Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2019-09-17 · Civilinė byla Nr. e2-3832-1060/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-09-17
Bylos Nr.
e2-3832-1060/2019
Teisminio proceso Nr.
2-34-3-00472-2019-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Agnė Vyliaudaitė
Ieškovas
Kauno teritorinės ligonių kasos
Atsakovas
E. M.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-3832-1060/2019Teisminio proceso Nr. 2-34-3-00472-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.10.1; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.17; 3.1.7.4; 3.1.12.1; 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugsėjo 17 d.Prienai
Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Agnė Vyliaudaitė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Kauno teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovui E. M. dėl žalos atlyginimo privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai

1. Ieškovė ieškiniu prašo iš atsakovo priteisti 53,91 Eur žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui, žalos sumą pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos sąskaitą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 1 – 4).

2. Ieškinyje nurodoma, kad ieškovė nustatė, jog atsakovas informacinės sistemos „Sveidra“ duomenimis 2016 m. privalomuoju sveikatos draudimu nebuvo draustas nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 25 d. Nurodytu laikotarpiu jam buvo suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos – 2016 m. birželio 18 d. VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje atlikta kompiuterinė tomografija. Už suteiktas paslaugas buvo sumokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų, kurių kaina 53,91 Eur. Medicinos paslaugų teikimo metu – 2016 m. birželio 18 d. atsakovas nebuvo apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, todėl jis Valstybinei ligonių kasai turi atlyginti 53,91 Eur žalą už neapdraustą gydymo laikotarpį. Atsakovui 2019 m. balandžio 15 d. buvo siųstas raginimas Nr. 10-512, savanoriškai atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą arba iki nurodyto termino pabaigos pateikti dokumentus, patvirtinančius draustumą privalomuoju sveikatos draudimu. Žala Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui neatlyginta iki šiol, nurodyti dokumentai nepateikti.

3. A. E. M. pranešimas dėl atsiliepimo į pareikštą ieškinį pateikimo, ieškinys ir jo priedų nuorašai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso proceso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje numatyta tvarka, paliekant pranešimą atsakovo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 34 – 35).

Motyvuojamoji dalis

4. CPK 142 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, atsakovui be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jeigu yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tinkamai, CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovas per nustatytą terminą teismui atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Byloje nėra duomenų apie nurodyto procesinio dokumento nepateikimo priežastis. Esant tokioms aplinkybėms ir ieškovės prašymui, yra pagrindas priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 1 dalis).

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas.

II. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados

5. Sprendimas už akių dėl neatvykusio ar procesinio dokumento nepateikusio atsakovo gali būti priimtas tik dėl tų ieškinio reikalavimų ir jį pagrindžiančių aplinkybių, apie kuriuos atsakovui buvo pranešta CPK nustatyta tvarka. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

6. Iš ieškovės pateiktų dokumentų matyti, kad atsakovas nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 25 d. nebuvo draustas privalomuoju sveikatos draudimu (elektroninės bylos apyrašo b. l. 5). 2016 m. birželio 18 d. VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje atsakovui atlikta kompiuterinė tomografija. Už atsakovui suteiktas minėtas asmens sveikatos priežiūros paslaugas buvo sumokėta iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Kauno teritorinė ligonių kasa atsakovui išsiuntė raštą dėl žalos atlyginimo, kuriame nurodė, jog už atliktą kompiuterinę tomografiją atsakovas yra skolingas 53,91 Eur (elektroninės bylos apyrašo b. l. 6 – 7). Byloje nėra ir atsakovas nepateikė teismui įrodymų apie tai, kad ieškovės prašoma priteisti suma buvo sumokėta ar, kad atsakovas buvo draustas privalomuoju sveikatos draudimu nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 25 d.

7. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnis). Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis). Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalys).

8. Privalomasis sveikatos draudimas Sveikatos draudimo įstatymo nustatytais pagrindais ir sąlygomis garantuoja privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamiems asmenims, įvykus draudiminiam įvykiui, sveikatos priežiūros paslaugų teikimą bei išlaidų už suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, vaistus ir medicinos pagalbos priemones kompensavimą (Sveikatos draudimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalis). Tais atvejais, kai asmenys (ar jų draudėjai) privalomojo sveikatos draudimo įmokos nesumoka, jų privalomasis sveikatos draudimas įsigalioja nuo tos dienos, kurią jie ar jų draudėjai sumokėjo visas nesumokėtas privalomojo sveikatos draudimo įmokas, bet ne daugiau kaip už 5 metus (Sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalis).

9. Sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad asmenys kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones, už kuriuos mokama iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, gauna dar vieną mėnesį po to, kai nustoja galioti privalomasis sveikatos draudimas. Ši garantija neatleidžia nuo prievolės mokėti šio įstatymo 17 straipsnyje nustatyto dydžio įmokas. Jeigu įmokos nesumokamos, asmenys, kuriems tą mėnesį privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis buvo suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, atlygina privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą.

10. Šiuo atveju atsakovas paslaugų teikimo metu nebuvo apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu. Jis neįvykdęs Sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje nustatytos pareigos laiku sumokėti privalomojo sveikatos draudimo įmoką ir vėliau neatlyginęs privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidų už jam suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, atliko neteisėtus veiksmus bei nesilaikė bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai. Atsakovui neįgijus apdraustojo privalomuoju sveikatos draudimu asmens statuso nurodytu laikotarpiu, tačiau pasinaudojus sveikatos priežiūros paslaugomis ir nesumokėjus už jas, ieškovei padaryta 53,91 Eur žala, kurią turi atlyginti atsakovas. Atsižvelgiant į tai, ieškovės ieškinys tenkinamas priteisiant ieškovei iš atsakovo 53,91 Eur žalą (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 1 dalis).

11. CK 6.210 straipsnyje numatyta, kad terminą įvykdyti prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią mokėti praleistas terminas. Atsakovas praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę, todėl iš jo priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. gegužės 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

12. Pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 7 dalį už ieškinį turi būti sumokėtas 15,00 Eur žyminis mokestis. Ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas), todėl, vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 15,00 Eur žyminio mokesčio. Valstybė šioje byloje patyrė 7,30 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios, tenkinus ieškovės ieškinį, priteistinos valstybės naudai iš atsakovo (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 262, 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), ieškovės Kauno teritorinės ligonių kasos, juridinio asmens kodas 188783839, adresas Aukštaičių g. 10, Kaune, naudai 53,91 Eur (penkiasdešimt trijų eurų devyniasdešimt vieno cento) žalos atlyginimą privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (53,91 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. gegužės 27 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, priteistas sumas pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos sąskaitą Nr. 21 7300 0100 0248 4333, „Swedbank“ AB.

Priteisti iš atsakovo E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), 15,00 (penkiolikos eurų) žyminį mokestį ir 7,30 Eur (septynių eurų trisdešimt centų) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybei. Šios sumos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą atsakovo pasirinktame banke, nurodant įmokos kodą – 5660.

Šalis, dėl kurios buvo priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine tvarka, nei kasacine tvarka, tačiau ji turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį CPK 287 straipsnio 2 dalis ir 3 dalis reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.

Teisėja Agnė Vyliaudaitė