Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. Š. skundą dėl Druskininkų savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus įpareigojimo pakeisti pareiškėjo pavardę, suinteresuoti asmenys Druskininkų savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyrius, Lietuvos Respublikos teismingumo ministerija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, pateikė prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjo A. Š. tėvai O. M. ir A. Š. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini). Po santuokos sudarymo pareiškėjo motina O. M. pasirinko sutuoktinio pavardę ir tapo O. Š.. Pareiškėjas A. Š. gimė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo tėvų santuoka (duomenys neskelbtini) nutraukta, po santuokos nutraukimo pareiškėjo motina pasiliko santuokinę pavardę ir liko O. Š. Pareiškėjo motina (duomenys neskelbtini), mirė. Pareiškėjas 2019 m. birželio 23 d. Druskininkų savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriui pateikė prašymą pakeisti asmens pavardę, nurodydamas, kad nori turėti dvigubą pavardę, sudarytą iš tėvo ir motinos skirtingų pavardžių, t. y. nori turėti pavardę M. Š.. Druskininkų savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyrius 2019 m. rugsėjo 4 d. sprendimu pareiškėjo prašymą atmetė nurodant, jog negali pakeisti pareiškėjo pavardės iš Š. į M. Š., nes pareiškėjo tėvų pavardės vienodos. Pareiškėjas, nesutikdamas su priimtu sprendimą, pateikė skundą teismui, kuriuo prašo Druskininkų savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyrių įpareigoti pakeisti jo pavardę iš Š. į M. Š. nurodydamas, kad tėvų santuokos sudarymo metu jo motina pagal galiojusius teisės aktus negalėjo pasirinkti dvinarės savo ir sutuoktinio pavardės, o dėl istorinių ir moralinių tradicijų Lietuvoje nuo seno buvo priimta pasirinkti vyro pavardę, todėl jo motina O. M. po santuokos tapo O. Š., tačiau tai, kad tėvų santuokos sudarymo metu teisės aktai neleido jo motinai pasirinkti savo ir sutuoktinio dvinarės pavardės, negali būti pagrindas apriboti jo teisę pasirinkti dvigubą pavardę, sudarytą iš tėvo ir motinos pavardžių. Tuo tarpu suinteresuotas asmuo Druskininkų savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyrius su pareiškėjo skundu nesutinka nurodydamas, jog pareiškėjo tėvų pavardės yra vienodos, todėl pareiškėjo pavardės pakeisti nėra pagrindo. Taigi byloje tarp šalių kilo ginčas dėl pareiškėjo teisės įgyti dvigubą pavardę, sudarytą iš tėvo ir motinos iki santuokos sudarymo turėtos pavardės.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas fizinis asmuo turi teisę į vardą. Teisė į vardą apima teisę į pavardę, vardą (vardus) ir pseudonimą. Pagal CK 2.20 straipsnio 3 dalį fizinio asmens pavardės ir vardo pakeitimo pagrindus ir tvarką nustato teisės aktai. Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo turi teisę pasikeisti savo vardą ir pavardę jam sudarytame civilinės būklės akto įraše teisingumo ministro nustatytais pagrindais ir tvarka. Vardo ir pavardės keitimo pagrindus ir šių asmens duomenų keitimo civilinės būklės aktų įrašuose tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R‑333 ,,Dėl Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklės (toliau – Taisyklės). Taisyklių 5 punkte nustatyta, kad asmuo savo turimą vienanarę arba dvinarę pavardę gali keisti į kitą vienanarę arba dvinarę pavardę. Pagal Taisyklių 9 punktą pareiškėjas gali pakeisti savo pavardę, jeigu: 9.1. nori turėti tėvų pavardę; 9.2. nori turėti senelių, prosenelių ar kitų protėvių pavardę; 9.3. nori turėti dvigubą pavardę, sudarytą iš tėvo ir motinos skirtingų pavardžių: iš tėvo ir motinos skirtingų vienanarių pavardžių, vieno iš tėvų vienanarės ir kito dvinarės (daugianarės) pavardės dėmens, iš abiejų tėvų dvinarių (daugianarių) pavardžių pasirinktų dėmenų (vieną dėmenį pasirenkant iš tėvo, kitą iš motinos pavardės), iš dviejų skirtingų kiekvieno iš tėvų vienanarių pavardžių; 9.4. nori turėti patėvio (pamotės), buvusio globėjo (buvusio ar esamo rūpintojo) pavardę; 9.5. turi pavardės formą, neatitinkančią jo lyties; 9.7. nori turėti kitokią pavardę turimos pavardės pagrindu (su kitokia galūne ar kitokia priesaga, be priesagos ar su priesaga), jeigu pageidaujama pavardė yra tradicinėje vartosenoje; 9.8. po santuokos įregistravimo vietoj turimos pavardės nori įgyti bendrą su sutuoktiniu pavardę arba sutuoktinio dvinarės (daugianarės) pavardės dalį; 9.9. po santuokos įregistravimo prie turimos pavardės nori prijungti sutuoktinio pavardę arba sutuoktinio dvinarės (daugianarės) pavardės dalį; 9.10. nori susigrąžinti bet kurią pirmiau turėtą pavardę; 9.11. nori įgyti pavardės formą, nenurodančią šeiminės padėties, arba atvirkščiai; 9.12. nori vietoj savo nelietuviškos sugramatintos (su lietuviška galūne) pavardės įgyti tokią pačią, tik nesugramatintą pavardę (be lietuviškos galūnės), arba atvirkščiai – vietoj nelietuviškos nesugramatintos pavardės įgyti tokią pačią, tik sugramatintą pavardę. 9¹. Pareiškėjo vardas ir (ar) pavardė taip pat gali būti keičiamas (keičiami), kai: 9¹.1. pareiškėjas vardą ir (ar) pavardę pasikeitė užsienio valstybėje, kurioje jis nuolat gyvena arba yra jos pilietis; 9¹.2. pareiškėjas nori turėti lietuviškais rašmenimis pagal tarimą (transkripcijos į lietuvių kalbą taisykles) užrašytą vardą ir (ar) pavardę. Taigi kaip matyti iš Taisyklių 9.3 papunkčio reikalavimų, pagal Taisykles pareiškėjas gali pakeisti savo pavardę į dvigubą pavardę, tačiau tik į sudarytą iš tėvo ir motinos skirtingų pavardžių. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad pareiškėjo motina (duomenys neskelbtini) sudarydama santuoką su pareiškėjo tėvu A. Š. pasirinko sutuoktinio pavardę ir iš O. M. tapo O. Š., o (duomenys neskelbtini) nutraukiant santuoką, po santuokos nutraukimo pasiliko santuokinę pavardę ir liko O. Š., todėl sutiktina su suinteresuoto asmens Druskininkų savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus pozicija, kad pareiškėjo tėvų pavardės – Š., šiuo atveju yra, tačiau, teismo vertinimu, tai negali užkirsti kelio pareiškėjui pasikeisti turimą pavardę dvigubą pavardę, susidedančią iš tėvo ir motinos iki santuokos sudarymo turėtos pavardės. Pažymėtina, kad pagal Taisyklių 9.2 papunktį pareiškėjas gali pasikeisti pavardę jeigu nori turėti senelių, prosenelių ar kitų protėvių pavardę – bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjo senelių iš motinos pusės pavardė buvo M., pareiškėjo motina O. Š. iki santuokos buvo M., todėl pareiškėjas turi teisę į M. pavardę, t .y. gali pasikeisti turimą pavardę į senelių iš motinos pusės pavardę. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, jog pagal Taisyklių 9.10 papunktį asmuo gali pasikeisti pavardę, jeigu nori susigrąžinti bet kurią pirmiau turėtą pavardę, taigi nors pareiškėjo motina santuokos (ištuokos) metu pasikeitė savo turėtą M. pavardę į Š., tačiau pagal Taisyklių nuostatas ji teisės į savo prigimtinę pavardę neprarado ir nors šia teise nepasinaudojo, tačiau ją išsaugojo visą gyvenimą, todėl vien ta aplinkybė, kad mirties dieną pareiškėjo motina nebuvo atkūrusi savo ikisantuokinės M. pavardės, negali apriboti pareiškėjo teisės į motinos prigimtinę pavardę. Išdėstytų aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad pareiškėjui nesudarant galimybių pasikeisti turimą vienanarę pavardę į dvinarę pavardę, sudarytą iš tėvo pavardės ir motinos iki santuokos turėtos pavardės, būtų neproporcingai apribojama pareiškėjo teisė į vardą (CK 2.20 straipsnis), todėl pareiškėjo skundas tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 442 straipsnio 7 punktu, 516 straipsniu,

nusprendžia:

įpareigoti Druskininkų savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyrių pakeisti pareiškėjo A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pavardę iš „Š.“ į „M.-Š.“.

Sprendimui įsiteisėjus, jo nuorašą ne vėliau kaip kitą darbo dieną elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti Druskininkų savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriui.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.