- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-11-10
- Bylos Nr.
- II-25-299/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-43-3-00122-2016-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Irena Vilkienė
- Kategorijos
- 2.1.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Šilutės rajono apylinkės teismo teisėja Irena Vilkienė, sekretoriaujant Rasai Vindžigelskytei, dalyvaujant institucijos, surašiusios pažeidimo protokolą atstovui E. C., išnagrinėjusi S. A., (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Šilutės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2016-01-07 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Savo skundu pareiškėjas prašo panaikinti Šilutės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau tekste – ir Institucijos) 2016-01-07 nutarimą, kuriuo S. A. paskirta 72 Eur bauda pagal ATPK 110 str. 1 d., bylą nutraukti ir paaiškino, kad nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. ATPK 110 str. numatyta atsakomybė už gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių gyvūnų gerovės ir apsaugos bei atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus, pažeidimą, tačiau pažeidimo protokole minėtas įstatymas nėra nurodytas. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. 223 patvirtintų Ūkinės paskirties gyvūnų gerovės reikalavimų punktai nurodyti nepagrįstai, kadangi tie punktai nėra pažeisti. Gyvūnai buvo prižiūrimi dviejų darbininkų, todėl nepagrįstas kaltinimas dėl Reikalavimų 9 p. pažeidimo. Pagal darbininkų paaiškinimą, gyvūnus jie aplankydavo keletą kartų per savaitę, todėl 10 p. taip pat nepažeistas. Gyvūnai buvo laikomi palaidi aptvare, jų laisvė niekaip nebuvo varžoma. Jokių pavojingų įtaisų nebuvo, gyvūnams nebuvo pavojaus susižeisti. Gyvūnai yra tos veislės, kuri visiškai nebijo šalčio, todėl nebuvo jų sveikatai kenkiančių nepalankių oro sąlygų. Kadangi gyvuliai buvo aptvare ir jie negali iš jo savavališkai išeiti, plėšrūnai taip pat negali savavališkai į aptvarą įeiti. Gyvūnai buvo tinkamai maitinami, jie turėjo miltų, vandens. Bet kokiu atveju jie turėjo galimybę atsigerti. Paskirta vidutinė bauda, skiriant nuobaudą nebuvo atsižvelgta į tai, kad S. A. veikoje nustatyta lengvinanti ir nenustatyta sunkinančių aplinkybių, todėl turėjo būti skiriama mažesnė bauda.
Institucijos atstovas E. C. paaiškino, kad skundo nepripažįsta, prašo jį atmesti ir paaiškino, kad Šilutės VMVT pareigūnai, dalyvaujant Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Klaipėdos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pareigūnams bei Šilutės rajono savivaldybės administracijos Švėkšnos seniūnijos žemės ūkio specialistui V. Š., 2015-11-27 patikrino, kaip (duomenys neskelbtini) yra laikomi S. A. galvijai. Patikrinimo rezultatai užfiksuoti 2015-11-27 Ūkinių gyvūnų laikymo vietos patikrinimo akte Nr. 59G1-424. Atlikus patikrinimą nustatyta, kad pažeidžiami Ūkinės paskirties gyvūnų gerovės reikalavimų, patvirtintų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2002 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. 223 ,,Dėl Ūkinės paskirties gyvūnų gerovės reikalavimų patvirtinimo" 9, 10, 15, 17, 20, 22, 24 ir 28 punktai. Pažymėjo, kad patikrinimus atlikinėjo skirtingų institucijų pareigūnai (5 asmenys), visi yra kompetentingi savo srities specialistai, todėl Institucijos atstovo nuomone patikrinimo akte užfiksuoti duomenys yra teisingi. Be to pirminio bylos nagrinėjimo metu S. A. įgaliotas asmuo A. L., kuris sutiko su patikrinimo akte nurodytais duomenimis, pripažino pažeidimą, tokiu būdu S. A. nebuvo užkirstas kelias pateikti savo įrodymus byloje. Remiantis Ūkinių gyvūnų registro centrinėje duomenų bazėje esančia informacija nustatyta, kad galvijai priklauso S. A.. Reikalavimų 9 punkte numatyta, kad gyvūnus turi prižiūrėti pakankamas darbuotojų skaičius, kurie turi tam tinkamų sugebėjimų, žinių ir profesinių įgūdžių. Kadangi S. A. galvijai ir anksčiau, ir patikrinimo metu buvo ištrūkę iš aptvarų, akivaizdu, kad prižiūrinčių darbuotojų skaičius yra nepakankamas. Patikrinimo metu užfiksuota, kad 10 galvijų bandė sugauti vos du darbuotojai. Reikalavimų 10 punkte nustatyta, kad gyvūnai turi būti apžiūrėti ne rečiau kaip vieną kartą per dieną. Patikrinimo metu apklausus S. A. galvijus gaudančius darbuotojus, pastarieji teigė, kad atvyksta prie galvijų kelis kartus per savaitę. Reikalavimų 15 punkte numatyta, kad gyvūno judėjimo laisvė, atsižvelgiant į jo rūšį, neturi būti varžoma; gyvūnas neturi būti be reikalo kankinamas ar žalojamas. Jei gyvūnas yra pririštas arba laikomas atskirtas, jam turi būti suteikta vieta, atitinkanti jo fiziologines ir etologines reikmes. Patikrinimo metu galvijai lakstė palaidi kitų asmenų valdose, miške, kuriuose galėjo susižeisti. Šiuo atveju jų judėjimo laisvė nebuvo suvaržyta, bet iškilo reali grėsmė jiems susižaloti. Be to patikrinimo metu buvo nustatyta, kad aptvare buvo išvartyti kuoliukai į kuriuos gyvūnai taip pat galėjo susižeisti. Reikalavimų 17 punktas nustato, kad gyvūnų laikymo vieta ir įtaisai jiems atitverti turi būti įrengti ir prižiūrimi taip, kad nebūtų aštrių kampų, galinčių sužeisti gyvūnus. Patikrinimo metu nustatyta, kad galvijai lakstė palaidi kitų asmenų valdose, miške, kuriuose galėjo susižeisti. Laikymo vietoje nebuvo jokios pastogės, kurioje galvijai galėtų pasislėpti nuo nepalankių oro sąlygų. Patikrinimo metu galvijai buvo ištrūkę iš aptvarų, todėl nei aptvare likę galvijai, nei iš aptvarų pabėgę galvijai, nebuvo apsaugoti nuo plėšrūnų ir pavojų. Dėl šių aplinkybių buvo konstatuotas Reikalavimų 20 punkto numatančio, kad ne pastatuose laikomi gyvūnai, kur reikia ir galima, turi būti apsaugoti nuo jų sveikatai kenkiančių nepalankių oro sąlygų, plėšrūnų ir pavojų. Patikrinimo metu nustatyta, kad pažeidžiama Reikalavimų 22 punkte įtvirtinta nuostata, kad ūkiniai gyvūnai turi būti šeriami jų amžių ir rūšį atitinkančiais pašarais bei gauti pakankamai vandens; pašarų ir vandens kiekis turi patenkinti gyvūnų mitybos reikmes, nes galvijai turėjo tik miltų ir vandens, kuris buvo padengtas ledo sluoksniu. Galvijų šėrimo vieta patikros metu neužfiksuota, neužtikrintas pakankamas vandens kiekis gyvuliams atsigerti. Įrodytas Reikalavimų 24 punkto, nustatančio reikalavimus šėrimo ir girdymo įrangai, pažeidimas, nes ji buvo užšalusi. Šilutės VMVT patikrinimo metu nefiksavo duomenų apie aplinkos temperatūrą, tačiau visi patikrinime dalyvavę asmenys matė, kad girdykloje buvęs vanduo yra užšalęs. Tai reiškia, kad gyvulių girdymui pasirinkta netinkama girdymo įranga, neapsauganti vandens nuo užšalimo. Ūkiniai gyvūnai laikomi neatsižvelgiant į jų amžių, veislę, lytį ir gaunamos produkcijos rūšį, t. y., konstatuotas Reikalavimų 28 punkto pažeidimas. S. A. galvijai buvo laikyti netinkamomis sąlygomis, tai pagrindžia Akto klausimyno 1, 2, 6, 7, 8, 11, 15, 16 punktų pažeidimai. Pateikti argumentai, kad S. A. priklausantys galvijai yra mėsiniai, nereiklūs pašarams, gerai prisitaikantys prie nepalankių aplinkos sąlygų, nesuteikia S. A. teisės nesilaikyti minimalių ūkinės paskirties gyvūnų gerovės reikalavimų. 2016-01-07 Šilutės VMVT gavo informaciją telefonu iš (duomenys neskelbtini) gyventojos, kad po kaimą klajoja 4 galvijai, kurie neturi galimybės atsigerti, trypia pranešėjos pasėlius ir pievas. 2016-01-08 atlikę patikrinimą tarnybos pareigūnai galvijų nerado.
Į teismo posėdį neatvyko skundą padavęs asmuo S. A., nors jis ne vieną kartą buvo kviečiamas į teismą ir apie posėdžius buvo informuotas asmeniškai. Buvo gautas prašymas nagrinėti bylą jam nedalyvaujant. Pažymėtina, kad be paties S. A. parodymų bei paaiškinimų nėra jokių galimybių patikrinti skunde nurodomas aplinkybes, todėl teismas remiasi skunde išdėstytomis aplinkybėmis bei nutarimą priėmusio asmens atstovo parodymais.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Iš bylos medžiagos matyti, kad Šilutės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2016-01-07 nutarimu S. A. paskirta 72 Eur bauda pagal ATPK 110 str. 1 d. už tai, kad 2015 m. lapkričio 27 d., 10 val. atlikto neplaninio patikrinimo metu nustatyta, jog (duomenys neskelbtini). S. A. priklausantys 10 galvijų buvo neprižiūrimi pakankamo skaičiaus asmenų ir prižiūrimi rečiau kaip vieną kartą dienoje; buvo suvaržyta gyvūnų judėjimo laisvė, ūkinių gyvūnų laikymo vietoje buvo aštrių kampų; lauke laikomi gyvūnai nėra apsaugoti nuo nepalankių aplinkos sąlygų, plėšrūnų ir pavojų; šėrimo ir girdymo įranga netinkamai suprojektuota, gyvūnai nėra šeriami jų amžių, rūšį ir veislę atitinkančiais pašarais, negauna pakankamai vandens; ūkiniai gyvūnai laikomi neatsižvelgiant į jų amžių, veislę, lytį bei gaunamos produkcijos rūšį. Tuo S. A. pažeidė Ūkinės paskirties gyvūnų gerovės reikalavimų, patvirtintų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. 223 ,,Dėl Ūkinės paskirties gyvūnų gerovės reikalavimų patvirtinimo" 9, 10, 15, 17, 20, 22, 24 ir 28 punktus (b. l. 20).
LR ATPK 110 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių gyvūnų gerovės ir apsaugos bei atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus, pažeidimus.
Iš bylos, S. A. skunde pateiktų motyvų matyti, kad S. A. iš esmės ginčija pažeidimą ta prasme, kad pažeidime nėra būtinų pažeidimo požymių, subjekto, objekto, subjektyviųjų bei objektyviųjų požymių. Pačių užfiksuotų faktų S. A. iš esmės neginčija, ginčija tik daromas, jo nuomone Institucijos daromas prielaidas apie tai, kad jo gyvuliai yra neprižiūrimi Gyvųjų gerovės ir apsaugos įstatymo bei Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius įsakymu „Dėl ūkinės paskirties gyvūnų gerovės reikalavimų patvirtinimo“ (toliau tekste – ir Reikalavimų) kontekste. Teismas nesutinka su tokiomis išvadomis. Teismo nuomone nėra būtina, kaip nurodo S. A., tęstinio stebėjimo pagrindu fiksuoti duomenis apie gyvūnų nepriežiūrą. Institucijos darbuotojai užfiksavo faktą, kad S. A. gyvūnai buvo pabėgę iš aptvaro ir gana ilgą laikotarpį jie nebuvo pagauti. Vien tas faktas patvirtina jo netinkamą elgesį prižiūrint gyvūnus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad naminiai gyvūnai, ypač stambūs raguočiai, yra prilyginami padidinto pavojaus šaltiniui ir už jų padarytą žalą atsako gyvūnų savininkas (CK 6.267 str.). Gyvūnų savininkai turi užtikrinti, kad gyvūnai nepabėgtų iš aptvaro ar uždarų patalpų. Pats pabėgimo faktas sukelia pavojų kitiems asmenims ir Institucija pagrįstai turėjo pagrindą teigti, kad gyvūnai galėjos susižeisti, sužeisti kitus asmenis, sužaloti kitų asmenų turtą, juo labiau tokie faktai buvo fiksuojami akte. Teismo nuomone, vien tai, kad gyvūnų savininkas neužtikrino gyvūnų tinkamos priežiūros, kad jie nepasišalintų iš aptvaro, yra pakankamas pagrindas konstatuoti tinkamos gyvūnų priežiūros nebuvimui. Be to, remiantis institucijos atstovo paaiškinimu, 2016-01-07 Šilutės VMVT gavo informaciją telefonu iš (duomenys neskelbtini) gyventojos, kad po kaimą klajoja 4 galvijai, kurie neturi galimybės atsigerti, trypia pranešėjos pasėlius ir pievas. Teismas sutinka su Institucijos atstovo parodymais, kuriuose atstovas aiškina, kad esamų darbuotojų (2 asmenų) niekaip neužtenka tokios gyvūnų bandos priežiūrai, tą patvirtina ir faktinės aplinkybės, tai, kad gyvūnai nuolat pabėgdavo iš aptvaro, o juos prižiūrėję žmonės nesugebėdavo gyvūnų greitai sugrąžinti į aptvarus, gyvūnai būdavo be priežiūros daugiau nei kelis mėnesius.
Pažymėtina, kad Šilutės VMVT pirmąjį pranešimą dėl palaidų galvijų (duomenys neskelbtini). gavo telefonu 2015-09-04. Pareiškėjas teigė, kad palaidi galvijai (duomenys neskelbtini) klajoja jau apie 3 mėnesius. Tą pačią dieną Šilutės VMVT informaciją perdavė Klaipėdos VMVT, kadangi gyvulių laikytojo gyvenamoji vieta ir gyvulių laikymo vieta yra Klaipėdos rajone, ką patvirtina byloje surinkta medžiaga.
Visos šios aplinkybės Įvertinus visas aptartas aplinkybes, surinktus įrodymus darytina išvada, kad nuobauda paskirta pagrįstai, teisėtai, dėl to skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nutarimą palikti nepakeistą ir skundo nepatenkinti.
Nutartis per 20 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui apeliaciniu skundu per Šilutės rajono apylinkės teismą.