- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2024-09-12
- Bylos Nr.
- e1-629-1111/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-32501-2024-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dainius Gecevičius
- Kaltinamasis
- D. J.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 641 str.)
- 1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėjas Dainius Gecevičius išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Plungė) prokurorės Ligitos Barauskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo medžiagą, kurioje D. J., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) sav., netekėjusi, nedirbanti, neteista (teistumas išnykęs), kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
D. J. (duomenys neskelbtini) apie 9.30 val. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) , antro aukšto koridoriuje, tarpusavio konflikto metu, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, du kartus rankomis sudavė į veido sritį A. M.. A. M. nulipus į gyvenamo namo pirmą aukštą, ją pasivijo ir sudavė delnu du kartus į veido sritį, sukeldama nukentėjusiajai fizinį skausmą.
Dėl duomenų, kuriais grindžiamas kaltinimas
Kaltinamoji D. J. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad prisipažįsta ir gailisi dėl to ką padarė. Bet A. taip pat elgėsi agresyviai ir neadekvačiai. (duomenys neskelbtini) apie 9.30 val. buvo pas savo draugą D. M., adresu (duomenys neskelbtini). Ruošėsi eiti prižiūrėti vaikų. D. buvo išvykęs į darbą. Būdama namuose pamatė, kad prie įvažiavimo stovi išlipusi iš automobilio D. žmona A. M. ir jos mama S. V.. A. telefonu kažką šaukė, klykė, grasino policija. Pamačiusi, kad kažkas vyksta, ji palipo į namo 2 aukštą ir užsirakino miegamajame kambaryje, nes tas kambarys priklauso D.. Užsirakinusi laukė, kas bus toliau. Į antrą aukštą palipo visi trys, t. y. A., jos mama ir D.. A. iš karto pradėjo draskyti duris ir šaukti, kad jas atidarytų. Negali pasakyti ar ji žinojo, kad ji yra ar tiesiog D. reikalavo atidaryti duris. Girdėjo, kad A. klykė „kad ta k... nemiegos jos lovoje“. Suprato, kad gal kažkas pasakė, kad ji yra. To nežino net. Pamačiusi, kad A. nesiliaus klykusi ir toliau reikalaus atidaryti duris, atrakino duris ir išėjo. A. pasakė, kad „nedurniuotų“. Ji griebė jai už plaukų, tai ji tikrai jai rankomis ar tai delnais sudavė jai du kartus į veidą. A. nulipo laiptais į pirmą aukštą. Ji pasiėmė daiktus ir tik tada nulipo į pirmą aukštą. Šiek tiek apsižodžiavo. A. pradėjo ją stumti lauk pro duris, tai ji jai dar delnu sudavė 2 kartus į veidą. Tikrai jokio fizinio skausmo sukelti jai nenorėjo, tiesiog pati A. klykė, vartojo necenzūrinius žodžius jos atžvilgiu, grasino kviesti policiją, grasino ją užmušti. D. į šį konfliktą nesikišo, o A. mama tik vėliau nusileido į pirmą aukštą. Ji išėjo namo ir tik po to sužinojo, kad A. iškvietė policijos pareigūnus. Bandys A. atsiprašyti, tačiau nežino, kaip pavyks (e. b. l. 71-74).
Kaltinamoji D. J. apklausta papildomai ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad prie anksčiau duotų parodymų papildo, kad ji atsisako nuo akistatos su A. M., nes nenori su ja bartis ar ginčytis. Nori, kad viskas kuo greičiau būtų baigta. Sutinka, kad byla būtų užbaigta teismo baudžiamuoju įsakymu, paskiriant jai kuo švelnesnę bausmę. Ji tikrai neturėjo tikslo sukelti A. M. fizinio skausmo, ji pati pradėjo rėkti, šaukti, užgaulioti (e. b. l. 75-77).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamosios prisipažinimo jos kaltė dėl nusikalstamos veikos padarymo yra įrodyta ir kitais byloje surinktais duomenimis.
Pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuoti kaip liudytoja apklaustos A. M. parodymai, kad (duomenys neskelbtini) apie 9 val. atvyko adresu (duomenys neskelbtini) į nuosavybės teisė priklausantį namą, kuris teismo sprendimu su buvusiu sutuoktiniu D. M. yra padalintas į dvi dalis. Ten nuvyko pasiimti sau priklausančių daiktų. Atvykusi negalėjo patekti į kiemą, nes buvo užrakinti aptvertos teritorijos varteliai. Su turimais raktais jie neatsirakino, nes galimai buvęs sutuoktinis spyną pakeitė be jos žinios. Su pulteliu vartai neatsidarė, nors kai seniau gyveno viskas veikdavo. Paskambino savo buvusiam vyrui D. M. ir prašė atvežti namo raktą, nes negalėjo patekti į jo vidų. Perlipo per vartelius, kurie buvo užrakinti ir, norėdama patekti į namą, bandė atrakinti lauko duris, tačiau jos neatsirakino, kaip suprato, dėl iš vidaus įkišto į spyną rakto. D. M. buvo darbe. Po kurio laiko jis atvažiavo su taksi automobiliu ir atrakino namo pagrindines duris. Įtarė, kad viduje namo yra D. J.. Įėjusi į vidų palipo į antrą aukštą, norėjo eiti į miegamąjį kambarį, kuris buvo užrakintas. Paprašė, kad D. M. atrakintų buvusio miegamojo duris, tačiau jis nenorėjo atrakinti, nurodė, kad nėra jokių jos daiktų ten. Tada jis atrakino miegamojo duris iš kurio išpuolė D. J. ir iš karto savo abiem rankomis pradėjo smūgiuoti į veidą. Vieną kartą sudavė ranka į veidą, o antrą kartą pataikė į rankas, kuriomis užsidengė savo veidą saugodamasi nuo jos smūgių. Dėl šių smūgių sudavimo į veidą ir ranką, buvo sukeltas fizinis skausmas. Iš karto po smūgių sudavimo skambino 112 kviestis pagalbos. Kalbantis telefonu su 112, abi su D. lipo į pirmą aukštą, kur ji pasakė, „tu esi idiotė“. D. J. koridoriuje apsiavė šlepetes ir laukinių durų tarpduryje vėl savo delnu du kartus trenkė į kairės pusės veido sritį. Smūgiai buvo stiprūs ir sukėlė fizinį skausmą. Nori parodyti, kad D. J. šiuo metu draugauja ir gyvena su buvusiu vyru D. M.. Ją pažįsta, kaip netoliese gyvenusią kaimynę. Į medikus nesikreipė, nes akivaizdžių sužalojimų nepatyrė. Įvykio metu buvo buvęs vyras D. M. ir kartu su ja atvykusi mama S. V., tačiau jie į įvykį nesikišo. Dėl civilinio ieškinio pateikimo tvarka yra išaiškinta. Dėl sukelto fizinio skausmo prašo pradėti ikiteisminį tyrimą ir pripažinti nukentėjusiąja.
Asmens apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrint A. M., ant kaklo kairės pusės matomas siauras ilgas įdrėskimas, ant dešinės rankos dilbio matomas siauras ilgas paraudimas (e. b. l. 23-25; 26-28)
Liudytoja S. V. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad A. M. yra jos dukra, o D. M. yra žentas. Jiedu šiuo metu yra išsiskyrę ir gyvena atskirai. A. su vaikais yra išsikrausčiusi kitur, o D. pasilikęs jų bendrame gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini). Turtas nėra padalintas, todėl A. vis atvažiuoja į savo namus pasiimti savo daiktų, kurie yra dar likę name. A. atskirai gyvena gal pusę metų, gal daugiau, negali pasakyti. (duomenys neskelbtini) apie 9 val. A. paprašė, kad palydėtų ją į namus pasiimti daiktų. Ji sutiko dukrą palydėti. Atvažiavusios prie namo vartų, A. išlipo iš automobilio ir bandė atsirakinti vartus, tačiau jie neatsirakino. A. jai sako, „kas atsitiko, negi D. pakeitė spynas“. A. iš karto paskambino D., kuris neužilgo atvažiavo su taksi automobiliu. Ką jiedu kalbėjosi ji negirdėjo. Parvažiavus D., visi trys užėjo į namo vidų. Palipus laiptais į namo 2 aukštą, A. pasiėmė daiktų iš vaikų kambario, o po to bandė užeiti į miegamąjį kambarį, tačiau tas kambarys buvo užrakintas. D. visą laiką stovėjo šalia ir nieko nekalbėjo. A. paklausė D., kodėl užrakino kambarį ir prašė, kad atrakintų, nes jai reikia savo daiktų. D. toliau tylėjo. Tada miegamojo durys atsirakino ir iš kambario išpuolė mergina, iškėlusi aukštai rankas ir lygtai rankose turėjo telefoną. Iš karto puolė prie A. ir rankomis trenkė lygtai per galvą, to tiksliai nepasakys, nes išsigando. Kiek kartų sudavė A. nepasakys, bet tikrai ne vieną kartą ir visą laiką šaukė „psichė, beprotė, idiotė ir pan.“ D. stovėjo ir nesikišo ir nieko nesakė. Ji taip pat nespėjo susivokti, nes ištiko šokas, kad taip žmonės gali elgtis. Tada A. apsisuko ir laiptais nulipo žemyn. Ta mergina, dabar jau žino, kad vardu D., ėjo A. iš paskos ir šaukė. Kas vyko namo apačioje nematė, nes kol nulipo laiptais, D. jau buvo išbėgusi iš namo, o A. kambaryje verkė, sakydama, kad „dar gavau“. D. nieko nesakęs taip pat išėjo iš namo, prieš tai padavęs naujus raktus nuo vartų. Viskas truko labai trumpai, nespėjo net susivokti kas vyksta. Nežinojo, kad D. turi naują draugę, jis nieko nesakė, taip pat nesakė, kad D. yra jų name. Mano, kad taip elgtis negalima, kad D., kurios ji nepažįsta neturėjo teisės mušti dukrą (e. b. l. 51-54).
Liudytojas D. M. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su A. M. yra išsiskyrę metai laiko. Ji su vaikais gyvena kitur, o jis liko jų gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini). Namas yra padalintas. Šiuo metu jis turi draugę D. J., su kuria bendrauja, tačiau dar kartu negyvena, ji tik kartais būna pas jį namuose. (duomenys neskelbtini) apie 9 val. jam paskambino A. ir pradėjo šaukti ant jo, kad neįeina pro vartelius. Pradėjo grasinti, kad iškvies policiją. Pasakė, kad tuoj grįš. Sėdo į taksi ir parvažiavo namo. Prie vartų laukė A. ir jos mama S. V.. Visi trys suėjo į namą. Palipo į 2 aukštą. Pasižiūrėjo vaikų kambarius, po to bandė įeiti į miegamąjį. Durys buvo užrakintos. Prieš tai paskambino D. ir pasakė, kad yra atvažiavusi buvusi žmona ir kad ji pasislėptų. Ji taip ir padarė, t. y. užsirakino miegamajame. A. vis reikalavo atrakinti kambarį, o jis nesutiko. Pradėjo šaukti, grasinti policija. Tada durys atsidarė ir iš miegamojo kambario išbėgo D., kuri rankomis jai sudavė per veidą. Kiek kartų sudavė nepasakys, nes neskaičiavo. Ar ką sakė D. negirdėjo, bet A. sugriebė D. už plaukų. Liepė D. eiti į savo namus. Abi nusileido į pirmą aukštą, kuri ten pirma nusileido nepasakys, bet abi prie išėjimo į lauką vėl susibarė. Ar buvo naudojamas smurtas nepasakys, nes kol nulipo D. jau buvo išėjusi. A. buvo pirmame aukšte, svetainės kambaryje. Ką ji ten veikė nežino, nes neturėjo laiko, turėjo grįžti į darbą. Jokio rimto konflikto čia nebuvo, dvi moterys susiginčijo ir tiek. Daugiau neturi ko pasakyti (e. b. l. 57-60).
Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
Pirmiau nurodytų duomenų visuma, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, atitinkančiais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimus, yra įrodyta, kad kaltinamoji D. J. mušdama sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajai A. M. ir taip padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Dėl bausmės skyrimo
Skirdamas bausmę kaltinamajai, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, BK 61 straipsniu, kuriame numatytas bausmės skyrimas, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių.
Kaltinamoji padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, neteista (teistumas išnykęs), metų laikotarpyje administracine tvarka nebausta, nedirba. Kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).
Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnyje, bus pasiekta paskiriant kaltinamajai už padarytą nusikalstamą veiką įstatyme numatytą laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, kurios terminas trumpesnis už vidurkį (BK 48 straipsnio 2 dalis, 61 straipsnio 1-3 dalys), įpareigojant kaltinamąją per vieną mėnesį nuo bausmės vykdymo pradžios pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei per keturis mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios neatlygintinai išdirbti keturiasdešimt valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 straipsnio 4 dalies 2, 4 punktai).
Baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji prisipažino esanti kalta, todėl paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
D. J. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai bausmę – 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, įpareigojant per 1 (vieną) mėnesį nuo bausmės vykdymo pradžios pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei per 4 (keturis) mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios neatlygintinai išdirbti 40 (keturiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti D. J. sumažintą bausmę – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, įpareigojant per 1 (vieną) mėnesį nuo bausmės vykdymo pradžios pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei per 4 (keturis) mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios neatlygintinai išdirbti 40 (keturiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Išaiškinti kaltinamajai, kad nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos, ji turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jeigu baudžiamasis įstatymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.