- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2011-05-31
- Bylos Nr.
- A2.6.-466-669/2011
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Pažeidėjas
- S. P.
- Kategorijos
- 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Plungės rajono apylinkės teismo teisėjas Vaidas Gasiūnas, dalyvaujant traukiamam administracinėn atsakomybėn S. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą, kurioje S. P., a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, LR pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), Telšių m., dirb UAB ‚D.“, vairuotoju-ekspeditoriumi, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 124 str. 6 d., 124²str. 2d., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Administracinio teisės pažeidimo protokole fiksuota, kad S. P., 2011-05-12, 19³⁹ val. kelyje (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį Honda Accord, kurio valst. Nr. ženklas (duomenys neskelbtini) leistiną 90 km/h greitį viršijo 68 km/h, kadangi važiavo 158 km/h greičiu, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 135 punkto reikalavimus bei, lenkdamas kitą transporto priemonę, staigiai, chuliganiškai suko į dešinę, ir stabdė, po ko jo vairuotas automobilis pradėjo slysti vienu šonu, po to – kitu, taip keldamas pavojų eismo, savo ir kitų žmonių saugumui ir pažeidė KET 136.1; 9 punktų reikalavimus.
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančio pareigūnų tarnybinio pranešimo matyti, kad kelio ruože kuriame buvo sulaikytas S. P. leistinas greitis 90 km/h. Kadangi LR ATPK 124 str. 6 d. dispozicija nurodo, kad kvalifikuojantis pažeidimo požymis yra greičio viršijimas daugiau, kaip 50 kilometrų per valandą, laikytina, kad kvalifikacija veikos yra tinkama, nes viršytas greitis yra 68 kilometrai per valandą ( 158-90 = 68).
Kadangi S. P. vairavo transporto priemonę 158 km/h greičiu, leistiną greitį viršijo 68 km/h, jo veika atitinka administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 124 str. 6 d., sudėtį.
ATPK124² straipsnio 2 dalyje numatyta, kad chuliganiškas vairavimas, tai yra Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, keliantis pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui, užtraukia baudą vairuotojams nuo 1000 iki 2000 litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių iki dvejų metų.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
Traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo paaiškino, kad lenkdamas transporto priemonę, pamatė tolumoje stovintį policijos ekipažą, todėl pradėjo stabdyti ir to pasekmėje jo automobilį sumėtė. Tyčia taip pasielgti neturėjo.
Pažymėtina, jog pažeidimo, už kurį S. P. patrauktas atsakomybėn, konstatavimui yra būtina nustatyti valinį elementą – t. y. subjektyviąją pusę. Kaltės forma turi būti tik tyčia. Be to, turi būti nustatytos ir chuliganiškos paskatos. Teismas konstatuoja, kad negalima daryti besąlygiškos išvados, kad S. P. elgesys kelyje buvo chuliganiškas. Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo viršydamas leistiną greitį ir po lenkimo manevro stabdė, dėl ko jo automobilis pradėjo po kelią slysti, neįrodyta, kad jis tai darė iš chuliganiškų paskatų, t. y. siekdamas atkreipti kitų eismo dalyvių dėmesį ir keldamas jiems realų pavojų, demonstruodamas nepagarbą visuomenei (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartis byloje Nr. N444-1527/2010).
Pabrėžtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Teismas pažymi, kad nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių S. P. kaltę ir chuliganiškas paskatas bei nepašalinus visų abejonių dėl jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo padarymo, administracinės bylos teisena dėl ATPK 124² straipsnio 2 dalyje įtvirtinto pažeidimo padarymo jo atžvilgiu, nutrauktina.
Skiriant nuobaudas pažeidėjui teismas vadovaujasi bendromis nuobaudų skyrimo taisyklėmis, numatytomis Lietuvos Respublikos ATPK 30 str., skirtinos nuobaudos sankcijų numatytose ribose, kurios subendrintinos pagal Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. taisykles.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
S. P. pripažinti kaltu pagal LR ATPK 124 str. 6 d. ir paskirti jam 1200Lt (tūkstančio vieno šimto Lt) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 ( dviems ) mėnesiams.
Administracinę teiseną, dėl pareikšto administracinio kaltinimo pagal ATPK124² straipsnio 2 dalį, nutraukti nesant padarytam administraciniam teisės pažeidimui.
Įpareigoti Telšių VPK sulaikyti S. P., a.k. (duomenys neskelbtini) išduotą vairuotojo pažymėjimą.
Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.
Baudą patrauktas administracinėn atsakomybėn asmuo turi sumokėti ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą-ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, AB banke „Swedbank“, įmokos kodas 57868. Įrodymą apie sumokėtą baudą privalu pateikti Plungės rajono apylinkės teismui į 3 kabinetą (Vytauto 2, Plungė), priešingu atveju, pasibaigus baudos mokėjimo 40 dienų laikotarpiui, bauda bus išieškoma priverstinai.
Jeigu baudos pažeidėjas negali sumokėti, per 40 dienų nuo nutarimo priėmimo jis turi teisę kreiptis į baudą paskyrusią instituciją ar pareigūną dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo. Laiku nesumokėjus baudos ir nepaprašius jos mokėjimo išdėstyti per ilgesnį laiką, pažeidėjui gresia papildomos išlaidos. Jeigu baudą priverstiniu būdu išieškos antstolis, pažeidėjui teks sumokėti ne tik baudą, bet ir atlyginti vykdymo išlaidas, kurios gali būti didesnės už baudą.