- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-05-08
- Bylos Nr.
- eA-2565-442/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01000-2016-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Virginija Volskienė (pirm.), Artūras Drigotas, Dainius Raižys (pran.)
- Pareiškėjas
- M. S.
- Atsakovas
- valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui
- Trečiasis asmuo
- valstybės įmonei Registrų centrui
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje rašytine apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos M. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 8 d. sprendimo administracinėje pagal pareiškėjos M. S. skundą atsakovui valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui, trečiajam suinteresuotam asmeniui valstybės įmonei Registrų centrui dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja padavė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti VĮ Registrų centro Vilniaus filialo (toliau – ir Vilniaus filialas) 2016 m. vasario 9 d. sprendimą Nr. VILRS-238 (toliau – ir Sprendimas).
Pareiškėja paaiškino, kad atsakovas Sprendimu nepagrįstai atsisakė patenkinti jos prašymą įregistruoti buto, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kuriame ji gyvena (toliau – ir Butas), registro įrašo Nr. 10/276080 žymą, kad pareiškėja jame gali gyventi iki gyvos galvos (toliau – ir Žyma). Pareiškėjos nuomone, Sprendimas nepagrįstai grindžiamas tuo, kad Buto nuosavybės teisės yra perleistos tretiesiems asmenims. Aplinkybė, kad Žyma nebuvo įrašyta į naują buto perleidimo sutartį, neturi varžyti pareiškėjos teisės Bute gyventi iki gyvos galvos. Teisės aktuose nenustatytas reikalavimas įregistruoti Žymą tik iki to momento, kol Butas priklausė V. K., nes pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – ir NTRĮ) 23 straipsnio 1 dalį prašymą dėl nekilnojamojo turto suvaržymo gali paduoti šių teisių turėtojas, o pareiškėja ir yra tokių teisių turėtoja. Vadovaujantis Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4. 254 straipsnio 1 punktu, viešame registre registruojami su daiktais, teisių į juos suvaržymais bei daiktinėmis teisėmis susiję juridiniai faktai – sandoriai ir sprendimai, kuriais keičiamas registruojamo daikto teisinis statusas ar iš esmės keičiamos jo valdymo, naudojimo ir disponavimo juo galimybės. Todėl pareiškėja turi teisę gyventi Bute.
Atsiliepimas
Atsakovas VĮ Registrų centro Vilniaus filialas padavė atsiliepimą į pareiškėjos skundą, kuriuo prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas paaiškino, kad iki 2016 m. vasario 2 d. teritoriniam registratoriui pareiškėjos pateikto prašymo Buto registro įraše Nr. 10/276080 įregistruoti žymą 2004 m. sausio 27 d. buto pirkimo-pardavimo sutarties, reg. Nr. 1-706, (toliau – ir 2004 m. sausio 27 d. sutartis) 9 punkto pagrindu, tokios žymos įregistravimo Nekilnojamojo turto registre (toliau – ir Registras) klausimas nebuvo nagrinėjamas, nes nei viena iš 2004 m. sausio 27 d. sutarties šalių, t. y., nei pareiškėja, nei buvęs Buto savininkas V. K. nesikreipė į Registro tvarkytoją dėl minėtos sutarties 9 punkto pagrindu prisiimtų įsipareigojimų registravimo Registre. Vadovaujantis NTRĮ 23 straipsniu, bet kokia žyma Registre gali būti registruojama tik minėtiems asmenims pateikus atitinkamą prašymą ją registruoti. Reikšdama reikalavimą panaikinti Sprendimą, pareiškėja faktiškai prašo įpareigoti teritorinį registratorių Registre įregistruoti žymą apie 2004 m. sausio 27 d. sutarties 9 punkte numatytą įsipareigojimą. Iš 2004 m. sausio 27 d. sutarties 9 punkte numatytų sąlygų nėra aišku, kokie teisiniai santykiai susiklostė tarp pareiškėjos ir V. K. (panaudos, pasaugos ar uzufrukto). Atsakovo nuomone, pareiškėja nepagrįstai teigė, kad teisės aktuose nenustatytas privalomas nurodymas įregistruoti Žymą Registre tik iki to momento, kol Butas priklausė nuosavybės teise V. K.. CK 1.75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neįregistravusios sandorio šalys negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių prieš trečiuosius asmenis remdamosis kitais įrodymais. Todėl 2004 m. sausio 27 d. sutarties 9 punkte numatytos sąlygos naujajam Buto savininkui negalėjo sukelti jokių pasekmių, nes jos jam negaliojo, o nuo 2016 m. sausio 7 d. (Buto perleidimo naujajam savininkui momento) žyma apie 2004 m. sausio 27 d. sutarties 9 punkte numatytus įsipareigojimus negali būti įregistruota Registre šios sutarties pagrindu.
Atsakovas pažymėjo, kad tarp pareiškėjos ir naujojo Buto savininko kilęs ginčas dėl teisės į Butą yra civilinio teisinio pobūdžio ir spręstinas bendrosios kompetencijos teisme. Registro tvarkytojas nesprendžia ginčų tarp suinteresuotų asmenų dėl pačios daiktinės teisės ar jos turinio. Vadovaujantis NTRĮ 5 straipsnio 2 dalimi, aktualūs registro duomenys turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu jie įrašyti. Atsakovas pabrėžė, kad 2016 m. kovo 2 d. Buto pirkimo-pardavimo sutartyje, reg. Nr. 1835, nėra sąlygos apie pareiškėjos teisę gyventi Bute, todėl Registro tvarkytojas neturi teisės šios sąlygos įrašyti. Atsakovo teigimu, tuo atveju, jeigu pareiškėja mano, kad V. K. kokiu nors būdu pažeidė 2004 m. sausio 27 d. sutartimi prisiimtus, ji turi teisę ginti savo teises bendrosios kompetencijos teisme.
Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centras padavė atsiliepimą į pareiškėjos skundą, kuriuo prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad su skundu nesutinka, o šią poziciją pagrindžia VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2016 m. vasario 22 d. sprendime Nr. cspr1-35 išdėstyti motyvai.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. lapkričio 8 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.
Teismas pažymėjo, kad 2004 m. sausio 27 d. sutarties 9 punkte numatytos sąlygos dalis (šalys susitarė, kad pardavėjai paliekama teisė naudotis parduotu Butu iki gyvos galvos, taip pat teisė deklaruoti savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje) yra notarinės formos dokumentu įtvirtintas juridinis faktas, iš esmės keičiantis galimybę naudotis nekilnojamuoju daiktu (Butu), todėl, vadovaujantis NTRĮ 12 straipsnio 1 punkto ir CK 4.254 straipsnio 1 punkto nuostatomis, toks juridinis faktas registruotinas Registre. Teismas pažymėjo, kad 2004 m. sausio 27 d. sutarties 9 punkto pagrindu prisiimti įsipareigojimai galiojo sutarties šalims, t. y. Buto pardavėjai (pareiškėjai) ir Buto pirkėjui V. K.. Nustatyta, kad 2004 m. sausio 27 d. sutartimi Butą įsigijęs V. K. 2016 m. sausio 7 d. pirkimo-pardavimo sutartimi, reg. Nr. JS-123, Butą perleido A. R.. A. R. 2016 m. sausio 21 d. dovanojimo sutartimi, reg. Nr. JS-554, Butą perleido R. R.. R. R. 2016 m. kovo 2 d. Buto pirkimo-pardavimo sutartimi, reg. Nr. 1835, Butą perleido A. B.. Teismas atkreipė dėmesį, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog iki 2016 m. sausio 7 d. pirkimo-pardavimo sutarties, reg. Nr. JS-123, sudarymo momento nei viena iš 2004 m. sausio 27 d.sutarties šalių, t. y. pareiškėja ir Buto pirkėjas V. K. NTRĮ 23 straipsnio 1 dalyje ir CK 4.256 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka nesikreipė į teritorinį Registro tvarkytoją su prašymu Buto registro įraše Nr. 10/276080 įregistruoti žymą 2004 m. sausio 27 d. sutarties 9 punkto pagrindu. Tokį prašymą pareiškėja VĮ Registrų centro Vilniaus filialui pateikė tik 2016 m. vasario 2 d. Atsižvelgęs į tai, kad prašymą Buto registro įraše Nr. 10/276080 įregistruoti žymą 2004 m. sausio 27 d. sutarties 9 punkto pagrindu teritoriniam Registro tvarkytojui pareiškėja pateikė jau po 2016 m. sausio 7 d. pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, vadovaudamasis CK 1.75 straipsnio 2 dalimi, teismas priėjo išvadą, kad šiuo atveju 2004 m. sausio 27 d. sutarties 9 punkte numatyti įsipareigojimai nei buvusiems Buto savininkams A. R. ir R. R., nei dabartiniam Buto savininkui A. B. neperėjo, nes jie nebuvo registruoti Registre iki to momento, kol Butas nuosavybės teise priklausė V. K., t. y. iki 2016 m. sausio 7 d. Todėl nuo 2016 m. sausio 7 d. žyma apie 2004 m. sausio 27 d. sutarties 9 punkte numatytus įsipareigojimus negali būti registruojama Buto registro įraše Nr. 10/276080. Teismas pabrėžė, kad vadovaujantis CK 4.48 straipsnio 2 dalies nuostatomis, savininkas negali perduoti daugiau pareigų, negu pats turi, todėl vėlesnieji Buto savininkai A. R. ir R. R. negalėjo perduoti dabartiniam Buto savininkui A. B. pareigų, t. y. teisės pareiškėjai naudotis Butu iki gyvos galvos bei deklaruoti pareiškėjos gyvenamąją vietą Bute, kurių jie neturėjo pagal Buto 2016 m. sausio 7 d. pirkimo-pardavimo sutartį ir 2016 m. sausio 21 d. dovanojimo sutartį. Todėl teismas sprendė, kad pareiškėjos VĮ Registrų centro Vilniaus filialui 2016 m. vasario 2 d. pateiktas prašymas Buto registro įraše Nr. 10/276080 įregistruoti žymą 2004 m. sausio 27 d. sutarties 9 punkto pagrindu negali būti tenkinamas.
III.
Pareiškėja padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti.
Pareiškėja teigia, kad uzufruktas CK 4.150 straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais nagrinėjamu atveju nesibaigė. Todėl jos teisė gyventi bute iki gyvos galvos galioja. Pareiškėja taip pat pažymi, kad byloje nėra duomenų, jog ji 10 metų nesinaudojo butu, dėl to nėra pagrindo taikyti ir CK 4.157 straipsnio 1 dalį. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos nuomone, pirmosios instancijos teismas be pagrindo priėjo išvadą, kad jos VĮ Registrų centro Vilniaus filialui 2016 m. vasario 2 d. pateiktas prašymas Buto registro įraše Nr. 10/276080 įregistruoti žymą 2004 m. sausio 27 d. sutarties 9 punkto pagrindu negali būti tenkinamas.
Atsiliepimas
Atsakovas VĮ Registrų centro Vilniaus filialas padavė atsiliepimą į pareiškėjos apeliacinį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas pažymi, kad iš uzufrukto kylančios teisės ir pareigos išvis neatsirado, nes uzufruktas nebuvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre (CK 1.75 straipsnio 1 dalis, 4.147 straipsnio 2 dalis). Atsakovas pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime teisingai pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju 2004 m. sausio 27 d. sutarties 9 punkto pagrindu prisiimti įsipareigojimai galiojo tik jos šalims (CK 1.75 straipsnio 1 dalis). Neįregistravusi Žymos Nekilnojamojo turto registre po V. K. nuosavybės teisių į Butą perleidimo, vadovaujantis CK 1.75 straipsnio 2 dalimi, pareiškėja prarado galimybę ginti savo teises prieš trečiuosius asmenis (A. R., R. R., A. B.), panaudojant 2004 m. sausio 27 d. sutarties (9 punkto) sudarymo faktą. Todėl pareiškėjos argumentai, kad 2004 m. sausio 27 d. sutarties 9 punktu prisiimti įsipareigojimai galioja ir dabartiniam Buto savininkui A. B., yra nepagrįsti. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėja, reikalaudama panaikinti atsakovo priimtą sprendimą ir įpareigoti Nekilnojamojo turto registre įregistruoti Žymą, neatsižvelgia į NTRĮ 5 straipsnio 2 dalyje nustatytas Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo atsakomybės ribas – Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitiktų dokumentus, kurių pagrindu jie įrašyti. Buto registro įrašo Nr. 10/276080 duomenys atitinka 2016 m. kovo 2 d. Buto pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje nėra nustatyta pareiškėjos teisė gyventi Bute, todėl Žymos įrašymas Buto registro įraše Nr. 10/276080 pažeistų NTRĮ 5 straipsnio 2 dalies nuostatas, Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje nustatytus įstatymo viršenybės ir objektyvumo principus ir dabartinio Buto savininko A. B. teises ir teisėtus interesus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Byla apeliacine instancija Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo pradėta nagrinėti iki 2016 m. liepos 1 d., todėl, vadovaujantis 2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalimi, ši administracinė byla nagrinėtina pagal procesines normas, galiojusias iki 2016 m. liepos 1 d.
Nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2016 m. vasario 9 d. sprendimo „Atsisakyti padaryti žymą Nekilnojamojo turto registre“ Nr. VILRS-238 teisėtumo ir pagrįstumo.
Nustatyta, kad pareiškėja M. S. 2016 m. vasario 2 d. prašymu kreipėsi į VĮ Registrų centro Vilniaus filialą, prašydama buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, registro įraše (Nr. 10/276080) įregistruoti 2004 m. sausio 27 d. buto pirkimo pardavimo sutarties 9 punkte nurodytą žymą „pardavėjai paliekama teisė naudotis parduotu butu iki gyvos galvos, taip pat teisė deklaruoti gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius“.
Ginčijamu 2016 m. vasario 9 d. sprendimu Nr. VILRS-238 VĮ Registrų centro Vilniaus filialas atsisakė padaryti minėtą žymą Nekilnojamojo turto registre. VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą dėl VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2016 m. vasario 9 d. sprendimo Nr. VILRS-238, 2016 m. vasario 22 d. sprendimu Nr. csprl-35 pareiškėjos skundą tenkinti atsisakė, motyvuojant tuo, jog 2004 m. sausio 27 d. buto pirkimo pardavimo sutarties 9 punkte nurodyta sąlyga nebegali būti registruojama Nekilnojamojo turto registre, nes nuosavybės teisės į ginčo butą yra perleistos tretiesiems asmenims.
Remiantis administracinėje byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, 2004 m. sausio 27 d. buto pirkimo pardavimo sutartimi pardavėja M. S. pardavė jai nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pirkėjui V. K., sutarties 9 punkte nustatant, jog pardavėjai paliekama teisė naudotis parduotu butu iki gyvos galvos, taip pat teisė deklaruoti savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius.
Iš byloje esančių duomenų taip pat nustatyta, jog minėta 2004 m. sausio 27 d. pirkimo pardavimo sutartimi butą įsigijęs V. K. 2016 m. sausio 7 d. pirkimo pardavimo sutartimi ginčo butą pardavė A. R., kuris 2016 m. sausio 21 d. dovanojimo sutartimi butą perleido R. R.. Pastarasis asmuo 2016 m. kovo 2 d. pirkimo pardavimo sutartimi butą pardavė A. B..
Pažymėtina, kad nekilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių į nekilnojamuosius daiktus, šių teisių suvaržymų ir įstatymų nustatytų juridinių faktų registravimą nekilnojamojo turto registre reglamentuoja Nekilnojamojo turto registro įstatymas.
Nekilnojamojo turto registro įstatymo 12 straipsnis numato nekilnojamojo turto registre registruojamus su nekilnojamaisiais daiktais, daiktinėmis teisėmis į juos ir šių teisių suvaržymais susijusius juridinius faktus, iš jų ir sandorius bei sprendimus, kurie keičia registruojamo nekilnojamojo daikto teisinį statusą ar iš esmės keičia jo valdymo, naudojimo ir disponavimo juo galimybes (1 punktas).
Nekilnojamojo turto registro įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad juridiniai faktai, susiję su nekilnojamaisiais daiktais, daiktinėmis teisėmis į juos ir šių teisių suvaržymais, registruojami padarant šio straipsnio 2 dalyje numatytą žymą atitinkamo nekilnojamojo daikto registro įraše. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 20 punkte nustatyta, kad atitinkamo nekilnojamojo daikto registro įraše gali būti daromos žymos apie 1-20 punktuose išvardintus juridinius faktus, tame tarpe apie kitus juridinius faktus, jei jų registravimą nekilnojamojo turto registre numato įstatymai.
Nagrinėjamu atveju ginčo dėl to, kad 2004 m. sausio 27 d. buto pirkimo pardavimo sutarties 9 punkte nustatytas juridinis faktas yra registruotinas Nekilnojamojo turto registre, nėra. Byloje taip pat nėra ginčijama faktinė aplinkybė, jog nei pareiškėja, nei iš pareiškėjos butą įsigijęs V. K. iki nuosavybės teisių į ginčo nekilnojamojo turto perleidimo tretiesiems asmenims nesikreipė į nekilnojamojo turto registro tvarkytoją dėl minėto juridinio fakto įregistravimo Nekilnojamojo turto registre.
Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalis apibrėžia nekilnojamojo turto registro tvarkytojo atsakomybės ir kompetencijos ribas. Joje numatyta, kad nekilnojamojo turto registro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako už duomenų, kaupiamų nekilnojamojo turto registre, teisingumą ir apsaugą. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad Nekilnojamojo turto registratorius nesprendžia ginčų tarp suinteresuotų asmenų dėl pačios daiktinės teisės ar jos turinio, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo funkcija yra tik duomenų iš jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą perkėlimas į Nekilnojamojo turto registrą, nekilnojamojo turto registro tvarkytojui įstatymas nesuteikia teisės vertinti jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą teisėtumo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-492-3130/2011, kt.).
Nagrinėjamu atveju nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys apie ginčo nekilnojamąjį daiktą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir daiktines teises į jį, atitinka 2016 m. kovo 2 d. pirkimo pardavimo sutartyje, kuria R. R. ginčo butą pardavė A. B., įrašytus duomenis. Kaip minėta, 2004 m. sausio 27 d. buto pirkimo pardavimo sutarties šalys į nekilnojamojo turto registro tvarkytoją iki nuosavybės teisių įregistravimo trečiųjų asmenų vardu nesikreipė ir neprašė įregistruoti 2004 m. sausio 27 d. buto pirkimo pardavimo sutarties 9 punkte nustatytą juridinį faktą. Minėtose vėliau sudarytose nuosavybės teisių į ginčo nekilnojamąjį turtą perleidimo tretiesiems asmenims sutartyse sąlyga dėl pareiškėjos teisės naudotis butu iki gyvos galvos ir deklaruoti gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius nėra nurodyta. Todėl teritorinis registratorius pagrįstai konstatavo, kad 2004 m. sausio 27 d. buto pirkimo pardavimo sutarties 9 punkte nustatytas juridinis faktas nebegali būti registruojamas Nekilnojamojo turto registre. Pareiškėja nepateikė jokių faktinių duomenų ir iš esmės nenurodė jokių argumentų, kuriais remiantis tokia išvada galėtų būti paneigta.
Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teritorinis registratorius pagrįstai nusprendė atsisakyti patenkinti pareiškėjos prašymą dėl juridinio fakto įregistravimo Nekilnojamojo turto registre, todėl naikinti VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2016 m. vasario 9 d. sprendimą „Atsisakyti padaryti žymą Nekilnojamojo turto registre“ Nr. VILRS-238 ir įpareigoti teritorinį registratorių įregistruoti 2004 m. sausio 27 d. buto pirkimo pardavimo sutarties 9 punkte nurodytą juridinį faktą nėra pagrindo.
Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas išaiškino visas bylai reikšmingas aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl tenkinti pareiškėjos apeliacinį skundą nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
pareiškėjos M. S. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.