Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2020-10-26 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-216-380/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-10-26
Bylos Nr.
AN2-216-380/2020
Teisminio proceso Nr.
4-46-3-00108-2020-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Aurelija Sadauskaitė (pirm.)
Pažeidėjas
A. G.
Institucija
Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-216-380/2020Teisminio proceso Nr. 4-46-3-00108-2020-0Procesinio sprendimo kategorijos: 14.14; 21.11.10 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 26 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. G. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresniosios tyrėjos 2020-04-08 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 85-ANR_N-878-2020 A. G. buvo nubaustas 120 Eur bauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 346 straipsnio 3 dalį už tai, kad 2020-03-24, apie 14 val., adresu Tauragės r. (duomenys neskelbtini), įbėgo du šunys (vienas juodos spalvos, kitas šviesios spalvos), kurie priklauso A. G.. Minėti šunys mirtinai sužalojo J. B. priklausantį Jorkšyro terjero veislės šunį. Pareiškėja dėl jai priklausančio augintinio mirtino sužalojimo turtinės žalos nereiškia. A. G. pažeidė 1997-11-06 Nr. VIII-500 Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2016 m. liepos 5 d. iki 2020 m. liepos 10 d.) 20 straipsnio 3 dalies 2 punktą, kuriame nurodyta, kad gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui. Tokiais savo veiksmais A. G., kuris metų bėgyje baustas pagal tą patį straipsnį, netinkamai rūpindamasis ir netinkamai prižiūrėdamas savo augintinius, kurie mirtinai sužalojo J. B. priklausantį augintinį, įvykdė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 346 straipsnio 3 dalyje.

Šalies argumentai

2. Nesutikdamas su Institucijos 2020-04-08 nutarimu, administracinėn atsakomybėn patrauktas A. G. kreipėsi su skundu į Tauragės apylinkės teismą, prašydamas šį Institucijos nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną jam nutraukti.

Žemesnės instancijos teismas

3. Tauragės apylinkės teismas 2020-08-20 nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. G. skundo netenkino ir Institucijos 2020-04-08 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 85-ANR_N-878-2020 paliko nepakeistą.

Šalies argumentai

4. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas A. G. prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2020-08-20 nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną A. G. nutraukti. Su skundžiama nutartimi nesutinka dėl toliau nurodomų argumentų.

4.1. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismų praktikoje pažymima: remiantis šia teisės norma, galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, nuoseklumas, logiškumas, galimi prieštaravimai, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi - vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas nėra išankstinis įsitikinimas ar nuojauta. Tai yra įrodymais pagrįsta išvada, padaroma iš surinktų įrodymų, remiantis reikšmingais faktais, iškėlus ir ištyrus galimas versijas, įvertinus kiekvieną įrodymą atskirai ir galiausiai jų visumą.

4.2. Apeliantas nurodo, kad apylinkės teismas vertino ir rėmėsi nukentėjusiųjų J. B. ir A. B. paaiškinimais, kurie buvo nenuoseklūs, prieštaraujantys vieni kitiems, bei „nurodė liudytojus“. Išklausius nukentėjusiųjų nurodytų liudytojų (A. B., G. B. ir I. B.) parodymus, paaiškėjo, jog minėti liudytojai įvykio aplinkybių net nematė ir paneigė nukentėjusiųjų teikiamą informaciją apie A. G. neva palaidus šunis. Pateikti faktai visiškai prieštaravo nukentėjusiųjų parodymams ir nesutapo su tikrove.

4.3. Liudytojas R. M. teismo posėdžio metu nurodė, jog įvykį matė ir pastebėjo, jog vienas šviesus šuo buvo su pavadėliu. Kaip žinoma iš įvykio aplinkybių, kurias fiksavo policijos pareigūnai, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens šunys buvo laikomi voljeruose be pavadėlių, kadangi pavadėlis voljere gali sužaloti šunį, be to, tam nėra būtinybės, todėl taip nedaroma. R. M. patvirtino, jog 2020-03-24 (tądien jis buvo atėjęs ne vieną kartą) apelianto šunys buvo voljere ir niekur nelakstė už namų valdos ribų.

4.4. Pirmosios instancijos teismas iškvietė liudytojus A. B., G. B. ir I. B., kurie teismo posėdžio metu parodė, jog nukentėjusioji J. B. melagingai nurodė, kad jie matė įvykį. Minėti liudytojai parodė, kad nuo gatvės per tvorą net nėra galimybės matyti A. G. voljere esančių šunų, todėl kyla klausimas, kaip minėtus šunis galėjo atpažinti J. B.. Ji 2020-03-24 pareiškime nurodė, kad „2020-03-24 apie 14h į mūsų nuosavo namo kiemą įbėgo 2 medžiokliniai (vienas juodos, kitas šviesios spalvos su tamsiomis dėmėmis) žmonių šunys (kurie auginami (duomenys neskelbtini) savininkas A. G.)“. Tačiau teismo posėdžio metu ji nurodė, jog būtent tuo metu buvo darbe Tauragės mieste ir paties įvykio nematė. Ji nesugebėjo paaiškinti, iš kur gavo minėtą informaciją.

4.5. Teismas visiškai nepasisakė dėl A. G. pateiktų fotonuotraukų, kuriose buvo užfiksuoti (duomenys neskelbtini) kaime lakstantys palaidi šunys, o tai patvirtina, kad kaime yra daug palaidų šunų.

4.6. Teismas paliko galioti Institucijos 2020-04-08 nutarimą, kuriuo apeliantui paskirta nuobauda remiantis 1997-11-06 Nr. VIII-500 Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo (Suvestinė redakcija nuo 2016-07-05) 20 straipsnio 5 punktu, kuriame nustatyta, kad „Gyvūno savininkas, laikytojas ar nukentėjęs asmuo nedelsdami turi pranešti Sveikatos apsaugos ministerijos įgaliotai institucijai ar Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, jeigu šuo, katė ar kitas pasiutligei imlus gyvūnas apkandžiojo, apdraskė ar kitaip sužeidė žmones.“ Apeliantas pažymi, jog šiame straipsnyje numatytos veikos tikrai nėra padaręs. Visa tai akivaizdžiai prieštarauja ANK 609 straipsnio nuostatoms, kuriose išdėstyta, kad administracinio nusižengimo protokole nurodoma: jo surašymo data ir vieta, tyrimą atlikusio ir protokolą surašiusio asmens pareigos, vardas, pavardė; duomenys apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį (asmens vardas, pavardė, asmens kodas, adresas, darbo vieta, telefono numeris ir kt., užsienio valstybių piliečių gimimo metai); administracinio nusižengimo padarymo vieta, laikas ir esmė; šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį nusižengimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo.

4.7. Apeliantas pažymi, jog bylos nagrinėjimo metu policijos atstovas nedalyvavo, tačiau paaiškėjo, kad policijos pareigūnai tik kitą dieną po įvykio pradėjo lankytis pas nukentėjusįjį ir liudytoją R. M.. A. G. kyla klausimas, iš kur pareiškėja prieš dieną žinojo ir nurodė duomenis apie A. G. šunis. Be to, kodėl pareigūnai netikėjo R. M. parodymais, kad vienas šuo buvo su pavadėliu, o tai prieštarauja voljeruose laikomų A. G. šunų laikymo būdui (voljere nėra pavadėlių).

4.8. Nurodo, kad pagal ANK 563 straipsnį, administracinių nusižengimų teisenos paskirtis yra greitai ir objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus, patraukti kaltuosius administracinėn atsakomybėn sumažinant valstybės prievartos priemonių naudojimą. Pagal ANK 567 straipsnį įgaliotas institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas, nes administracinio teisės pažeidimo byloje nebuvo tinkamai ištirtos ir įvertintos visos bylai reikšmingos aplinkybės, kadangi byloje yra prieštaringų duomenų, o teismas pagal išgales nesiėmė priemonių tiems prieštaravimams pašalinti, neišnaudojo visų galimybių surinkti bylai reikšmingus įrodymus, bet rėmėsi abejotinais, šališkais, prieštaringais faktiniais duomenimis, kadangi teismas atsisakė į bylos nagrinėjimą kviesti liudytoją R. B..

4.9. Pasak apelianto bylą išnagrinėjęs teismas visiškai nepašalino anksčiau išdėstytų prieštaravimų, visiškai nesirėmė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. N575-644/2012 formuojama praktika, kurioje pažymėta, jog asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuotajam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Pastebėtina, kad administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija kurios atstovas net nesiteikė dalyvauti teismo posėdyje, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai, t. y. būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu.

4.10. Apeliantui akivaizdu, kad jo veiksmuose nėra ANK 346 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymių ir sudėties, todėl administracinė teisena jam turi būti nutraukta.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto A. G. apeliacinį skundą Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininkė R. T. su apeliaciniu skundu nesutinka ir nurodo, kad panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2020-08-20 nutartį nėra pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

6. Apeliacinis skundas netenkintinas.

7. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).

8. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad A. G. neigia padaręs jam inkriminuotą ANK 346 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir siekia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis būtų panaikinta, o administracinio nusižengimo teisena nutraukta.

9. Apygardos teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo motyvais, skundžiama nutartimi, Institucijos 2020-04-08 nutarimu ir bylos medžiaga, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai pripažino, jog A. G. padarė ANK 346 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą. Priešingai, nei nurodoma skunde, apylinkės teismo išvados dėl A. G. kaltės yra motyvuotos, paremtos išsamiu ANK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu ir pagrįstos bylos medžiaga. Pirmosios instancijos teismas atliko išsamų įrodymų tyrimą, dėl kiekvieno jų reikšmės ir patikimumo detaliai pasisakė ir juos tinkamai įvertino. Vien tai, kad įrodymai nebuvo įvertinti taip, kaip norėjo administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, o teismas padarė apeliantui nepalankias išvadas dėl jo kaltumo, savaime nereiškia, kad buvo nesilaikyta teismų formuojamos praktikos, padaryta proceso pažeidimų ir skundžiama nutartis yra neteisėta. Administracinio nusižengimo byloje ištirtų ir Institucijos nutarime bei teismo nutartyje išdėstytų įrodymų visuma leido teismui padaryti pagrįstą išvadą, kad A. G. kaltė, padarius ANK 346 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą, yra įrodyta.

10. ANK 346 straipsnio 3 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė už Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą bei tokį pažeidimą, sukėlusį grėsmę asmens turtui, sveikatai ar gyvybei, padarytus pakartotinai. Šio nusižengimo sudėtis yra materiali, todėl, tam, kad asmuo būtų patrauktas administracinėn atsakomybėn, turi būti nustatyti ne tik žalingi padariniai, bet ir priežastinis ryšys tarp asmens neteisėtų veiksmų ir žalingų padarinių. Aptariamo straipsnio dispozicijoje nurodytos normos yra blanketinės, nukreipiančios į kitus teisės aktus. Gyvūnų laikytojų pareigos yra įtvirtintos Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme.

Žemesnės instancijos teismas

11. Nors A. G. savo kaltės nepripažįsta ir nurodo, kad įvykio dieną jo šunys (Rusų Europinė laika ir Vakarų Sibiro laika) buvo voljere, o J. B. priklausantį šunį mirtinai sužaloti galėjo kiti (duomenys neskelbtini) kaime lakstantys palaidi šunys, tačiau jo kaltė yra įrodyta administracinio nusižengimo bylos įrodymų visuma. 2020-03-24 J. B. pareiškime nurodyta, jog 2020-03-24 apie 14 val. į jos nuosavo namo kiemą įbėgo du adresu (duomenys neskelbtini) A. G. laikomi medžiokliniai šunys (vienas juodos, kitas šviesios spalvos su tamsiomis dėmėmis) ir papjovė šiame kieme buvusią J. B. 8 metų amžiaus Jorkšyro terjero veislės kalytę. Nuvežus pas veterinarą šuniui diagnozuota mirtis, sutraiškyti šonkauliai ir sudraskyti plaučiai. Įvykį matė privačioje valdoje gyvenantys vaikai ir kaimynas R. M.. Pribėgus prie draskomo šuns, medžiokliniai šunys pabėgo. A. G. šunys pastoviai būna nepririšti ir neuždaryti, ne vieną kartą užpuolė kaime gyvenančių žmonių augintinius, taip pat vasarą buvo užpuolę gatvėje vaikštinėjančią mergaitę su šunimi. Prie šio pareiškimo pridėta fotonuotrauka, kurioje užfiksuotas kartoninėje dėžutėje esantis negyvas Jorkšyro terjerų veislės šuo. Teismo posėdyje J. B. patvirtino 2020-03-24 pareiškime nurodytas aplinkybes ir parodė, jog 2020-03-24 jos pilnametė dukra K. grįžusi iš parduotuvės išleido šuniuką į kiemą, o pati įėjo į vidų iškrauti prekes. Kol ji buvo kambaryje, paprašė brolio A., kad jis pažiūrėtų, kur yra šuniukas. Šias aplinkybes J. B. nurodė dukra. A. B. išėjęs į kiemą pamatė, kad du šunys tąso jų šuniuką K.. J. B. kieme vartų nėra. Sūnus dėl to patyrė šoką. Jis parsinešė sudraskytą šuniuką į namus, po to vežė pas veterinarą, tačiau buvo per vėlu, jis konstatavo šuniuko mirtį. J. B. tą pačią dieną grįžusi iš darbo dėl šio įvykio parašė pareiškimą policijai. Sūnus A. jai pasakojo, kad kieme matė du didelius šunis – vieną šviesų, vieną tamsų. Policijos pareigūnams parodžius šunų nuotraukas A., jis juos atpažino kaip šunis, kurie užpuolė jų šuniuką (b. l. 17–18). Teismo posėdyje tiesiogiai įvykį matęs liudytojas A. B. parodė, kad 2020-03-24 jis išėjęs į kiemą iš karto pamatė jo šunį K. draskančius du šunis. Šie šunys buvo dideli, vienas šviesesnis, rudos spalvos, o kitas juodai baltas (labiau juodos spalvos). Šiuos šunis jis yra kokius 3 kartus matęs kartu lakstančius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvėmis. Žino, kad kaimynas A. G. turi laikų veislės šunų, yra medžiotojas ir kad šie šunys buvo užpuolę mergaitę. Nurodė, kad jis, jo mama ir sesuo buvo įsitikinę, kad šuniuką sudraskyti galėjo A. G. šunys. Policijos pareigūnai kitą dieną parodė jam spalvotas nuotraukas ir jis atpažino, kad tai tie patys šunys, kurie užpuolė jų šunį. Nuotraukas pareigūnė jam rodė savo telefone. Jis yra visiškai įsitikinęs, kad tie patys šunys buvo jų kieme, apsirikti negalėjo. A. G. šunis atpažino iš spalvos ir iš dydžio. Tai tokie patys šunys, viskas sutampa – veislė, spalvos. Rodydama šias nuotraukas pareigūnė jam sakė, kad rodo kaimyno A. G. šunis. Prie administracinio nusižengimo bylos medžiagos pridėtose nuotraukose užfiksuotus šunis atpažįsta kaip A. G. šunis, kurie sudraskė jų šuniuką. R. M. matė kaip du šunys buvo jų kieme (b. l. 18). Teismo posėdyje liudytojas R. M. parodė, kad nežino, kokie šunys yra A. G. aptvare. Šunis kieme matė kelias sekundes. Ėjo į vidų ir matė, kad kieme stovi du šunys. Pagalvojo, kad B. pradėjo šerti svetimus šunis. Nesimatė ką tie šunys ten daro, bet po akimirkos šaukdamas išbėgo jų vaikas. Liudytojas suprato, kad įvyko nelaimė. Nematė ar tie šunys buvo su pavadėliu, ar ne. Vienas šuo buvo į gelsvumą, kitas juodas. Negali patvirtinti, kad tai A. G. šunys. Policija jam rodė šunų nuotraukas, jose užfiksuoti šunys yra panašaus dydžio ir panašūs į šunis, buvusius kaimynų kieme (b. l. 19). Teismo posėdyje kaip liudytoja apklausta Institucijos tyrėja A. S. parodė, kad po įvykio su kolega R. Š. nuvyko į (duomenys neskelbtini) kaimą apklausti kaimynų apie įvykio aplinkybes. A. B. dar prieš pamatydamas nuotraukas nurodė, kad jų šuniuką sudraskė A. G. šunys. Liudytoja fotografavo A. G. šunis tarnybiniu telefonu. A. G. šunų nuotraukas ji parodė A. B., kuris neabejodamas patvirtino, kad būtent tie šunys sudraskė jo šuniuką. Jis taip pat nesuabejojo, kad tai A. G. šunys (b. l. 39–40). Teismo posėdyje kaip liudytojas apklaustas Institucijos tyrėjas R. Š. parodė, kad po įvykio su kolege A. S. buvo nuvykę pas A. B., kuris nurodė, kad kaimyno A. G. šunys sudraskė jų šunį, taip pat nurodė, jog ne kartą yra matęs jo šunis palaidus. A. B. patvirtino, kad jų šunį sudraskė tie patys šunys, kurie užfiksuoti A. S. darytoje nuotraukoje. Jis buvo įsitikinęs, kad tai tie patys šunys (b. l. 53).

12. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, aptarti liudytojų parodymai yra nuoseklūs, neprieštaringi, vieni kitus papildantys, atitinka faktines bylos aplinkybes, todėl šie įrodymai patikimai patvirtina A. G. kaltę padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą. Kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, šuns laikytojas atsako už tinkamą savo šuns laikymą, kad šuo negalėtų pabėgti, todėl A. G., būdamas atsakingas už savo šunis, privalėjo imtis visų įmanomų ir pakankamų priemonių, kad jo šunys neišbėgtų iš privačios teritorijos ir nesukeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui. Darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog A. G. veiksmuose yra visi objektyvieji ir subjektyvieji ANK 346 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymiai, todėl jis pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn.

13. Skunde nurodoma aplinkybė, jog A. B., G. B. ir I. B. 2020-03-24 įvykio nematė ir paneigė nukentėjusiųjų teiginius apie palaidus A. G. šunis, taip pat nesuteikia pagrindo abejoti anksčiau aptartais liudytojų parodymais apie įvykio aplinkybes. Pažymėtina, jog nors A. B. teismo posėdyje neigė administracinio nusižengimo tyrimo metu policijos pareigūnams nurodęs, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens šunys dažnai būna palaidi, tačiau teismo posėdyje kaip liudytojai apklausti policijos pareigūnai A. S. ir R. Š. nurodė, jog aiškinantis įvykio aplinkybes A. B. jiems sakė, kad būtent A. G. šunys dažnai būna palaidi (b. l. 39, 53). Nors apeliantas teigia, jog J. B. nesugebėjo paaiškinti iš kur 2020-03-24 gavo informaciją apie tai, kad 2020-03-24 14 val. į jos kiemą įbėgo du medžiokliniai A. G. laikomi šunys, nes tuo metu buvo darbe, o policijos pareigūnai įvykį ėmė tirti tik 2020-03-25, tačiau iš bylos medžiagos akivaizdu, jog šią informaciją J. B. pateikė jos vaikai. Jos sūnus A. B. įvykį matė tiesiogiai ir šiuos šunis iš karto atpažino. Be to, natūralu, kad J. B. ir A. B. žinojo, kokius šunis laiko netoli jų gyvenantis kaimynas ir koks yra šio kaimyno adresas, todėl apelianto nurodoma aplinkybė, jog nuo gatvės per tvorą nėra galimybės matyti A. G. voljere esančių šunų, nagrinėjamu atveju neturi reikšmės.

14. Apeliantas skunde plačiai dėsto, kad liudytojas R. M. teismo posėdyje nurodė, kad matė įvykį ir pastebėjo, jog vienas šviesus šuo buvo su pavadėliu. Kaip jau minėta, iš bylos medžiagos matyti, jog teismo posėdžio metu R. M. aiškiai nurodė, jog nematė, ar J. B. kieme buvę šunys buvo su pavadėliais, ar be jų, todėl A. G. plačiai dėstomi argumentai susiję su pavadėlių buvimu atmestini. Nors apeliantas nurodo, kad liudytojas R. M. patvirtino, jog 2020-03-24 apelianto šunys buvo voljere ir niekur nelakstė už namų valdos ribų, tačiau apygardos teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas šiais parodymais nesivadovavo pagrįstai. Kaip teisingai nurodyta skundžiamoje nutartyje, 2020-03-25 kai buvo surašomas administracinio nusižengimo protokolas A. G., jis nenurodė, kad visą dieną kieme remontavo automobilį su kaimynu R. M. ar kad jis galėtų patvirtinti aplinkybę, jog A. G. šunys visą dieną buvo aptvare ir nebuvo palaidi. Tokią versiją administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pateikė tik teisme. Teismas taip pat teisingai pažymėjo, jog yra prieštaravimų tarp A. G. ir liudytojo R. M. parodymų teismo posėdyje, nes jie nurodė skirtingas aplinkybes dėl to, kokiu laiku ir dėl ko įvykio dieną R. M. atėjo pas A. G., taip pat, kiek laiko R. M. praleido A. G. kieme (b. l. 16, 19).

15. Atmestinas apelianto argumentas, jog teismas nevertino A. G. pateiktų fotonuotraukų, kurios patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) kaime yra daug palaidų šunų. Aplinkybė, kad šiame kaime yra palaidų šunų nagrinėjamu atveju nei paneigia, nei patvirtina administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo. Tai, kad apylinkės teismas į teismo posėdį nekvietė liudytojos R. B., o teismo posėdyje nedalyvavo administracinio nusižengimo protokolą ir nutarimą surašiusios Institucijos atstovas, nėra ANK procesinių normų pažeidimas ir nesutrukdė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylos. Juo labiau šios aplinkybės nesudaro pagrindo teigti, kad nagrinėjamu atveju byloje yra neaiškumų, kurie turėtų būti traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.

16. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą, teisėtą ir teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas.

17. Pažymėtina, kad 2020-03-25 administracinio nusižengimo protokole ir Institucijos 2020-04-08 nutarime A. G. nurodyta, jog jis padarė ANK 346 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, nes pažeidė „1997 m. lapkričio 6 d. Nr. VIII -500 LR gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 str. 5 p. užtvirtinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui.“ Apeliantas skunde teisingai nurodo, jog administracinio nusižengimo padarymo metu galiojusio 1997-11-06 Nr. VIII-500 Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 5 punkte (turėtų būti – dalyje) išdėstyta, kad „Gyvūno savininkas, laikytojas ar nukentėjęs asmuo nedelsdami turi pranešti Sveikatos apsaugos ministerijos įgaliotai institucijai ar Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, jeigu šuo, katė ar kitas pasiutligei imlus gyvūnas apkandžiojo, apdraskė ar kitaip sužeidė žmones.“ Tuo tarpu minėto įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punkte yra nurodyta, jog gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, jog apylinkės teismas pastebėjo šį rašymo apsirikimą ir Institucijos 2020-04-08 nutarimą patikslino nurodydamas, jog A. G. pažeidė 1997-11-06 Nr. VIII-500 Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Kartu pažymėtina, jog administracinio nusižengimo protokole ir Institucijos nutarime padarytas akivaizdus rašymo apsirikimas neteisingai nurodant Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo straipsnio dalį ir punktą, kuriuos pažeidė administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, bei vietoje žodžio „užtikrinti“ parašant žodį „užtvirtinti“, nekeičia A. G. padaryto nusižengimo esmės ir nesunkina jo teisinės padėties. Vis dėlto, kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, nors pirmosios instancijos teismas motyvuojamoje dalyje ištaisė minėtą rašymo apsirikimą, tačiau to nepadarė skundžiamos nutarties nustatomojoje dalyje suformuluotame kaltinime. Ši klaida, kuri nekeičia skundžiamos nutarties esmės, ištaisytina (ANK 638 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 638 straipsnio 1 dalimi, teisėja

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. G. apeliacinio skundo netenkinti.

Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutarties nustatomojoje dalyje suformuluotą kaltinimą patikslinti nurodant, kad A. G. pažeidė 1997-11-06 Nr. VIII-500 Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2016 m. liepos 5 d. iki 2020 m. liepos 10 d.) 20 straipsnio 3 dalies 2 punktą, kuriame nurodyta, kad gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Aurelija Sadauskaitė