Alytaus apylinkės teismo įsakymas

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Inga Liubinienė

išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės J. Š. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-15959-19 medžiagą, kurioje

M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs išvykimą į Jungtinę Karalystę, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) staklių operatoriaus padėjėju, teistas Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 6 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 3 dalį 10 MGL (376,60 Eur) bauda, bauda išieškota 2017 m. rugsėjo 1 d., kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. B. 2019 m. balandžio 17 d. apie 21.30 val. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, padegdamas malkinės, priklausančios Juozui ir A. Č., registruotos A. Č. vardu, duris, pasikėsino sukelti gaisrą ir sunaikinti svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu, dėl to galėjo būti sunaikinti prie malkinės pristatytame ūkiniame pastate buvę gyvuliai, taip pat šalia malkinės stovintys Juozui ir A. Č. priklausantys ūkiniai pastatai, traktorius, automobilis bei šalia stovėjęs A. Ž. ūkinis pastatas, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes, apdegus durims, gaisrą užgesino jį pastebėję pašaliniai asmenys.

Kaltinamasis M. B. kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo pripažino visiškai ir, ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su kaimynais (duomenys neskelbtini) seniai nesutaria, santykiai priešiški. 2019 m. balandžio 17 d., būdamas su draugu savo kieme, išgirdo, kad J. Č. negražiai kalba apie jo motiną, todėl susibarė su juo. Barnio metu kaimynas pagrasino, kad „turi chebros“ ar panašiai, suprato, kad taip jam grasina, dėl to ant jo labai supyko. Vakare, būdamas išgėręs, sugalvojo pagąsdinti (duomenys neskelbtini). Nuėjo savo sodybos kiemu pro ūkinį pastatą iki sodo, perlipo tvorelę ir nuėjo prie jų malkinės, kuri yra pristatyta gale ūkinio pastato. Į malkinės durų plyšį pridėjo popieriaus ir jį padegė. Nuo įsiliepsnojusio popieriaus pradėjo smilkti durų lentos. Buvo sausa, o lentos senos. Pagalvojo, kad neužsidegs, o tik smilks, ir nuėjo pro pievas namo. Negali paaiškinti, ko siekė tokiu elgesiu. Supranta, kad nuo smilkstančių lentų pastatas galėjo užsidegti, nes buvo labai sausa, taip galėjo sudeginti ne tik kaimynų, bet ir savo sodybos pastatus. (duomenys neskelbtini) šalia ūkinio pastato laiko traktorių, netoli ūkinio pastato esančiame garaže laiko savo automobilį „Volkswagen Sharan“. Jeigu ugnis būtų įsidegusi, būtų nukentėję ir šitie daiktai. Savo poelgį gali paaiškinti tik dėl girtumo kilusiu neadekvačiu pykčiu. Gailisi, kad taip pasielgė, ir džiaugiasi, kad kaimynai pamatė ir išgelbėjo nuo galėjusių kilti padarinių (b. l. 56-57, 66-67).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų jo kaltę patvirtina ir kiti byloje surinkti bei žemiau aptarti įrodymai.

Nukentėjusysis J. Č. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. balandžio 17 d. apie 21.30 val. jam paskambino kaimynė A. Ž. ir pasakė, kad jos anūkai matė, jog dega jo malkinė. Jis su žmona greitai apsirengė ir išbėgo į lauką, nubėgo prie ūkinio pastato. Ten jau stovėjo A. Ž. su anūkais, jie parodė, kurioje vietoje buvo gaisras, jie jau buvo ugnį užpylę vandeniu. Priėjęs prie malkinės durų, pamatė, kad buvo padegtas slenkstis ir durų apačia, jis vis dar rūko. Atidarė malkinės duris, ji buvo pilna dūmų. Šalia durų mėtėsi lyg tualetinio popieriaus, kuriuo, kaip suprato, bandyta padegti. Dėl kelių apdegusių lentų jam žala nepadaryta, lentos senos, jų nekeis. Tačiau, jeigu būtų užsidegusi malkinė, ūkinis pastatas, tai žala būtų siekusi net keliolika tūkstančių eurų, nes ūkiniame pastate jis laikė tris karves ir telyčią, šalia ūkinio pastato stovėjo traktorius „MTZ80“, automobilis „Volkswagen Sharan“. Įtaria, kad malkinę padegti galėjo M. B., kadangi santykiai su kaimynais (duomenys neskelbtini) yra blogi. M. B. su draugu į tėvų namus grįžo maždaug prie 3-4 dienas iki gaisro, nuolat girtavo (b. l. 21, 22-23).

Nukentėjusioji A. Č. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji su sutuoktiniu Juozu gyvena (duomenys neskelbtini). Kaimynystėje gyvena (duomenys neskelbtini), su kuriais nebendrauja. 2019 m. balandžio 17 d. apie 20.00 val. ji, su L. V. stovėdama kaimynės A. Ž. kieme, už ūkinių pastatų pamatė M. B., einantį jų sklypu pro jų malkinę. Ji į tai atkreipė L. V. dėmesį, sakydama kad ko gi čia tas Marius eina. M. B. tuo metu nuo jų buvo apie 20 metrų atstumu, kelis kartus atsigręžė į jas ir nuėjo. Jai su sutuoktiniu nuėjus miegoti, paskambino kaimynė (duomenys neskelbtini) ir pasakė, kad dega ūkinis pastatas. Kol nuėjo iki malkinės, jau buvo viskas užgesinta. (b. l. 31-32).

Liudytoja A. Ž. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini). su anūkai Mantu ir L. V.. Mantas sodybos kieme, prie ūkinių pastatų yra pasidaręs treniruoklius. Jis 2019 m. balandžio 17 d. apie 21.00-21.30 val. išėjo sportuoti ir tuoj grįžo, pasakė, kad kažkas vaikšto už ūkinių pastatų, jam tai pasirodė įtartina. Ji pasakė, kad nueitų su (duomenys neskelbtini) apžiūrėti. Anūkai išėjo ir po kelių minučių parbėgo, pasakė kad ten už tvarto blogai, ir vėl išbėgo į kiemą. Ji išėjo paskui juos, kieme jie pasakė, kad ten jau turbūt dega, ir nubėgo pirmi link (duomenys neskelbtini) ūkinio pastato, pasiėmę po kibirą su vandeniu. Priėjusi prie (duomenys neskelbtini) ūkinio pastato priestato, atviros ugnies nematė, anūkai sakė, kad degė popierius, jie jį užpylė vandeniu. Smilko durų apačia ir slenkstis, pastato vidus buvo pilnas dūmų. Ji užpylė savo atsineštą kibirą vandens, visiškai užgesino smilkimą ir telefonu kaimynui J. Č. pasakė, kad dega. (duomenys neskelbtini) atbėgo išsigandę, bet durys jau buvo užgesintos. (duomenys neskelbtini) sakė, kad matė tik už tvartų vaikščiojusio žmogaus siluetą. Šalia (duomenys neskelbtini) ūkinio pastato ir jų ūkinio pastato yra mažesnis nei 5 metrų atstumas, todėl, jeigu būtų užsidegęs (duomenys neskelbtini) ūkinis pastatas, tai greičiausiai būtų užsidegęs ir jų ūkinis pastatas. Babarskų ūkinis pastatas yra apie 10 metrų atstumu nuo (duomenys neskelbtini) ūkinio pastato, bet grėsmė būtų kilusi ir jam, nes buvo labai sausa (b. l. 40-41).

Liudytojas M. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena Santaikos (duomenys neskelbtini). Jis 2019 m. balandžio 17 d. apie 21.00 val., jau sutemus, išėjo į lauką pasportuoti, uždaryti vištų. Kieme pamatė, kad nuo kaimynų (duomenys neskelbtini) ūkinio pastato link jų ūkinio pastato eina kažkoks žmogus, matė tik šešėlį, labai trumpai, jo neatpažintų. Kilo įtarimas, nes ten nėra reikalo žmonėms vaikščioti. Nuėjo į namus ir pasakė tai močiutei, ši liepė su juo eiti broliui (duomenys neskelbtini) ir patikrinti, kas ten vaikšto. Kai abu išėjo į kiemą, to žmogaus nematė, tačiau pamatė, kad smilksta kaimynų (duomenys neskelbtini) malkinės durys. Buvo tamsu, todėl labai aiškiai matėsi raudonai besmilkstančios durų vietos. Atviros ugnies nebuvo. Abu su broliu nubėgo į namus, pasakė tai močiutei, ir tada grįžo atgal, atsinešė vandens ir užpylė duris vandeniu. Matėsi, kad tarp durų įdėtas popierius, jis jau buvo sudegęs. Mano, kad durys galėjo būti padegtos tada, kai uždarinėjo vištas, nes jam būnant prie močiutės ūkinio pastato, kaimynų (duomenys neskelbtini) malkinės nesimatė, ją buvo užstojusi mėšlo krūva. Močiutė informavo apie įvykį kaimynus (duomenys neskelbtini) (b. l. 44-45).

Įtariamojo M. B. parodymų patikrinimo vietoje protokolas, kuriame užfiksuota, kad M. B. patvirtino savo parodymus ir parodė įvykio vietą, kur padegė malkinės duris. Parodymų patikrinimo vietoje metu užfiksuota, kad malkinė yra pristatyta prie ūkinio pastato, šalia yra kiti pastatai (b. l. 59-63).

Aptarti įrodymai patvirtina, kad M. B., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, padegdamas malkinės, priklausančios Juozui ir A. Č., duris, pasikėsino sukelti gaisrą ir sunaikinti svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu, dėl to galėjo būti sunaikinti prie malkinės pristatytame ūkiniame pastate buvę gyvuliai, taip pat šalia malkinės stovintys (duomenys neskelbtini) ir A. Č. priklausantys ūkiniai pastatai, traktorius, automobilis bei šalia stovėjęs A. Ž. ūkinis pastatas, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes, apdegus durims, gaisrą užgesino jį pastebėję pašaliniai asmenys. Taigi, kaltinamasis padegė malkinę tyčia, kerštaudamas J. Č.. Jis pasikėsino sunaikinti svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu – padegant, tai rodo didesnį nusikaltimo pavojingumą. Šio nusikaltimo pasekmės galėjo būti ypač sunkios, nes nustatyta, kad šalia padegtos malkinės buvo ūkinis pastatas, kuriame buvo gyvuliai, taip pat stovėjo (duomenys neskelbtini) ir A. Č. priklausantys ūkiniai pastatai, traktorius, automobilis bei šalia stovėjo A. Ž. ūkinis pastatas. Laiku nepastebėjus gaisro ir jo neužgesinus, ugnis galėjo sunaikinti ir pastatus, ir transporto priemones, gyvulius, galėjo sunkiai nukentėti ir netoliese gyvenantys žmonės. Vadovaujantis išdėstytu, įrodyta, kad M. B. pasikėsino sunaikinti turtą visuotinai pavojingu būdu, todėl jo padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 22 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį.

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltinamojo asmenybę. Kaltinamasis pasikėsino padaryti vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą, kuris nutrūko pasikėsinimo stadijoje. M. B. atsakomybę lengvina aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkina aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos jos padarymui. M. B. anksčiau nuteistas, bausmę atlikęs (b. l. 84-86, 88-90), taip pat anksčiau baustas administracinėmis nuobaudomis už aštuonis administracinius nusižengimus (b. l. 76-82), dirba (b. l. 91-2), psichiatrinio ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitose neįrašytas (b. l. 75). BK 18 straipsnio 2 dalies sankcijoje viena iš bausmių rūšių numatyta laisvės apribojimas, kurią ir prašė skirti prokurorė. Prokurorės prašoma bausmė yra tinkama bausmė kaltinamajam, siekiant BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų. Kaltinamasis sutiko su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu. Jam skirtina prokurorės nurodytos trukmės laisvės apribojimo bausmė, taip pat skirtini prokurorės prašomi įpareigojimai. Baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinamos M. B. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikaltimui tirti, t. y. įvykio vietoje paimta popieriaus skiautė, kuri saugoma Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje (b. l. 17-18), sunaikintina (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

M. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant jį per visą bausmės laiką būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, tęsti darbą arba jo netekus užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę - laisvės apribojimą aštuoniems mėnesiams, įpareigojant per visą bausmės laiką nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu; tęsti darbą arba jo netekus, užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu, įvykio vietoje paimtą popieriaus skiautę sunaikinti.

Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti M. B. paskirtas kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą.

Išaiškinti, kad kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Kaltinamajam padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise paduoti prašymą dėl bylos nagrinėjimo teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.