- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-07-23
- Bylos Nr.
- 1-344-761/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-11700-2020-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Osvaldas Briedis
- Kaltinamasis
- E. Š.
- Nukentėjusysis
- Ž. R.
viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamasis E. Š. 2020 m. kovo 20 d., apie 23 val. 30 min., (duomenys neskelbtini) gatvėje, einant link namo pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), vietinės reikšmės kelyje, tyčia sudavė kumščiu vieną kartą Ž. R. į kaklo sritį, dėl ko jis nuvirto ant žemės, po to tyčia sudavė penkis smūgius ranka į galvos ir kaklo sritis, dėl ko Ž. R. buvo padaryti apatinio žandikaulio dešinės šakos lūžis, išmuštas dantis, išnarintas vienas dantis, dešinio paakio kraujosrūva, kas sukėlė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
E. Š. kaltu prisipažino ir parodė, kad jo sesuo Lina kelis mėnesius draugavo su Ž. R.. 2020 m. vasario mėnesį jie išsiskyrė. Po išsiskyrimo Ž. R. pradėjo apkalbinėti jo sesę, naudodamas necenzūrinius žodžius vadino ją pasileidusia, kalbėjo apie jų lytinius santykius juos apibūdindamas necenzūriniais žodžiais, kalbėjo apie sesę daug negražių dalykų. Tai sužinojęs jis buvo labai piktas ant Ž. R.. 2020-03-20 apie 23 val. 30 min. sesė paprašė, kad eitų su juo į kelią, nes jos buvęs draugas Ž. R. turi atvaryti dviratį. Išėjus iš namų ėjo keliuku ir pamatė priešais ateinat Ž. R. vediną dviratį. Jis priėjęs sudavė Ž. R. vieną ar du kartus į galvą ar į kaklą, dėl ko šis nuvirto ant žemės ir tada dar sudavė kelis kartus į galvos sritį. Gailisi, pažada daugiau nusikaltimų nebedaryti.
Be kaltinamojo E. Š. prisipažinimo jo kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais.
Nukentėjusysis Ž. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020-03-20, 20 apie 23 val. 30 min. važiavo pas E. Š., kad grąžinti dviratį. Nespėjus nulipti nuo dviračio (duomenys neskelbtini) g. prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), jam E. Š. sudavė su kumščiu į kaklo sritį, po ko jis nugriuvo ant žemės ir tada sudavė dar 5 smūgius į galvos sritį. Po suduotų smūgių ištino dešinės pusės žandikaulio sritis, atsirado mėlynė dešinės akies srityje, klibėjo vienas apatinis protinis dantis, buvo išmuštas vienas dantis viršutinėje eilėje, t. y. šeštas nuo vidurio. Gydytojai jam nustatė, kad lūžo apatinio žandikaulio dešinė šaka (b. l. 42, 53)
Įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). (b. l. 35)
Specialisto išvada Nr. G576/2020(03) nustatyta, kad Ž. R. nustatyti sužalojimai: apatinio žandikaulio dešinės šakos lūžis, išmuštas vienas dantis ir nepilnai išnarintas kitas dantis, dešinio paakio poodinė kraujosrūva. Ž. R. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (b. l. 50).
Aptartais įrodymais patikimai nustatyta, kad E. Š. 2020 m. kovo 20 d., apie 23 val. 30 min., (duomenys neskelbtini) gatvėje, einant link namo pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), vietinės reikšmės kelyje, tyčia sudavė kumščiu vieną kartą Ž. R. į kaklo sritį, dėl ko jis nuvirto ant žemės, po to tyčia sudavė penkis smūgius ranka į galvos ir kaklo sritis, dėl ko Ž. R. buvo padaryti apatinio žandikaulio dešinės šakos lūžis, išmuštas dantis, išnarintas vienas dantis, dešinio paakio kraujosrūva, kas sukėlė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą. Todėl tokia E. Š. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalį.
Dėl bausmės skyrimo
Kaltinamasis E. Š. padarė nesunkų nusikaltimą, yra neteistas, nebaustas administracine tvarka. E. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). E. Š. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. E. Š. šiuo metu nedirba, Atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tai, kad nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, veikos pavojingumą – suduotas vienas smūgis į kaklo sritį ir 5 smūgiai nukentėjusiajam gulint ant žemės E. Š. skirtina laisvės apribojimo bausmė mažesnė už sankcijos vidurkį. Atsižvelgiant į nusikaltimo sunkumą, kaltinamojo asmenybę bei tai, kad kaltinamasis yra darbingo amžiaus prieš tai yra dirbęs, nusikaltimu padaryta žala nėra atlyginta, kaltinamajam skirtini įpareigojimai pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Kaltinamasis E. Š. dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino, byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl jam taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Dėl civilinių ieškinių
Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė 1015,63 eurų civilinį ieškinį dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau PSDF) biudžeto lėšų, išleistų nukentėjusiojo gydymui atlyginimo (b. l. 64-73).
Nukentėjusysis Ž. R. pareiškė ieškinį dėl nusikaltimu padarytos 450 € turtinės žalos ir 5000 € neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 144-151).
Kaltinamasis E. Š. su Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civiliniu ieškiniu sutinka.
Kaltinamasis E. Š. su Ž. R. ieškiniu sutinka iš dalies. Parodė, kad sutinka su 450 € ieškiniu dėl turtinės žalos atlyginimo, tačiau su prašomu neturtinės žalos atlyginimu sutinka iš dalies, mano, kad prašomas neturtinės žalos dydis yra per didelis.
Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.263 str. 1 d. 2 d., 6.250 str., žalą padarytą asmeniui, taip pat ir neturtinę žalą, kai ji padaryta nusikaltimu privalo visiškai atlyginti už žalą atsakingas asmuo. Kaltinamasis D. K. smurtiniais veiksmais padarė neturtinę žalą D. M., todėl už jam padarytą žalą atsakingas asmeniškai.
Valstybinės ligonių kasos ieškinys tenkintinas.
Dėl Ž. R. gydymo turėtas išlaidas PSDF biudžetui patvirtina gydymo paslaugų apskaitos išrašas iš kurio matosi, kad VšĮ Šilutės ligoninė chirurgo ir radiologo paslaugoms apmokėti turėjo 33,58 € išlaidų. VŠĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje už stacionaro Veido ir žandikaulių chirurgijos poskyryje teiktas paslaugas turėjo 982,05 € išlaidų (b. l. 67). E. Š. žalą PSDF biudžetui padarė nusikaltimu, todėl pagal Lietuvos Respublikos CK 6.263 str. 1 d., 2 d., 6.280 str., 6.282 str. 3 d., 6. 283 str. 1 d. jis kaltais veiksmais padarytą žalą privalo atlyginti visiškai. Todėl E. Š. priteistina PSDF biudžetui padaryta 1512,99 € žala.
Ž. R. ieškinys tenkintinas iš dalies.
Įvertinus nukentėjusiojo, kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymus, specialisto išvadą bei kitą bylos medžiagą nustatyta, kad kaltinamasis nusikalstamais veiksmais padarė Ž. R. apatinio žandikaulio dešinės šakos lūžį, išmušė vieną dantį ir nepilnai išnarino kitą dantį, dešinio paakio poodinę kraujosrūvą. Sužalojimai sukėlė Ž. R. fizinį skausmą ir atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymo mastą, o padarytas apatinio žandikaulio lūžis sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Iš odontologo išrašo matosi, kad praėjus trims mėnesiams po sužalojimo konstatuota, jog traumos metu buvo išmuštas 8 dantukas ir nuskeltas 5 dantukas. Gydymui reikia tvarkyti 7 dantuką ir šalinti 5 dantuko šaknį. Gydymo kaina 400 eurų (b. l. 147). Už UAB „Mardentalis“ odontologo suteiktas paslaugas Ž. R. sumokėjo 50 eurų (b. l. 146). Todėl iš E. Š. priteistina 450 eurų nusikaltimu padaryta turtinė žala.
Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje objektyviai negali būti taikomas visoje apimtyje, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę kompensaciją, kuria siekiama teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą kitą neturtinę žalą. Įvertindamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Vertinant kriterijų visumą, tam tikrais atvejais vieni jų vertinami kaip turintys didesnę reikšmę žalos dydžiui nustatyti nei kiti, ir tai visų pirma priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, atsižvelgiama ir į formuojamą teismų praktiką, aiškinant bei taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.
Sužalojimai Ž. R. sukėlė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, po įvykio sunkiai užmigdavo, bijodavo svetimų žmonių, jam buvo padaryta didelė dvasinė skriauda, sulaužytas žandikaulis jį fiksavus nejudamoje padėtyje jam ilgą laiką trukdė tinkamai maitintis, ribojo jo bendravimą su kitais asmenimis, nes apribojama asmens aktyvi veikla. Nustatant žalos dydį atsižvelgtina į tai, kad sužalojimai nukentėjusiajam padaryti tyčiniais veiksmais, smurtas buvo intensyvus, ką patvirtina ir nukentėjusiajam suduotų smūgių skaičiaus. Darant tyčinį nusikaltimą prieš asmenį nukentėjusysis priverčiamas iškęsti didesnes fizines ir dvasines kančias, pažeminimą žalojimo metu, negu padarant neatsargų nusikaltimą. Sužalojimai Ž. R. padaryti tyčiniais veiksmais, suduodant 6 smūgius, jais sukeltos ilgalaikės pasekmės, nes numatomas dantų remontas. Todėl nukentėjusiojo dvasiniai išgyvenimai, susiję su nerimu dėl sveikatos ateityje dėl numatomų ateities intervencijų į kūną yra tęstinio pobūdžio ir yra reikšmingi nustatant neturtinės žalos dydį. Darant tyčinį nusikaltimą prieš asmenį nukentėjusysis priverčiamas iškęsti didesnes fizines ir dvasines kančias, pažeminimą žalojimo metu, negu padarant neatsargų nusikaltimą. Todėl ši aplinkybė sudaro prielaidas nustatyti didesnį neturtinės žalos dydį. Žalą padariusio asmens turtinė padėtis taip pat turi įtakos nustatomam neturtinės žalos dydžiui.
Iš bylos duomenų matosi, kad E. Š. šiuo metu nedirba, tačiau teismo posėdžio metu nurodė, kad ateityje planuoja vykti dirbti į užsienį. Tačiau kaltinamojo turtinė padėtis šiuo metu nėra lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį. Atsakovas E. Š. yra jauno amžiaus, todėl ateityje turi galimybių uždirbti žalos atlyginimui.
Atsižvelgiant į visas aptartas aplinkybes tai, kad priteisiama ir turtinė žala valstybinei ligonių kasai, todėl vadovaujantis proporcingumo, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais bei teismų praktikoje priteistinus neturtinės žalos dydžius Ž. R. priteistinas 2000 € neturtinės žalos atlyginimas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,
nusprendžia:
E. Š. pripažinti kaltu padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti laisvės apribojimu šešiems mėnesiams, įpareigojant per tris mėnesius atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę 450 € (keturių šimtų penkiasdešimties eurų) žalą ir per vieną mėnesį pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir paskirti E. Š. galutinę bausmę - laisvės apribojimą keturiems mėnesiams, įpareigojant per tris mėnesius atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę 450 € (keturių šimtų penkiasdešimties eurų) žalą ir per vieną mėnesį pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Priteisti iš E. Š. 1015,63 € (vieną tūkstantį penkiolika eurų 63 centus) Privalomojo sveikatos draudimo biudžetui fondo biudžetui, žalai padarytai dėl nukentėjusiojo gydymo atlyginti. Įpareigoti žalą atlyginti į Valstybinės ligoniu kasos prie SAM (Europos a. 1, LT-03505, Vilnius, įm kodas 191351679), atsiskaitomąją sąskaitą LT21 7300 0100 0248 4333, Swedbank“ AB, b. k. 73000.
Priteisti iš E. Š. nusikaltimu padarytos 450 € (keturis šimtus penkiasdešimt eurų) turtinės žalos ir 2000 € (du tūkstančius eurų) neturtinės žalos Ž. R.,
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti palikti nepakeistą.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui apeliaciniu skundu per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.