Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas, e1-224-363/2021

Teismas: Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas: Įsakymas
Data: 2021-03-15
Bylos Nr.: e1-224-363/2021
Teisminio proceso Nr.: 1-04-6-00041-2020-0
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Irena Šeškauskienė
Kaltinamasis: A.S.

Kategorijos

Baudžiamoji byla Nr. e1-224-363/2021Teisminio proceso Nr. 1-04-6-00041-2020-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.1.8.10.1; 1.1.8.12; 1.2.18.8.3; 1.2.18.10; 2.12.1.4

„(S)“PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. kovo 15 d.Plungė

Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėja Irena Šeškauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo „(duomenys neskelbtini)“ prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje A.S., asmens kodas „(duomenys neskelbtini)“, gimęs „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ pilietis, „(duomenys neskelbtini)“, deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 222 straipsnio 1 dalį ir 220 straipsnio 1 dalį dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo, ir neteisingų duomenų apie pajamas pateikimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kad kaltinamasis apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą savo individualios veiklos buhalterinę apskaitą, dėl to negalima iš dalies nustatyti asmens veiklos, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, ir siekdamas išvengti mokesčių, kurių suma viršija 100 MGL, įrašė į deklaraciją žinomai neteisingus duomenis apie savo individualios veiklos pajamas, turtą ir pateikė jas valstybės įgaliotai institucijai.

Tai yra, kaltinamasis A.S., vykdydamas individualią veiklą pagal Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą Nr. „(duomenys neskelbtini)“ „„(duomenys neskelbtini)““, „„(duomenys neskelbtini)““, „„(duomenys neskelbtini)““, „„(duomenys neskelbtini)““ (Ekonominės veiklos rūšies klasifikatoriaus kodai „(duomenys neskelbtini)“), adresu „(duomenys neskelbtini)“, būdamas pagal Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 11 ir 21 straipsnius atsakingas už buhalterinių įrašų teisingumą bei apskaitos organizavimą, pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, kurios numato, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“; 13 straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktų nuostatas, kurios numato, kad „Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: <...>ūkio subjekto, surašiusio apskaitos dokumentą, pavadinimas, kodas <...>, apskaitos dokumento data <...>, ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys <...>, ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine <...>, išraiška“, laikotarpiu „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“, tyčia apgaulingai tvarkė savo individualios veiklos buhalterinę apskaitą, panaudodamas neįvykusioms ūkinėms operacijoms pagrįsti neatitinkančius tikrovės apskaitos dokumentus „(duomenys neskelbtini)“ sumai, pagal kurių rekvizitus (turinį) negalima nustatyti ūkinių operacijų tapatumo bei įtraukdamas juos į buhalterinę apskaitą, o būtent:

- panaudojo „(duomenys neskelbtini)“ vnt. „(duomenys neskelbtini)“ ūkio subjekto „„(duomenys neskelbtini)““ sąskaitų faktūrų („(duomenys neskelbtini)“): „(duomenys neskelbtini)“, pagal kurių rekvizitus (turinį) negalima nustatyti ūkinių operacijų tapatumo, pagrįsti neatitinkančias tikrovės ūkines operacijas – „(duomenys neskelbtini)“ vnt. motorinių transporto priemonių įsigijimą bei įtraukė jas į apskaitą;

- panaudojo „(duomenys neskelbtini)“ vnt. „(duomenys neskelbtini)“ ūkio subjekto „„(duomenys neskelbtini)““ sąskaitą faktūrą („(duomenys neskelbtini)“): „(duomenys neskelbtini)“, pagal kurios rekvizitus (turinį) negalima nustatyti ūkinės operacijos tapatumo, pagrįsti neatitinkančią tikrovės ūkinę operaciją – „(duomenys neskelbtini)“ vnt. motorinių transporto priemonių įsigijimą bei įtraukė ją į apskaitą.

Dėl padarytų Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 13 straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktų, nuostatų pažeidimų už laikotarpį „(duomenys neskelbtini)“ negalima iš dalies nustatyti A.S. vykdančio individualią veiklą, veiklos, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Taip pat, A.S., vykdydamas individualią veiklą pagal Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą Nr. „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ (Ekonominės veiklos rūšies klasifikatoriaus kodai „(duomenys neskelbtini)“), pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2004 m. balandžio 13 d. Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios numato, kad „Kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos“, 40 straipsnio 1 ir 4 dalies nuostatas, kurios numato, kad „Mokesčių mokėtojas privalo: 1) laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę; 4) teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaudamasis mokesčių įstatymais”, Lietuvos Respublikos 2002 m. liepos 2 d. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo r. IX-1007 18 straipsnio 8 dalies nuostatas, kurios numato, kad „Išlaidos turi būti pagrįstos dokumentais, turinčiais visus Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme ir kituose Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus, jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija nenustato, kad tam tikri rekvizitai atitinkamiems dokumentams nėra būtini“, 18 straipsnio 9 dalies nuostatas, kurios numato, kad „Prekių ir paslaugų įsigijimo iš užsienio vienetų ir gyventojų atvejais išlaidos gali būti pagrindžiamos užsienio vienetų ir gyventojų surašytais dokumentais, jeigu iš šių dokumentų galima nustatyti ūkinės operacijos turinį“, 6 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios numato, kad „Pajamų mokesčio tarifas yra 15 procentų“, 18-2 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios numato, kad „Nuo individualios veiklos pajamų mokėtino pajamų mokesčio dydis nustatomas iš metinėms apmokestinamosioms pajamoms pritaikius šio Įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatytą pajamų mokesčio tarifą gautos sumos atėmus pajamų mokesčio kredito sumą, apskaičiuotą pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis“, 18-2 straipsnio 2 dalies nuostatas, kurios numato, kad „Apskaičiuojant nuo individualios veiklos pajamų mokėtiną pajamų mokestį, kai metinės apmokestinamosios individualios veiklos pajamos neviršija 20 000 eurų per metus, taikytinas pajamų mokesčio kreditas apskaičiuojamas pagal šią formulę: Pajamų mokesčio kreditas = metinės individualios veiklos apmokestinamosios pajamos x 0,1, 18-2 straipsnio 3 dalies nuostatas, kurios numato, kad „Apskaičiuojant nuo individualios veiklos pajamų mokėtiną pajamų mokestį, kai metinės apmokestinamosios individualios veiklos pajamos yra didesnės negu 20 000 eurų per metus, taikytinas pajamų mokesčio kreditas apskaičiuojamas pagal šią formulę: Pajamų mokesčio kreditas = metinės individualios veiklos apmokestinamosios pajamos x (0,1 – 2/300 000 x (metinės individualios veiklos apmokestinamosios pajamos – 20 000))“, Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 10 straipsnio 3 dalis 2 punkto nuostatas, kurios numato, kad „asmenų, kurie verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, socialinio draudimo įmokų bazę sudaro 50 procentų individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų (neatėmus privalomojo sveikatos draudimo ir valstybinio socialinio draudimo įmokų) suma“, 10 straipsnio 3 dalis 2 punkto nuostatas, galiojančias nuo 2019-01-01, kurios numato, kad „asmenų, kurie verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, socialinio draudimo įmokų bazę sudaro 90 procentų individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų (neatėmus privalomojo sveikatos draudimo, socialinio draudimo įmokų) suma“, 17 straipsnio 2 dalies nuostatas, kurios numato, kad „Draudėjai privalo teisingai ir laiku apskaičiuoti bei mokėti socialinio draudimo įmokas pagal tarifus ir terminus, nustatytus šio ir kitų įstatymų”, Lietuvos Respublikos 2002 m. gruodžio 3 d. Sveikatos draudimo įstatymo Nr. IX-1219 17 straipsnio 4 dalies nuostatas (galiojo nuo 2018-01-01 iki 2018-12-31), kurios numato, kad „9 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo sumos, nuo kurios skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, moka fiziniai asmenys, kurie verčiasi: 1) individualia ne žemės ūkio veikla“, 17 straipsnio 4 dalies nuostatas, galiojančias nuo 2019-01-01, kurios numato, kad „6,98 procento dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo sumos, nuo kurios skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, moka asmenys, kurie verčiasi: 1) individualia ne žemės ūkio veikla“, laikotarpiu „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“, tyčia siekdamas išvengti sumokėti „(duomenys neskelbtini)“ gyventojų pajamų mokesčio, „(duomenys neskelbtini)“ socialinio draudimo įmokų, „(duomenys neskelbtini)“ privalomojo sveikatos draudimo įmokų, iš viso „(duomenys neskelbtini)“ mokesčių ir įmokų, susidariusių dėl nepagrįstai įtrauktų į apskaitą „(duomenys neskelbtini)“ sąnaudų, kurioms pagrįsti panaudojo tikrovės neatitinkančius dokumentus, pagal kurių rekvizitus (turinį) negalima nustatyti ūkinių operacijų tapatumo, įrašė į savo Pajamų mokesčio deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie savo pajamas, turtą, o būtent:

- į Metinę pajamų deklaraciją (forma GPM308) už „(duomenys neskelbtini)“ metus, įrašė žinomai neteisingus duomenis apie savo pajamas, turtą, t. y. nurodė priedo „Individualios veiklos pajamos“ (GPM308V) V7 laukelyje „Leidžiamų atskaitymų suma“ „(duomenys neskelbtini)“ didesnę leidžiamų atskaitymų sumą, V10 laukelyje „Apmokestinamų pajamų suma“ „(duomenys neskelbtini)“ mažesnę apmokestinamųjų pajamų sumą, V18 laukelyje „Mokėtina VSDĮ ir PSDĮ suma“ „(duomenys neskelbtini)“ mažesnę apskaičiuotino ir mokėtino į valstybinio socialinio draudimo fondą socialinio draudimo įmokų sumą bei 33 laukelyje „Mokėtina/ grąžintina pajamų mokesčio suma“ „(duomenys neskelbtini)“ mažesnę apskaičiuotino ir mokėtino į biudžetą pajamų mokesčio sumą;

- į Pajamų mokesčio deklaraciją (forma GPM311) už „(duomenys neskelbtini)“ metus, įrašė žinomai neteisingus duomenis apie savo pajamas, turtą, t. y. nurodė skiltyje „Individualios veiklos pajamos“ laukelyje „Išlaidų suma“ „(duomenys neskelbtini)“ didesnę išlaidų iš individualios veikos sumą, laukelyje „Savarankiškai apskaičiuota VSDĮ mokėtina suma“ „(duomenys neskelbtini)“ mažesnę valstybinio socialinio draudimo įmokų sumą, laukelyje „Savarankiškai apskaičiuota PSDĮ mokėtina suma“ „(duomenys neskelbtini)“ mažesnę privalomojo sveikatos draudimo įmokų sumą bei laukelyje „Apskaičiuota pajamų mokesčio suma (visa)“ ir laukelyje „Pajamų mokesčio prievolė“ „(duomenys neskelbtini)“ mažesnę apskaičiuotino ir mokėtino į biudžetą pajamų mokesčio sumas,

bei „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ elektroniniu būdu pateikė jas „(duomenys neskelbtini)“.

Kaltinamasis A.S. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, kurių padarymu yra įtariamas. Parodė, kad jis „(duomenys neskelbtini)“ yra įregistravęs individualią veiklą „(duomenys neskelbtini)“ (Ekonominės veiklos rūšies klasifikatoriaus kodai „(duomenys neskelbtini)“) pagal Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą Nr. „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ bei faktiškai šią veiklą vykdo nuo įregistravimo dienos. Vykdo sodo technikos variklių remontą, prekiauja sodo technika, remontuoja bei parduoda automobilius. Individualią veiklą vykdo „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“. Samdomų darbuotojų jis neturi, dirba vienas pats. Jo individualios veiklos buhalterinę apskaitą taip tvarko pats. Dėl pranešime apie įtarimą nurodytų „(duomenys neskelbtini)“ registruotų įmonių: „(duomenys neskelbtini)“, sąskaitų (invoice) įtraukų į jo individualios veiklos buhalterinę apskaitą, pripažino, kad šios sąskaitos (invoice) įtrauktos į jo individualios veiklos apskaitą yra netikros, jas surašė jis pats dėl šių priežasčių: sodo techniką, kuri nurodyta šiose sąskaitose (invoice) jis tikrai pirko iš įvairių asmenų užsienyje ir Lietuvoje, tačiau jam šią techniką parduodavo turgavietėse be sąskaitų, už grynus pinigus, todėl pats ir surašė bei įtraukė į savo individualios veiklos buhalterinę apskaitą pranešime apie įtarimą nurodytas sąskaitas. Smulkiau aplinkybių, kada ir iš ko pirko sodo techniką nurodyti negali, nes nebeprisimena. Pinigų sumokėjimą patvirtinančių dokumentų jis neturi. Apie tai, kad neturint dokumentų, galima 30 % mažinti individualios veiklos pajamas, jis tuo metu nežinojo, sužinojo tik prasidėjus ikiteisminiam tyrimui. Labai gailisi dėl padarytų nusikalstamų veikų, pageidauja užbaigti procesą kuo greičiau baudžiamuoju įsakymu. Dėl specialisto išvadoje nustatytos „(duomenys neskelbtini)“ žalos valstybės biudžetui ir „(duomenys neskelbtini)“ žalos valstybinio socialinio draudimo fondui, iš viso „(duomenys neskelbtini)“ žalos paaiškino, kad jo nuomone, apskaičiuojant šias sumas turėjo būti iš apmokestinamųjų pajamų dar atimtas Pridėtinės vertės mokesčio ataskaitose už „(duomenys neskelbtini)“ metus deklaruotas netiesioginis „(duomenys neskelbtini)“ PVM mokestis. Įsipareigojo po apklausos nedelsiant pateikti patikslintas Pajamų mokesčio deklaracijas už „(duomenys neskelbtini)“ metus bei atlyginti žalą arba susitarti dėl žalos atlyginimo (1 t., b. l. 165-166,175-176).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo savo kaltės prisipažinimo, jo kaltę įrodo kiti byloje surinkti duomenys.

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau- VMI prie FM) „(duomenys neskelbtini)“ raštas Nr. „(duomenys neskelbtini)“ patvirtina, kad A.S. nuo „(duomenys neskelbtini)“ yra įregistravęs individualią veiklą pagal Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą Nr. „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 66-67).

„(duomenys neskelbtini)“ specialisto išvadoje Nr. „(duomenys neskelbtini)“ dėl gyventojo A. S. ūkinės finansinės veiklos nustatyta, kad jeigu gyventojas A.S. laikotarpiu „(duomenys neskelbtini)“ 9 atvejais, vykdydamas individualią veiklą, pagrindė apskaitos dokumentais iš viso „(duomenys neskelbtini)“ išlaidų įsigyjant naudotas sodo technikos priemones, nurodant tikrovės neatitinkančius privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus – ūkio subjekto, surašiusio apskaitos dokumentą, pavadinimą, kodą, datą, ūkinės operacijos turinį, tai gyventojas A.S., vykdydamas individualią veiklą, nesilaikė Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo:

- 6 straipsnio 2 dalies „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“ ir 13 straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punkto nuostatų „Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: <...> ūkio subjekto, surašiusio apskaitos dokumentą, pavadinimas, kodas <...> apskaitos dokumento data <...> ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys <...> ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine <...> išraiška“, nes 9 atvejais neįvykusioms ūkinėms operacijoms pagrįsti panaudojo tikrovės neatitinkančius apskaitos dokumentus įmonių: „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytų sąskaitų faktūrų, pagal kurių rekvizitus negalima nustatyti ūkinių operacijų tapatumo – naudotos sodo technikos priemonių įsigijimo iš viso „(duomenys neskelbtini)“;

- 13 straipsnio 3 dalies nuostatos „Įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus...”, – gyventojas A.S., vykdydamas individualią veiklą, apskaitos registre „Gyventojo individualios veiklos pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalas“ užregistravo prekių pirkimo iš užsienio kompanijų: „(duomenys neskelbtini)“ duomenis, pagrindžiančias prekių įsigijimo apmokestinamąją vertę iš viso „(duomenys neskelbtini)“ pagal kuriuos negalima nustatyti ūkinės operacijos tapatumo.

Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu, pagal pateiktą ikiteisminio tyrimo Nr. „(duomenys neskelbtini)“ medžiagą bei gyventojo A.S., vykdančio individualią veiklą, buhalterinės apskaitos dokumentus dėl Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, 13 straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punkto pažeidimų laikotarpiu „(duomenys neskelbtini)“ negalima iš dalies nustatyti asmens veiklos, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu, pagal pateiktą ikiteisminio tyrimo Nr. „(duomenys neskelbtini)“ medžiagą bei gyventojo A.S., vykdančio individualią veiklą, buhalterinės apskaitos dokumentus, laikotarpiu „(duomenys neskelbtini)“ nenustatyti teisės aktų pažeidimai, dėl ko nebūtų galima nustatyti ūkio subjekto veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Taip pat nustatyta, kad jeigu gyventojas A.S., vykdydamas individualią veiklą, laikotarpiu „(duomenys neskelbtini)“ 9 atvejais tikrovės neatitinkančiomis sąskaitomis faktūromis iš viso „(duomenys neskelbtini)“ pagrindė daugiau patirtas išlaidas įsigyjant naudotą sodo techniką, tai laikotarpiu „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registruose užregistravo „(duomenys neskelbtini)“ daugiau išlaidų ir tuo sumažino apmokestinamąsias pajamas iš viso „(duomenys neskelbtini)“ gyventojų pajamų mokesčio, iš jų: „(duomenys neskelbtini)“.

Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatuose nurodyta, kad „Kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos“, 40 straipsnio „Mokesčių mokėtojas privalo: 1) laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę <...> 4) teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaudamasis mokesčių įstatymais”.

Nustatyta, kad gyventojas A.S., vykdydamas individualią veiklą, „(duomenys neskelbtini)“ pateikė Metinę pajamų deklaraciją (forma GPM308) už „(duomenys neskelbtini)“ m. (pateikimo data „(duomenys neskelbtini)“), Pajamų mokesčio deklaraciją (forma GPM311) už „(duomenys neskelbtini)“ m. (pateikimo data „(duomenys neskelbtini)“) deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie pajamas ir sąnaudas, tai yra „(duomenys neskelbtini)“ atvejais Metinėse pajamų deklaracijose už „(duomenys neskelbtini)“ m., „(duomenys neskelbtini)“ m. deklaravo „(duomenys neskelbtini)“ daugiau patirtų išlaidų, kurias pagrindė tikrove neatitinkančiomis sąskaitomis faktūromis, ir tuo sumažino apmokestinamąsias pajamas iš viso „(duomenys neskelbtini)“, dėl ko neapskaičiavo ir nesumokėjo iš viso „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ gyventojų pajamų mokesčio, tai yra:

- Metinėje pajamų deklaracijose (forma GPM308) už „(duomenys neskelbtini)“ m. priede „Individualios veiklos pajamos“ (GPM308V) deklaravo pajamas iš individualios veiklos iš viso V6 laukelyje „Pajamų suma“ – „(duomenys neskelbtini)“ pajamų, deklaravo duomenis neatitinkančius tikrovės apie išlaidas, tai yra į V7 laukelį „Leidžiamų atskaitymų suma“ įtraukė iš viso „(duomenys neskelbtini)“ išlaidų už prekes, kurias pagrindė tikrove neatitinkančiomis sąskaitos faktūromis, V18 laukelyje „Mokėtina VSDĮ ir PSDĮ suma“ – „(duomenys neskelbtini)“, V10 laukelyje „Apmokestinamųjų pajamų suma“ deklaravo „(duomenys neskelbtini)“, dėl ko neapskaičiavo „(duomenys neskelbtini)“ gyventojų pajamų mokesčio;

- Metinėje pajamų deklaracijose (forma GPM311) už „(duomenys neskelbtini)“ m. skiltyje „Individualios veiklos pajamos“ deklaravo daugiau išlaidų iš individualios veiklos „Išlaidų suma“ iš viso „(duomenys neskelbtini)“, dėl ko neapskaičiavo „(duomenys neskelbtini)“ gyventojų pajamų mokesčio.

Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 10 straipsnio 3 dalis 2 punkte nurodyta „asmenų, kurie verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, socialinio draudimo įmokų bazę sudaro 50 procentų individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų (neatėmus privalomojo sveikatos draudimo ir valstybinio socialinio draudimo įmokų) suma“, 10 straipsnio 3 dalis 2 punktas (nuo 2019-01-01) „asmenų, kurie verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, socialinio draudimo įmokų bazę sudaro 90 procentų individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų (neatėmus privalomojo sveikatos draudimo, socialinio draudimo įmokų) suma“.

Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto „(duomenys neskelbtini)“ m. rodiklių patvirtinimo įstatymo 3 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad „savarankiškai dirbančių asmenų valstybinio pensijų, ligos, motinystės, nedarbo socialinio draudimo įmokų tarifus: 1) pensijų socialiniam draudimui – 25,3 procento; 2) ligos socialiniam draudimui – 1,4 procento; 3) motinystės socialiniam draudimui – 2,2 procento“; Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2019 m. rodiklių patvirtinimo įstatymo 3 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad „1) pensijų socialiniam draudimui – 8,72 procento; 2) ligos socialiniam draudimui – 2,09 procento; 3) motinystės socialiniam draudimui – 1,71 procento“; Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad „Individualių įmonių savininkai, mažųjų bendrijų nariai, ūkinių bendrijų tikrieji nariai, ūkininkai bei jų partneriai ir asmenys, vykdantys individualią veiklą, kaip ji apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, vienus metus nuo pirmosios veiklos pradžios socialinio draudimo įmokų gali nemokėti“, tai yra, gyventojas A.S., vykdydamas individualią veiklą, laikotarpiu „(duomenys neskelbtini)“ nuo sumažintų apmokestinamųjų pajamų iš viso „(duomenys neskelbtini)“ socialinio draudimo įmokų, iš jų: „(duomenys neskelbtini)“.

Lietuvos Respublikos Sveikatos draudimo įstatymo (2002-12-03 įstatymo Nr. IX-1219 redakcija) 17 straipsnio 4 dalies („(duomenys neskelbtini)“) nuostatuose nurodyta, kad „9 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo sumos, nuo kurios skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, moka fiziniai asmenys, kurie verčiasi:1) individualia ne žemės ūkio veikla“, 17 straipsnio 4 dalyje (nuo 2019-01-01) „6,98 procento dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo sumos, nuo kurios skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, moka asmenys, kurie verčiasi: 1) individualia ne žemės ūkio veikla“, tai yra gyventojas A.S., vykdydamas individualią veiklą, laikotarpiu „(duomenys neskelbtini)“ nuo sumažintų apmokestinamųjų pajamų iš viso „(duomenys neskelbtini)“ neapskaičiavo ir nesumokėjo iš viso „(duomenys neskelbtini)“ privalomo sveikatos draudimo įmokų, iš jų: „(duomenys neskelbtini)“.

Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 17 straipsnio 2 dalies reikalavimų, kur nurodyta, kad „Draudėjai privalo teisingai ir laiku apskaičiuoti bei mokėti socialinio draudimo įmokas pagal tarifus ir terminus, nustatytus šio ir kitų įstatymų”, - laikotarpiu „(duomenys neskelbtini)“ nuo sumažintų apmokestinamųjų pajamų iš viso „(duomenys neskelbtini)“ nepriskaičiavo ir nesumokėjo į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą iš viso „(duomenys neskelbtini)“.

Gyventojas A.S., vykdydamas individualią veiklą, neapskaičiavo, nedeklaravo iš viso „(duomenys neskelbtini)“ mokesčių ir įmokų, iš jų:

- „(duomenys neskelbtini)“ gyventojų pajamų mokesčio („(duomenys neskelbtini)“) į Valstybės biudžetą;

- „(duomenys neskelbtini)“ socialinio draudimo įmokų („(duomenys neskelbtini)“),

- „(duomenys neskelbtini)“ privalomo sveikatos draudimo įmokų („(duomenys neskelbtini)“) (1 t., b. l. 81-93, su priedais iki b.l.105).

„(duomenys neskelbtini)“ tarnybinis pranešimas Nr. „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimo aktas Nr. „(duomenys neskelbtini)“ patvirtina, kad A.S. vykdo individualią veiklą pagal pažymą Nr. „(duomenys neskelbtini)“ nuo „(duomenys neskelbtini)“. Parduotą naudotą sodo techniką. Veiklą vykdo „(duomenys neskelbtini)“. A.S. internetiniame puslapyje „(duomenys neskelbtini)“ skelbia, kad parduoda gerą naudotą sodo techniką ir naujus „(duomenys neskelbtini)“ traktoriukus, nurodo, kad techniką galimą pirkti ir išsimokėtinai, o jos kaina „(duomenys neskelbtini)“, nurodo telefono Nr„(duomenys neskelbtini)“, kurie priklauso K.N., gyvenančiai ten pat, kaip ir A.S. -gyvenamajame name „(duomenys neskelbtini)“, kuris nuosavybės teise priklauso A.S.. A.S. apie parduodamą techniką taip pat skelbia „(duomenys neskelbtini)“ paskyroje (1 t., b. l. 16, 18).

„(duomenys neskelbtini)“ tarnybinis pranešimas Nr. „(duomenys neskelbtini)“ ir patikrinimo aktas Nr. „(duomenys neskelbtini)“ patvirtina, kad laikotarpiu „(duomenys neskelbtini)“ A. S. naudotą techniką galimai įsigijo iš „(duomenys neskelbtini)“ įmonių: „(duomenys neskelbtini)“. A. S. patikrinimo metu nepateikė apmokėjimo dokumentų, paliudijančių apie šios technikos įsigijimą, o sąskaitų tikrumas kelia abejones.

Iš viešai prieinamų šaltinių nustatyta, kad „(duomenys neskelbtini)“ yra šeimos verslo įmonė, kuri parduoda traktorius. Savo svetainėje skelbia apie „(duomenys neskelbtini)“ vnt. parduodamų naudotų traktorių, iš kurių tik viena žoliapjovė. Įmonė „(duomenys neskelbtini)“ yra įmonė, kuri prekiauja guoliais, darbo drabužiais ir jėgos transmisijomis. Apie įmonę „(duomenys neskelbtini)“ duomenų nėra (1 t., b. l. 14-15, 20-21).

„(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ rašte Nr. „(duomenys neskelbtini)“ nurodyta, kad „(duomenys neskelbtini)“, kad patikrinimo metu nustatyta, jog adresas „(duomenys neskelbtini)“ yra įmonės „„(duomenys neskelbtini)““, įm. kodas „(duomenys neskelbtini)“, registruotos buveinės adresas. Kita informacija apie šią įmonę yra skelbiama tinklapyje „(duomenys neskelbtini)“.

Taip pat patikrinimo metu nustatyta, kad adresas „(duomenys neskelbtini)“ yra gyvenamosios vietos adresas. Patikrinus rinkėjų sąrašus nustatyta, kad šiuo adresu gyvena „(duomenys neskelbtini)“. „(duomenys neskelbtini)“ vardu nėra registruota jokia įmonė „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 70).

„(duomenys neskelbtini)“ buvo apžiūrėti A. S. vykdančio individualią veiklą buhalterinės apskaitos dokumentai, paimti pagal „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų ir (ar) daiktų priėmimo aktą (1 t., b. l. 19) ir „(duomenys neskelbtini)“ reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolą (1 t., b. l. 72-73). Apžiūros metu nustatyta, kad segtuve „Pirkimo dokumentai“, kuriame yra „(duomenys neskelbtini)“ lapai, yra dokumentai (lapai 48, 47, 51, 50, 49):

„(duomenys neskelbtini)“

Segtuve „Pirkimo dokumentai“, kuriame yra „(duomenys neskelbtini)“ lapai, yra dokumentai (lapai 287, 85, 179, 82):

„(duomenys neskelbtini)“.

Apžiūrėjus „(duomenys neskelbtini)“ matyti, kad visos sąskaitos faktūros panašiai išdėstytos, maketuotos, neturi pardavėjo atsiskaitomosios sąskaitos numerio, termino iki kada reikia apmokėti sąskaitą faktūrą, duomenų, kad sąskaita faktūra apmokėta.

Apžiūrėjus A. S. vykdančio individualią veiklą buhalterinės apskaitos dokumentus nustatyta, kad A. S. vykdančio individualią veiklą buhalterinėje apskaitoje nėra dokumentų, patvirtinančių „(duomenys neskelbtini)“ apmokėjimą.

Apžiūros metu nurodytos „(duomenys neskelbtini)“ Sąskaitos faktūros (invoice) išimtos iš dokumentų segtuvų ir pridėtos prie ikiteisminio tyrimo medžiagos (apžiūros protokolo) (1 t., b. l. 113-124).

Iš Duomenų apie A.S. pateiktas deklaracijas, Metinės pajamų deklaracijos už „(duomenys neskelbtini)“ metus matyti, kad A.S. „(duomenys neskelbtini)“ pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai „Metinę pajamų deklaraciją“ už „(duomenys neskelbtini)“ metus, kurioje deklaravo „(duomenys neskelbtini)“ individualios veiklos pajamų ir „(duomenys neskelbtini)“ leidžiamų atskaitymų (1 t., b. l. 48, 50).

„(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ raštas Nr. „(duomenys neskelbtini)“ ir A.S. Pajamų mokesčio deklaracija už „(duomenys neskelbtini)“ metus patvirtina, kad A.S. „(duomenys neskelbtini)“ pateikė „(duomenys neskelbtini)“ „Pajamų mokesčio deklaraciją“ už „(duomenys neskelbtini)“ metus, kurioje deklaravo „(duomenys neskelbtini)“ individualios veiklos pajamų ir „(duomenys neskelbtini)“ veiklos išlaidų (1 t., b. l. 51, 53).

„(duomenys neskelbtini)“ Duomenys apie A.S. pateiktas deklaracijas, Metinių pajamų deklaracijos už „(duomenys neskelbtini)“ patvirtina, kad A.S. „(duomenys neskelbtini)“ pateikė „(duomenys neskelbtini)“ patikslintas „Metinę pajamų deklaraciją“ už „(duomenys neskelbtini)“ metus ir „Pajamų mokesčio deklaraciją“ už „(duomenys neskelbtini)“ metus, kuriose patikslino deklaruojamas veiklos sąnaudas, nebedeklaruodamas „(duomenys neskelbtini)“ neteisėtų sąnaudų bei papildomai įtraukdamas į sąnaudas PVM „(duomenys neskelbtini)“ (2 t., b. l. 1-8, 11-15).

„(duomenys neskelbtini)“ mokestinės paskolos sutartis Nr. „(duomenys neskelbtini)“ patvirtina, kad A.S. sudarė su „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ mokestinės paskolos sutartį Nr. „(duomenys neskelbtini)“ dėl papildomai deklaruoto PVM „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ PVM delspinigių (2 t., b. l. 11-15).

Iš „(duomenys neskelbtini)“ A.S. prašymo atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą matyti, kad A.S. prašo „(duomenys neskelbtini)“ išdėstyti mokestinės nepriemokos sumą „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 9-10).

Iš „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ rašto Nr. „(duomenys neskelbtini)“ matyti, kad A.S. vykdoma veikla yra įtraukta į nukentėjusių nuo „(duomenys neskelbtini)“ veiklų sąrašą, todėl dėl mokestinių nepriemokų, susidariusių nuo „(duomenys neskelbtini)“ (karantino pradžios) iki „(duomenys neskelbtini)“, taikomos pagalbos priemonės (neskaičiuojami delspinigiai, nevykdomas išieškojimas ir galima sudaryti mokestinės paskolos (be palūkanų) sutartį) vadovaujantis VMI prie FM viršininko 2020 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. VA-27 „Dėl pagalbos priemonių mokesčių mokėtojams, paveiktiems koronoviruso (COVID-19) sukeltų neigiamų pasekmių“ (VMI prie FM 2020 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. VA-91 redakcija).

Atsižvelgus į aukščiau nurodytą bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 14 straipsnio 7 dalimi ir 88 straipsniu, Mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį nusižengimą mokėjimo atidėjimo arba išdėstymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos finansų ministro 1998 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. 268 „Dėl Mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį nusižengimą mokėjimo atidėjimo arba išdėstymo taisyklių patvirtinimo“, 2020 m. vasario 15 d. tarp A.S. ir „(duomenys neskelbtini)“ sutartis Nr. „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – MPS), kuria išdėstomas mokestinės nepriemokos Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) mokėjimas laikotarpiu „(duomenys neskelbtini)“. Bendra nepriemokos suma, nurodyta MPS, sudaro „(duomenys neskelbtini)“. Nurodo, kad A.S. dalį GPM nepriemokos sumokėjo dalimis, todėl MPS buvo sudaryta dėl aukščiau nurodytos nepriemokos sumos.

Visų šių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, atitinkančiais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio reikalavimus, visuma patvirtina, kad kaltinamasis A.S. apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą savo individualios veiklos buhalterinę apskaitą, dėl to negalima iš dalies nustatyti asmens veiklos, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, todėl šie jo veiksmai kvalifikuojami kaip nusikaltimas, numatytas BK 222 straipsnio 1 dalyje, bei siekdamas išvengti mokesčių, kurių suma viršija 100 MGL, įrašė į deklaraciją žinomai neteisingus duomenis apie savo individualios veiklos pajamas, turtą ir pateikė jas valstybės įgaliotai institucijai, todėl šie jo veiksmai kvalifikuojami kaip nusikaltimas, numatytas BK 220 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).

Skiriant bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi BK 41 straipsnyje numatytais bausmės paskirties kriterijais, bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse, atsižvelgia į tai, kad A.S. padarė du tyčinius apysunkius nusikaltimus, į nustatytą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, asmenybę, jog vykdo individualią veiklą (I tomas b. l. 151), „(duomenys neskelbtini)“ (I tomas b. l. 148), „(duomenys neskelbtini)“ (I tomas b. l. 143-147). Įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti A.S. paskyrus baudas už padarytas nusikalstamas veikas, jas subendrinant bausmių apėmimo būdu pagal BK 63 straipsnio 1 dalies ir 5 dalies 1 punkto taisykles, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamasis teismo prašė atsižvelgiant į Lietuvoje susidariusią ekstremalią situaciją, dėl kurios negali vykdyti veiklos, baudos dydį sumažinti bei išdėstyti jos sumokėjimą.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuteistasis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Atsižvelgiant į skirtinos baudos dydį, kaltinamojo prašymą, teismas mano, kad tikslinga nustatyti ilgesnį – 12 mėnesių baudos sumokėjimo terminą.

A.S. individualios veiklos apskaitos dokumentus, saugomus atskirai nuo baudžiamosios bylos „(duomenys neskelbtini)“ patalpose „(duomenys neskelbtini)“, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus grąžinti A.S..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A.S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį ir paskirti bausmes:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį, paskirti 120 MGL (6000,00 Eur) baudą,

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalį, paskirti 150 MGL (7500,00 Eur) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę - 150 MGL (7500,00 Eur) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A.S. galutinę sumažintą bausmę - 100 MGL (5000,00 Eur) baudą.

Nustatyti, kad paskirtą baudą A.S. turi sumokėti per dvylika mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto surenkamąją sąskaitą.

Išaiškintina, kad nesutinkant su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, A.S. per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę Plungės apylinkės teismui paduoti prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Tokiu atveju bylos nagrinėjimas teisme bus privalomai rengiamas, tačiau nagrinėsiantis bylą teismas nebus saistomas teismo baudžiamajame įsakyme nurodytu bausmės dydžiu, galės paskirti bet kokią kitą sankcijoje numatytą bausmę.

Nepateikus prašymo surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 353 straipsniuose nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Nuteistasis per dvylika mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos privalo sumokėti baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos mokėjimo kodas 6801.

Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.

Teisėja Irena Šeškauskienė