Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Varėnos rajono apylinkės teismo teisėja Silvana Girdenienė, sekretoriaujant Jolantai Smilgin, dalyvaujant prokurorui Kostui Vinerskui, gynėjams adv. Gintarui Česnulevičiui, adv. Nijolei Raulušaitienei ir adv. Sigitai Černienei, nukentėjusiosios – civilinės ieškovės atstovui adv. Mariui Zabitai, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

D. K. a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2012-05-30 Varėnos r. apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje, šį įpareigojimą vykdyti 1 metus, bei uždrausti lankytis nukentėjusiųjų sodyboje ir šį įpareigojimą vykdyti 1 metus; 2013-02-05 Varėnos rajono apylinkės teismo nutartimi D. K. 2012-05-30 nuosprendžiu paskirta bausmė laivės apribojimas 1 metams pakeistas į 45 paras arešto, bausmė atlikta; 2) 2014-05-22 Druskininkų m. apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d., 64¹ str. – areštu 30 parų, teistumas neišnykęs,

D. Č. a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 1)2007-03-01 Varėnos rajono apylinkės teismo pagal LR BK 284 str. 1 d. laisvės apribojimu vieneriems metams, teistumas išnykęs;

J. N., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, LR pilietė, pagrindinio išsilavinimo, neištekėjusi, gyv. (duomenys neskelbtini), anksčiau neteista

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. K., D. Č. ir J. N., veikdami bendrininkų grupėje, įsibrovę į patalpą pagrobė svetimą turtą, o būtent: 2012 m. lapkričio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną bei valandą, tuo metu kai J. N. stebėjo V. K. priklausančią sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), kad neprieitų pašaliniai asmenys, tokiu būdu šalindama kliūtį savo bendrininkams, D. K. ir D. Č. patekti į V. K. priklausantį namo vidų, D. K. išėmė namo langą ir kartu su D. Č. įsibrovė į V. K. priklausantį namo vidų, iš kur slaptai pagrobė nukentėjusiajam M. K. priklausantį turtą, o būtent medžio apdirbimo stakles ,, Eglutė“ 600 Lt vertės, vandens siurblį 200 Lt vertės, hidroforą 150 Lt vertės, tris senovinius lygintuvus, kurio vieno vieneto vertė 50 Lt, bendrai 150 Lt vertės, elektrinį įrenginį medžiui apdirbti 200 Lt vertės, trimerį ,,AL-KO“ 500 Lt vertės, bei tęsdami nusikalstamą veiką, ištraukus kilpą, kuri laiko pakabinamą spyną, įsibrovė į ūkinį pastatą, iš kur pagrobė nukentėjusiajam M. K. priklausantį turtą, o būtent elektroninį rankinį diskinį pjūklą 100 Lt vertės, vandens siurblį ,,Malyš“ 90 Lt vertės, taip pat iš kiemo pagrobė prie namo stovėjusią ketaus šašlykinę 100 Lt vertės, tokiais veiksmais padarė nukentėjusiajam M. K. 2090 Lt materialinę žalą.

Tokiais veiksmais D. K., D. Č. ir J. N. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 178 str. 2 d.

D. K. įsibrovęs į patalpą pagrobė svetimą turtą, o būtent 2012 m. lapkričio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną bei valandą, (duomenys neskelbtini), jis išėmęs langą įsibrovė į G. N. – P. priklausančio namo vidų, iš kur slaptai pagrobė 30 l vandens šildytuvą ,,Regent“ 400 Lt vertės, hidroforą ,,Speroni-Euromatic“ 400 Lt vertės, dujų balioną 2 kg 95 Lt vertės, stalinę viryklę ,,Dea“ dviejų degiklių 80 Lt vertės, radijo imtuvą ,,Tunex“ 45 Lt vertės, vožtuvus, alkūnes, jungtis hidroforo ir katilo pajungimui 150 Lt vertės, keturis prožektorius kurio vieno vieneto vertė 20 Lt, bendros 80 Lt vertės, tris senovinius ginklų muliažus neturinčias materialinės vertės, tokiu būdu padarė nukentėjusiajai G. N. – P. 1253 Lt materialinę žalą.

Tokiais veiksmais D. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 178 str. 2 d.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos draudimas atlygino nukentėjusiajam M. K. padarytą žalą už pavogtus daiktus 3320 Lt (b. l. 53, T1).

I. P. policijai pateikė daiktus (b. l. 90, T 1), kurie byloje buvo apžiūrėti: stalinė dviejų degiklių dujinė viryklė DEA, dujų balionas 2 kg talpos, su reduktoriumi ir oranžinės spalvos gumine žarna (b. l. 84-85, 86-87, T. 1). Šie daiktai grąžinti nukentėjusiajai, tai patvirtinama pakvitavimu (b. l. 88, T1).

Įtariamoji J. N. parodymų patikrinimo vietoje metu patvirtino savo duotus parodymus, t. y. parodė prie kurio namo nuėjo D. K. ir D. Č., kur ji buvo, ir iš kur atėjo po kurio laiko abu kaltinamieji (b. l. 166-167, 168-169, T 1).

Įtariamųjų D. Č. ir J. N. akistatos metu, jie patvirtino, kad jų santykiai yra geri. J. N. patvirtino, kad D. Č. buvo pas juos namuose, D. K. pasiūlė jai eiti pasaugoti, o D. K. ir D. Č. nuėjo prie namo ir įsibrovė į vidų (b. l.172, T 1)..

Todėl teismas daro išvadą, kad kaltinamųjų veika teisingai yra kvalifikuota pagal LR BK 178 str. 2 d., nes jie susitarę ir veikdami bendrininkų grupėje, įsibrovė į patalpą ir iš ten pagrobė svetimą turtą. Byloje yra nustatyta, kad J. N. liko prie kelio ir stebėjo aplinką, ji turėjo pranešti D. K. jeigu pastebėtų einančius ar važiuojančius link sodybos asmenis. Tuo trapu kaltinamieji D. K. ir D. Č. pagrobė daiktus iš gyvenamojo namo ir ūkinio pastato. Nors kaltinamasis D. Č. nepripažįsta dalyvavęs vagystėje, tačiau teismas laiko, kad bylos nagrinėjimo metu buvo surinkta neginčijamų įrodymų, jog jis dalyvavo vagystėje kaip bendrininkas. Kaltinamasis D. K. nuosekliai viso ikiteisminio tyrimo metu tvirtino, kad jis pasiūlė D. Č. dalyvauti vagystėje, nes jis pats vienas negalėjo iškelti iš namo medžio apdirbimo staklių. D. K. nurodė, kad jis pakvietė ir J. N., kuri turėjo stebėti aplinką ir įspėti, jei kas artintųsi prie namų. D. K. jau atvirame prisipažinime nurodė, kad jis su draugu D. Č. įlipo į kauniečių namą, esantį (duomenys neskelbtini), kelią saugojo J. N. (b. l. 94, T1). Aplinkybes, jog D. Č. kartu su D. K. nuėjo prie namo, patvirtino ir kaltinamoji J. N., kuri parodė, kad būdama ant kelio matė, kaip jie abu buvo įlipę į namą, po to abu kartu sugrįžo pas ją ir visi grįžo į namus. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatytos jokios aplinkybės, kurios verstų abejoti kaltinamųjų D. K. ir J. N. parodymais. Jie patvirtino, kad santykiai su kaltinamuoju D. Č. geri, jokių piktumų neturi ir apkalbėti jo nesiekia. Teismas laiko, kad bylos nagrinėjimo metu D. K. įvairiai nurodydavo pavogtus daiktus, tai paminėdamas juos visus, tai nurodydamas tik kai kuriuos. Apklaustas įtariamuoju2013-01-09 D. K. nurodė visus pavogtus daiktus, patvirtino, kad juos pavogė, o vėliau, kad juos pardavė. Dar kartą apklaustas įtariamuoju 2013-05-08 D. K. patvirtino, kad išsamius parodymus davė 2013-01-09 ir prašė remtis šiais jo parodymais. Nors teise jis tvirtino, kad dviejų degiklių plytelės jis neėmė, tačiau liudytoja I. P. patvirtino, kad D. K. tokį daiktą jai atnešė ir ji vėliau perdavė jį policijai. Todėl laikytina, kad kaltinamasis šiuo metu gerai neatsimena visų paimtų daiktų ir vadovautinasi jo parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu.

Kaltinamojo D. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino kaltas ir nuoširdžiai gailisi.

Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikaltimą padarė bendrininkų grupėje.

Kaltinamasis D. K. teisiamas trečią kartą, jo padaryta nusikalstama veika yra apysunkis nusikaltimas (BK 11 str. 4 d.). Jis baustas administracine tvarka (b. l. 148-149, T1), neįrašytas į psichiatrinio ir priklausomybių ligų kabinetų įskaitas (b. l. 156, T1). Vydenių seniūnija nurodė, jog D. K. gyvena V. N. namuose, dirbo pas ūkininką S. M., vėliau buvo atleistas (b. l. 159, T1). D. K. neišnykus teistumui padarė naują tyčinį nusikaltimą, todėl jis yra recidyvistas LR BK 27 str. prasme. LR BK 56 str. numato, jog recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Teismas laiko, kad konkrečiu atveju, atsižvelgiant į padarytas nusikalstamas veikas, į tai, kad buvo įsibrauta per neilgą laiko tarpą į du gyvenamuosius namus, į jo vaidmenį, jog buvo šių nusikaltimų organizatorius, kaltinamojo asmenybę, jam skirtina laisvės atėmimo bausmė. Tačiau tikėtina, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus jos atlikimo, tad taikytinas bausmės vykdymo atidėjimas.

Kaltinamojo D. Č. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra.

Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikaltimą padarė bendrininkų grupėje.

Kaltinamasis D. Č. praeityje buvo teistas, tačiau teistumas išnykęs, jo padaryta nusikalstama veika yra apysunkis nusikaltimas (BK 11 str. 4 d.). Jis baustas administracine tvarka dažniausiai pagal ATPK 178 str. , du kartus už smulkią vagystę (b. l. 214-221, T1), neįrašytas į psichiatrinio ir priklausomybių ligų kabinetų įskaitas (b. l. 224, T1). Varėnos rajono savivaldybės Varėnos seniūnija nurodo, kad jokios informacijos apie D. Č. neturi (b. l. 226, T1). D. Č. ankstesnis teistumas (už viešosios tvarkos sutrikdymą) išnykęs, tad teismas laiko, kad konkrečiu atveju, atsižvelgiant į padarytą nusikaltimą, kaltinamojo asmenybę, jo aktyvumą nusikalstamos veikos padaryme, jam skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – laisvės apribojimas, paskiriant įpareigojimus.

Kaltinamosios J. N. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi.

Jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalto bendrininkų grupėje.

Kaltinamoji J. N. praeityje neteista, jos padaryta nusikalstama veika yra apysunkis nusikaltimas (BK 11 str. 4 d.). Ji bausta administracine tvarka 2 kartus už kelių eismo taisyklių pažeidimus (b. l. 184, T1), neįrašyta į psichiatrinio ir priklausomybių ligų kabinetų įskaitas (b. l. 191, T1). Varėnos rajono savivaldybės Vydenių seniūnija nurodo, kad J. gyvena su motina D. N., kuri dėl piktnaudžiavimo alkoholiu yra įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus apskaitos sąrašą. Vasarą mergina nuolat dirbo sezoninius darbus grybų ir uogų rūšiuotoja. Šiuo metu nedirba. Seniūnija neigiamos informacijos apie J. N. neturi (b. l. 188, T1). J. N. teisiama pirmą kartą, tad, atsižvelgiant į padarytą nusikaltimą, kaltinamosios asmenybę, jos aktyvumą nusikalstamos veikos padaryme ir suvokimą, jai skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – laisvės apribojimas, paskiriant įpareigojimus.

Dėl civilinių ieškinių

Nukentėjusysis M. K. pareiškė 2340 Lt civilinį ieškinį dėl pagrobtų daiktų. Byloje yra duomenys, kad šią padarytą žalą nukentėjusiajam atlygino draudimo bendrovė, todėl M. K. civilinis ieškinys atmestinas, nes padaryta žala jam jau atlyginta.

AB Lietuvos draudimas pareiškė ieškinį, ir prašo priteisti iš kaltų asmenų jų patirtą žalą, kadangi jie atlygino nukentėjusiesiems asmenims (M. K.) padarytą žalą, t. y. 3528 Lt. CK 6. 263 str. numato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Draudimo bendrovė išmokėjusi draudimo išmoką, įgyja teisę reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingų už padarytą žalą asmenų (CK 6.1015 str. 1 d.). kadangi pripažinta, jog žalą padarė visi bendrininkai bendrais veiksmais, tai žala priteistina draudimo bendrovei iš visų kaltinamųjų solidariai.

Nukentėjusiosios G. N. – P. patikslintas civilinis ieškinys dėl 1062,45 Lt turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai ir žala priteistina iš kaltinamojo D. K.. Nukentėjusiosios atstovas nurodė, kad jie šiek tiek mažino savo ieškinį minusuodami grąžintų daiktų vertę. Taip pat prašo priteisti iš kaltinamojo ir neturtinę žalą 2000 Lt. CK 6.250 str. numato, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Jie apibrėžiami konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę: 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. CK nurodytas kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą ir formuojamą teismų praktiką neturtinio pobūdžio išgyvenimų ir praradimų patyrusiam asmeniui priteistinos neturtinės žalos, dėl savo prigimties negalinčios visiškai atlyginti patirtos dvasinės skriaudos, taigi – ir būti tiksliai apskaičiuotos piniginiu ekvivalentu, atlyginimo dydžio nustatymas grindžiamas teisingo neturtinės žalos atlyginimo, be kita ko, kompensacinio, bet ne baudinio civilinių teisių gynimo būdo, koncepcija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas) kuri, viena vertus, apima teismo siekį nustatyti teisingą, kuo labiau sušvelninančią neigiamus padarinius kompensaciją už asmens patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus ir praradimus, kita vertus, – reikalavimą laikytis žalos atlyginimo subjektų interesų pusiausvyros, taip pat lygiateisiškumo principo, kuris neturtinės žalos atlyginimo srityje reiškia teismo pareigą parinkti žalos atlyginimo dydį, panašų į analogiško pobūdžio bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atlyginama yra tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė. CK 6.250 str. 2 d. nurodyta, kad teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, turi atsižvelgti ir į padarytos turtinės žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006-09-19 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-470/2006). Todėl priteisiant neturtinę žalą nukentėjusiajam, atsižvelgtina į neturtinės žalos sukeltus padarinius, žalą padariusio asmens kaltę, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus. Šioje byloje nukentėjusioji patyrė dvasinius išgyvenimus, bereikalingą stresą, sugaišo laiką vykdama pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus, prarado saugumo jausmą, neteko jai reikšmingų dovanotų daiktų. Teismas, priteisdamas neturinės žalos dydį, vadovaujasi teisingumo ir protingumo kriterijais. Siekti teisingumo reiškia siekti protingos skirtingų interesų pusiausvyros. Teisingumas reikalauja atsižvelgti ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltinamojo interesus, taip pat reikalauja, kad asmeniui skiriama sankcija būtų proporcinga jo padarytai veikai. Kaltinamasis yra jaunas ir darbingas asmuo. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teismų praktiką, į teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus, prašomas neturtinės žalos atlyginimo dydis yra mažintinas ir nukentėjusiajai priteistina 500 Lt. Taip pat kaltinamasis turi atlyginti nukentėjusiosios turėtas išlaidas dėl advokato dalyvavimo procese – 1500 Lt.

Daiktas - vokas su pakabinama spyna, saugomas Varėnos rajono PK sunaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR BPK 297, 302-308 str.

nusprendė:

D. K. pripažinti kaltu padariusį nusikaltimus, numatytus LR BK 178 str. 2 d. ir jam paskirti:

pagal BK 178 str. 2 d. (vagystė iš G. N. P. namo) – laisvės atėmimą šešiems mėnesiams.

Taikyti LR BK 63 str. ir paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą vienuolikai mėnesių.

Taikyti LR BK 75 str. ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigojant per šį laiką neišvykti iš gyvenamosios vietos mieto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme nuo 2013-01-07 iki 2013-01-09 ir suėmime nuo 2014-04-18 iki 2014-06-04 įskaitytinai išbūtą laiką.

Kardomąją priemonę suėmimą panaikinti ir kaltinamąjį paleisti iš suėmimo teismo salėje tuoj pat, paskelbus teismo nuosprendį.

D. Č. pripažinti kaltu padariusį nusikaltimą, numatytą LR BK 178 str. 2 d. ir jam paskirti laisvės apribojimą dešimčiai mėnesių, įpareigojant jį per visą šį laiką dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir būti namuose nuo 23 iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi.

Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme nuo 2013-01-08 iki 2013-01-10 įskaitytinai išbūtą laiką.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

J. N. pripažinti kalta padariusią nusikaltimą, numatytą LR BK 178 str. 2 d. ir jai paskirti laisvės apribojimą aštuoniems mėnesiams, įpareigojant ją per visą šį laiką dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir būti namuose nuo 23 iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi.

Į bausmės laiką įskaityti suėmime nuo 2014-04-11 iki 2014-06-04 įskaitytinai išbūtą laiką.

Kardomąją priemonę suėmimą panaikinti ir iš suėmimo paleisti teismo salėje tuoj pat paskelbus šį nuosprendį.

Priteisti AB Lietuvos draudimas iš D. K. a.k. (duomenys neskelbtini), D. Č., a. k. (duomenys neskelbtini), ir J. N., a. k. (duomenys neskelbtini), solidariai 3528 Lt (tris tūkstančius penkis šimtus dvidešimt aštuonis litus) žalos atlyginimo.

Priteisti G. N.-P., a. k. (duomenys neskelbtini), 1062,45 Lt (vieną tūkstantį šešiasdešimt du Lt 45 ct) turtinės žalos atlyginimo ir 500 Lt (penkis šimtus litų) neturtinės žalos atlyginimo bei 1500 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus litų) advokato atstovavimo išlaidų iš D. K., a. k. (duomenys neskelbtini).

Daiktą – voką su pakabinama spyna, saugomą Varėnos rajono policijos komisariate pagal 2013-05-13 kvitą B serija BBB Nr. 031462 sunaikinti.

Nuosprendis gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per 20 dienų nuo jo paskelbimo, skundą paduodant Varėnos rajono apylinkės teisme.