esant šioms aplinkybėms ir vadovaujantis pirmiau aptartomis BK nuostatomis, transporto priemonė Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuotina (BK 72 straipsnio 2, 3 dalys).

BK 72⁵ straipsnyje nustatyta, kad teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis negu dveji metai.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo įvykdyta nusikalstama veika yra susijusi su alkoholio vartojimu ir dėl to kilsiančiais padariniais (kaltinamajam nustatytas 1,86 promilių girtumas), vadovaujantis pastarąja teisės norma, O. V. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas alkoholizmo prevencijos programose ir kursuose (BK 67 straipsnio 2 dalies 10 punktas), įpareigojant ją atlikti per 1 metus nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Dėl proceso išlaidų

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba teismui pateikė pažymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, kurioje nurodyta, jog dėl kaltinamajam O. V. suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos valstybės išlaidos sudaro 200 Eur, šias išlaidas prašoma priteisti iš kaltinamojo.

Šioje baudžiamojoje byloje teismas, atsižvelgdamas į tai, jog baudžiamoji byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, siekdamas užtikrinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos garantuojamą teisę į gynybą, vadovaudamasis BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktu, pripažino gynėjo dalyvavimą būtinu tam, kad būtų tinkamai užtikrintos kaltinamojo teisės į gynybą įgyvendinimas. Tai reiškia, kad gynėjas kaltinamajam buvo paskirtas teismo iniciatyva, vadovaujantis imperatyvia įstatymo nuostata. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš jo neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas, tad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš kaltinamojo netenkintinas.

Dėl kitų proceso klausimų

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 107–110), paliktinos nepakeistos iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos.

Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – dvi DVD-R laikmenos, paliktinos saugoti prie baudžiamosios bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301–305, 307–308 , 432 straipsniais,

nusprendžia:

O. (O.) V., padariusį nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojo V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirti O. (O.) V. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. birželio 25 d.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, pranešti apie šią O. (O.) V. paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę AB „Regitra“.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsniu, paskirti O. (O.) V. baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio Audi, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), konfiskavimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsniu ir 72⁵ straipsniu, O. (O.) V. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti alkoholizmo prevencijos programoje ir kursuose, įpareigojant ją atlikti per 1 (vienerius) metus nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

O. (O.) V. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti nepakeistas iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl O. (O.) V. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo atmesti.

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – dvi DVD-R laikmenas, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

1. jeigu laidavimo metu jis padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, sprendimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti panaikintas ir tokiu atveju bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

2. jeigu laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

3. asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį.

Išaiškinti V. V., kad jis, būdamas laiduotoju, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju, atsižvelgus į laidavimo atsisakymo priežastis, bus sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.