- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-02-06
- Bylos Nr.
- 2S-657-392/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-18958-2011-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginijus Kairevičius
- Ieškovas
- S. M.
- Atsakovas
- VšĮ „Tarptautinė kino ir televizijos akademija“
- Trečiasis asmuo
- VĮ „Registrų centras“
- Kategorijos
- 94.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 106.8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo S. M. ieškinį atsakovui VšĮ „Tarptautinė kino ir televizijos akademija“ dalininkui S. V. dėl dalies kapitalo perleidimo sutarties ir sprendimo paskirti atsakovą vadovo pareigoms pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo VĮ „Registrų centras“
Ieškovas S. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: 1) pripažinti 2010-10-28 VšĮ „Tarptautinė kino ir televizijos akademija“ kapitalo dalies perleidimo A. V. sandorį negaliojančiu ab initio; 2) pripažinti 2010-10-28 VšĮ „Tarptautinė kino ir televizijos akademija“ sprendimą paskirti S. V. VšĮ „Tarptautinė kino ir televizijos akademija“ direktoriaus pareigoms negaliojančiu ab initio.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 15 d. nutartimi ieškovo ieškinį priimti atsisakė ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Teismas nurodė, kad ieškinys turėtų būti pareikštas pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Duomenų apie tai, kad šalys būtų susitarusios dėl sutartinio teismingumo byloje nebuvo, todėl teismas remdamasis CPK 783 straipsniu ir laikydamas, kad ieškinys atsakovui, neturinčiam Lietuvos Respublikoje gyvenamosios vietos, gali būti pareiškiamas pagal jo turto buvimo vietą arba pagal paskutinę žinomą jo gyvenamąją vietą bei remdamasis Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos sutarties „Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos iš baudžiamosiose bylose“ 20 straipsnio 1 dalimi, nurodė, jog atsakovo S. V. gyvenamoji vieta yra Baltarusijos Respublikoje, todėl atsižvelgdamas į paminėtas aplinkybes, konstatavo, kad kilęs teisinis ginčas yra nagrinėtinas Baltarusijos Respublikos teismuose. Taip pat, išaiškino ieškovui, jog jis turi teisę su ieškiniu kreiptis į Baltarusijos Respublikos teismus.
Ieškovas S. M. atskiruoju skundu prašė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 15 d. nutartį panaikinti ir ieškinį grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai sprendė ieškinio teismingumo klausimą. Pažymėjo, kad teismas turėjo taikyti įstatymo nuostatas, numatančias jog ieškinys atsakovui, neturinčiam Lietuvos Respublikoje gyvenamosios vietos, gali būti pareiškiamas pagal jo turto buvimo vietą arba pagal paskutinę žinomą jo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje. Be to, pats ieškovas šiuo atveju turi teisę pasirinkti kokiam teismui teikti ieškinį, kadangi iš VŠĮ „Tarptautinė kino ir televizijos akademija“ ½ dalininko kapitalo perleidimo S. V. sutarties teksto matyti, kad atsakovas įgijo atitinkamą turtą Lietuvoje. Be to, atkreipė dėmesį, kad nors pačioje sutartyje nėra nurodyta sutarties įvykdymo vieta, bet iš jos esmės aišku, kad šis sandoris gali būti įvykdytas tik Lietuvos Respublikoje, įregistravus minėtą sutartį VĮ Registrų centras. Todėl ieškovas gali pareikšti ieškinį atsakovui ir pagal sutarties įvykdymo vietą. Taip pat, atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas turi savo atstovą Lietuvoje.
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas S. M. pateikė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui ieškinį dėl dalies kapitalo perleidimo sutarties ir sprendimo paskirti atsakovą vadovo pareigoms pripažinimo negaliojančiu (b. l. 1 – 3).
Pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį atsisakė priimti tuo pagrindu, jog atsakovo gyvenamoji vieta yra Baltarusijos Respublikoje, todėl nurodė ieškovui su pareiškimu kreiptis į šios šalies kompetentingą teisminę instituciją.
Nagrinėjamoje byloje spręstinas klausimas dėl ieškinio teismingumo. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar ieškinys teismingas tam teismui. Tai reiškia, kad turi būti įvertintos civilinės bylos teismingumo požiūriu reikšmingos aplinkybės. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlyga. Teismingumo taisyklių laikymasis – vienas iš pagrindų, užtikrinančių asmens teisę į teisminę gynybą. Jų nepaisymas gali lemti civilinio proceso teisės principų pažeidimą bei užkirsti kelią civilinio proceso tikslų įgyvendinimui. Jeigu byla teismui neteisminga, teisėjas turi atsisakyti priimti ieškinį (CPK 137 str. 2 d. 2 p.). Dėl nurodytų priežasčių sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą svarbu nustatyti, ar nėra pažeidžiamos teismingumo taisyklės.
Tačiau, prieš išsprendžiant ieškinio priėmimo jo teismingumo prasme klausimą, būtina išsiaiškini kokius, kokiems asmenims ir iš kokių santykių kilusius reikalavimus kelia ieškovas. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas prašo pripažinti VŠĮ „Tarptautinė kino ir televizijos akademija“ 2010-10-28 kapitalo dalies perleidimo A. V. sandorį negaliojančių bei pripažinti nagaliojančiu VŠĮ „Tarptautinė kino ir televizijos akademija“ 2010-10-28 sprendimą paskirti S. V. juridinio asmens direktoriumi. Taigi matomai ieškovas savo ieškiniu ginčija juridinio asmens – VŠĮ „Tarptautinė kino ir televizijos akademija“ priimtą sprendimą dėl įstaigos vadovo paskyrimo bei ieškovo ir A. V. sudarytą sandorį dėl VŠĮ „Tarptautinė kino ir televizijos akademija“ kapitalo dalies pardavimo. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovas, teikdamas ieškinį teismui, netiksliai nurodė atsakovu traukiamą asmenį, taip pat nenurodė kitų asmenų, kurie pagal ieškiniu reiškiamo reikalavimo turinį turėtų būti atsakovais. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškovo ieškinio priėmimo klausimą jį išsprendė itin formaliai ir neįvertino tos aplinkybės ar ieškovas savo procesiniame dokumente nurodė tinkamus atsakovus. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju turėjo ieškovui nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti ir tik po to spręsti ieškinio teismingumo klausimus.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai, pernelyg formaliai taikė ir aiškino ieškinio teismingumo klausimą reglamentuojančias procesines teisės normas bei nepagrįstai ieškovo ieškinį priimti atsisakė, todėl ieškovo atskirasis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina, ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 str., 337 str. 1 d. 3 p., teismas
nutarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 15 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.