- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-09-18
- Bylos Nr.
- e2A-978-619/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-22832-2017-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vytautas Zelianka, Eglė Surgailienė, Andrutė Kalinauskienė
- Ieškovas
- K. S.
- Atsakovas
- UAB „Mobili Baltija“
- Kategorijos
- 3.3.1.18.1Panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andrutės Kalinauskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Eglės Surgailienės ir Vytauto Zeliankos, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo K. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 25 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės K. S. ieškinį dėl vartojimo sutarties nesąžiningų sąlygų taikymo, pareikštą atsakovui UAB „Mobili Baltija“, išvadą duodanti institucija Valstybės biudžetinė įstaiga Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba,
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė K. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti, kad pirkimo-pardavimo sutarties garantinio aptarnavimo sąlygų 5.3. punkte įtvirtintos sąlygos yra nesąžiningos, todėl negaliojančios, priteisti iš atsakovo ieškovės naudai telefono aparato Samsung Galaxy S5 Plus SM-G901F vertės sumą – 439,01 EUR bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, jog iš atsakovo nusipirko telefono aparatą Samsung Galaxy S5 Plus SM-G901F. Kartu su telefono aparatu ieškovei buvo įteikta garantinė pažyma, kvitas, jokių kitų dokumentų, pvz. telefono vartotojo instrukcijos ieškovė negavo, taip pat negavo ir informacijos, kad tokia instrukcija yra ir su ja gali susipažinti internete. Perkant telefono aparatą, ieškovei nebuvo paaiškinta, jog telefone yra standartinė GOOGLE PLAY programėlė, kuria galima naudotis tik tam tikromis sąlygomis. 2016 metų rudenį, telefono aparatas pradėjo veikti nekokybiškai, t.y. aparatas išsijungdavo, strigdavo. Ieškovė 2016-12-22 kreipėsi į UAB „Mobiliųjų telefonų techninis centras“, kuris pateikė paslaugos ataskaitą 10406SEB, kurioje nurodė, kad įrenginyje nustatytas neautorizuotas įsikišimas į programinę įrangą ir žodžiu informavo, kad garantija negalioja. UAB „Mobiliųjų telefonų techninis centras“ darbuotoja ieškovei žodžiu paaiškino, jog telefonas galėjo būti sugadintas ieškovei siunčiantis programėles per GOOGLE PLAY programėlę. Ieškovė 2016-12-04 kreipėsi į atsakovą, kuris 2017-12-07 raštu paprašė telefono aparatą atiduoti taisymui į UAB „Mobiliųjų telefonų techninis centras“. UAB „Mobiliųjų telefonų techninis centras“ pasiūlė ieškovei remontuoti telefoną už 400 EUR. Paprašytas ieškovės nurodyti telefono gedimą, atsakovas atsakymo nepateikė. Ieškovė 2016-12-20 kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą. Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai atsakovas pateikė 2017-01-11 raštą, kuriame nurodė, jog telefono aparatui suteikė 24 mėnesių garantiją, kurio sąlygos yra nurodytos gamintojo gaminio vartojimo instrukcijoje. Garantinį aptarnavimą ir įvertinimą, ar gaminio garantinės sąlygos buvo nepažeistos, atlieka autorizuotas serviso centras UAB „Mobiliųjų telefonų techninis centras“. Atsakovas išnagrinėjęs UAB „Mobiliųjų telefonų techninis centras“ išvadas, nustatė, kad įrenginyje buvo bandyta modifikuoti gamintojo programinę įrangą. Nurodė, kad modifikavus prietaiso operacinę sistemą arba įdiegus programinę įrangą iš neoficialių šaltinių prietaisas gali netinkamai veikti ir galima netekti duomenų arba jie gali būti sugadinti. Tokie veiksniai – Samsung licencinės sutarties pažeidimai, tokiu atveju nustoja galioti garantija ir nutraukiamas garantijos taikymas. Autorizuotas serviso centras negali nurodyti konkrečios programinės įrangos ar konkretaus laiko kada minėti pažeidimai galėjo įvykti. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba atmetė ieškovės reikalavimus, kadangi telefonas patikrinimo metu veikė.
3. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
4. Išvada teikianti institucija Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba 2017-05-12 priėmė nutarimą Nr. 10-656 pripažinti ieškovės reikalavimą nepagrįstu.
II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. liepos 25 d. sprendimu už akių ieškinį atmetė.
6. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškinio argumentus bei byloje esančią medžiagą, pažymėjo, jog perkant telefono aparatą, visiems žinomas faktas, kad kartu su telefono dėžute yra pateikiama ir telefono naudojimosi instrukcija (CPK 182 straipsnio 1 punktas). Teismo vertinimu, iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, jog ieškovė su telefono aparatu gavo ir telefono vartojimo vadovą, kuriame, kaip jau nurodyta aukščiau, buvo įspėta dėl naudojimosi telefonu ir jame esančiomis programėlėmis, todėl nėra aišku kokią vartojimo instrukciją atsakovas turėjo suteikti ieškovei. Pažymėtina, kad kiekvienas daiktas turi būti naudojamas pagal paskirtį ir tinkamai, todėl atitinkama instrukcija apibrėžia kaip daiktas turi būti naudojamas. Tenkinus ieškovės reikalavimą, ir pripažinus minėtą sąlygą nesąžininga, vartotojai turėtų laisvę su daiktais elgtis pagal savo nuožiūrą, nesilaikydami nesąžiningo elgesio standartų, o verslininkai turėtų prisiimti atsakomybę už tokius vartotojų veiksmus.
7. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog iš byloje esančių duomenų ir įrodymų, negalima daryti pagrįstos išvados, jog atsakovas ieškovei pardavė netinkamos kokybės telefono aparatą, taip pat nepateikta pakankamų įrodymų, jog telefono sutrikimus galėjo lemti GOOGLE PLAY programėle. Pažymėjo, jog iš byloje esančios išvadą duodančios institucijos 2017-03-01 patikrinimo akto matyti, kad ieškovei buvo pateiktas telefono naudojimo vadovas, kur buvo išaiškinta vartotojo atsakomybė nesilankyti nežinomose interneto svetainėse, nesisiųsti programų iš nežinomų šaltinių, taip pat išaiškinta, jog pažeidus šias instrukcijas telefono garantija gali negalioti. Todėl nėra pagrindo daryti išvados, jog atsakovas pažeidė ieškovės teises, neduodamas vartotojo instrukcijos ar instrukcijos nuorodos, kaip naudotis telefono aparate esančiomis programėlėmis. Atsižvelgiant į išdėstytą, nėra pagrindo daryti išvados jog garantinio aptarnavimo sąlygų 5.3. p. įtvirtintos sąlygos yra nesąžiningos ir nėra pagrindo priteisti iš atsakovo ieškovės prašomos 439,01 EUR dydžio sumos, todėl ieškovės ieškinio reikalavimus atmetė kaip nepagrįstus.
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
8. Apeliaciniu skundu ieškovė K. S. prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 25 d. sprendimą už akių ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
9. Apeliantė nurodė, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime atliko tik formalų įrodymų vertinimą, iš esmės rėmėsi tik Vartotojų teisių apsaugos tarnybos nuomone, ieškovės argumentus ignoravo ir aiškino priešingai nei ieškovė. Nagrinėjamoje byloje susijusioje su vartojimo teisiniais santykiais, formalus įrodymų vertinimas negalimas. Teismas šiuo atveju turėdamas būti aktyvus, net neišaiškinęs ieškovei kokias aplinkybes reikia įrodinėti, nepareikalavęs papildomos informacijos formaliai, netinkamai taikydamas įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias normas (CPK 185 str.), vadovaudamasis CPK 285 str. 2 d. atmetė ieškinį, neatskleisdamas bylos esmės. Sprendime tik mechaniškai išvardijamos byloje nustatytos aplinkybės, dalis bylos įrodymų, neatskleidžiant jų turinio kaip to reikalauja (CPK 270 str.). Pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą, esant prieštaringiems duomenims apie ginčo dalyką šių prieštaravimų nepašalino. Neatsižvelgė į prioritetinį vartotojų teisių gynimą ir nukrypdamas nuo kasacinio teismo praktikos nesurengė teismo posėdžio ir nesiekė visapusiškai ištirti bylos aplinkybes. Visi minėti procesiniai pažeidimai, apeliantės nuomone, turėjo įtakos neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimui.
10. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog visuotinai žinoma, kad perkant tefelono aparatą kartu pateikiamas ir aparato vartojimo vadovas. Neaišku kuo remdamasis pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė pirkdama telefono aparatą gavo telefono vartojimo vadovą. Priešingai, ieškovė ieškinyje nurodė, kad jo negavo, apie jį sužinojo jau po to, kai telefonas buvo sugedęs. Pažymėtina, jog pareigą įrodyti, kad vartotojui buvo suteikta informacija tenka verslininkui. Jokios nuomonės atsakovas šiuo klausimu nepateikė, taip pat neginčijo šios aplinkybės ir pokalbių metu. Taigi, remiantis CK 6.228¹ str. atsakovas turi pareigą atlyginti ieškovės nuostolius.
11. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Vartotojų teisių apsaugos tarnybos nuomone, jog telefonas yra veikiantis. Ieškovė į bylą pateikė įrodymus, jog telefonas tinkamai neveikia. Aplinkybės, kad telefonas taisytinas neneigė ir atsakovas. Atsakovas negali pasakyti kodėl, kada ir kokie naudojimo instrukcijos pažeidimai sukėlė telefono gedimą. Atsakovas turėjo įrodyti nuo atsakomybės atleidžiančias priežastis, tačiau jų neįrodė. Taigi, pirmosios instancijos teismas klaidingai paskirstė įrodinėjimo naštą. Pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai nenuoseklūs, nelogiški, neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Apeliantės nuomone, prašoma pripažinti nesąžininga sutarties sąlyga, pagal kurią garantinės sąlygos netaikomos remiantis visų 196 lapų dokumentų yra ne kas kita kaip atsakovui suteikta išimtinė teisė bet kokiu atveju pritaikyti ne garantines sąlygas, nes akivaizdžiai yra bendro pobūdžio, neaiški ir klaidinanti. Pirmosios instancijos teismas dėl šių ieškovės argumentų visikai nepasisakė. Pirkdama telefoną ieškovė pasirašė standartines sąlygas, jų individualiai neaptarinėjo ir neturėjo joms jokios įtakos.
12. Apeliantės nuomone, ieškinio reikalavimai suformuluoti tinkamai, tačiau pirmosios instancijos teismas būdamas aktyvus, manydamas, kad pasirinktas netinkamas pažeistų teisių gynimo būdas privalėjo nurodyti tinkamą gynybos būdą ir peržengti reikalavimo ribas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Ši byla nagrinėjama ieškovės pateikto apeliacinio skundo ribose.
14. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl nesąžiningų vartojimo sutarties sąlygų pripažinimo negaliojančiomis.
15. Šį ginčą pirmosios instancijos teismas išsprendė priimdamas ieškovei (apeliantei) nepalankų sprendimą už akių. Tokio sprendimo priėmimo motyvais nurodoma tai, kad visuotinai žinoma, jog kartu su telefono dėžute yra pateikiama ir telefono naudojimosi instrukcija, kurioje ieškovė buvo įspėta dėl naudojimosi telefonu ir jame esančiomis programėlėmis, be to iš byloje esančių duomenų ir įrodymų, negalima daryti pagrįstos išvados, jog atsakovas ieškovei pardavė netinkamos kokybės telefono aparatą, taip pat nepateikta pakankamų įrodymų, jog telefono sutrikimus galėjo lemti GOOGLE PLAY programėle. Apeliantė su tokiu sprendimu nesutinka.
16. Pažymėtina, kad sprendimas už akių, net ir nustačius jo priėmimo galimybės sąlygas, nurodytas CPK 285 straipsnio 1 dalyje, nėra privalomas ginčo išsprendimo naudojant šį institutą būdas visais atvejais. Tiek šio straipsnio 1 dalis, tiek 2 dalis nurodo, kad toks sprendimas „gali būti“ priimtas, vadinasi, tokio sprendimo priėmimas nėra privalomas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarime taip pat yra nurodęs, kad „net ir tuo atveju, kai yra visos CPK numatytos sąlygos sprendimui už akių priimti, teismas, vadovaudamasis inter alia teisingumo, protingumo principais, turi įgaliojimus nuspręsti, ar priimti sprendimą už akių, ar tokio sprendimo nepriimti.“
17. Pagal CPK 285 straipsnio 2 dalį sprendimas už akių dėl neatvykusio ar procesinio dokumento nepateikusio atsakovo gali būti priimtas tik dėl tų ieškinio reikalavimų ir jį pagrindžiančių aplinkybių, apie kuriuos atsakovui buvo pranešta CPK nustatyta tvarka. Šioje normoje taip pat nustatyta, kad priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.
18. Kaip jau minėta, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo yra konstatuota, jog apskritai teismas turi įgaliojimus nuspręsti, ar priimti sprendimą už akių, ar tokio sprendimo nepriimti ir tuomet, kai yra visos CPK numatytos sąlygos sprendimui už akių priimti. CPK reglamentavimo kontekste teismui sprendžiant dėl prašymo priimti sprendimą už akių tenkinimo ir sprendimo už akių priėmimo galimybės bei jo pobūdžio, be kita ko, reikšmingos CPK 285 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos. CPK 285 straipsnio 2 dalyje nurodytas reglamentavimas leidžia spręsti, kad sprendimo už akių priėmimo metu teismas vertina tik 1) atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies pateiktus ir nurodytus įrodymus, 2) juos vertina formaliai, 3) būtent šių įrodymų turinys leidžia susiformuoti įsitikinimą, jog jie lemtų atitinkamo pobūdžio sprendimą. Nagrinėjamu atveju skundžiamo sprendimo motyvų kontekste aktuali ir CPK 285 straipsnio 3 dalies 4 punkto nuostata - teismas netenkina šalies prašymo priimti sprendimą už akių, kai atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies nurodytos aplinkybės ir jos pateikti bei nurodyti įrodymai kelia teismui rimtų abejonių.
19. Ieškinyje apeliantė nurodė, jog įsigijo iš atsakovo mobiliųjų telefoną, kartu su telefonu gavo tik garantinę pažymą ir kvitą, jai nebuvo suteikta informacija apie telefono vartojimo instrukciją. Sugedus telefonui jai nebuvo suteiktas garantinis aptarnavimas, motyvuojant tuo, kad ieškovė naudojo telefoną ne pagal vartojimo instrukciją. Ieškinio reikalavimams pagrįsti ieškovė pateikė pirkimo kvitą, garantinę pažymą, mobiliojo telefono garantinio aptarnavimo sąlygas, 2016-12-07 Samsung klientų aptarnavimo skyriaus raštą, UAB „MTTC“ paslaugos ataskaitą, kurioje nurodoma, jog buvo nustatytas neautorizuotas įsikišimas į įrenginio programinę įrangą, kuriam esant garantinis aptarnavimas neteikiamas bei remonto užsakymo informaciją, kurioje nurodyta, kad telefono remontas kainuos 400 EUR. Ieškovė taip pat pateikė savo prašymą Vartotojų teisių apsaugos tarnybai; UAB „Mobili Baltija“ atsakymą Vartotojų teisių apsaugos tarnybai dėl ieškovės prašymo, kuriame nurodoma, jog atsakovas kaip pardavėjas neturi pagrindo nutraukti pirkimo – pardavimo sutarties, atsižvelgiant į garantinį aptarnavimą teikiančio serviso išvadas; Vartotojų teisių apsaugos tarnybos patikrinimo aktą, kuriame konstatuota, kad patikrinimo metu telefono gedimai nenustatyti; Vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2017-05-12 nutarimą dėl ieškovės prašymo, kuriuo atmesti ieškovės reikalavimai atsakovui; Samsung vartotojo vadovą.
20. Pirmosios instancijos teismas sprendime už akių konstatavo, jog iš ieškinio ir byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, jog ieškovė kartu su aparatu gavo ir telefono vartojimo vadovą, kuriame buvo įspėta dėl naudojimosi telefonu ir jame esančiomis programėle. Pirmosios instancijos teismas taip pat sprendė, kad iš byloje esančių įrodymų negalima daryti išvados, jog atsakovas pardavė ieškovei netinkamos kokybės telefono aparatą ir kad jo sutrikimus galėjo lemti Google play programėlė.
21. Kolegija, įvertinusi skundžiamo sprendimo už akių turinį, bylos medžiagą ir apeliacinio skundo argumentus sprendžia, jog apeliantė, kurios pateiktų įrodymų vertinimas yra reikšmingas sprendimo už akių priėmimui, nėra pateikusi ar nurodžiusi jokių įrodymų ir aplinkybių, kurių pagrindu teismas galėjo daryti išvadą, jog ieškovei perkant telefoną buvo suteiktas vartotojo vadovas ir ieškovė buvo informuota apie naudojimosi Google play programėlės rizikas bei kad telefonas buvo parduotas tinkamos kokybės. Ieškinyje ieškovė teigė, kad vartotojo vadovo pirkdama telefoną ji negavo, taip pat pateikė įrodymus, jog telefono taisymas kainuotų 400 EUR. Taigi, esant aktyviosios šalies nurodytoms aplinkybėms, kad vartotojo vadovas nebuvo suteiktas bei pateiktiems tam tikriems įrodymams, kad telefonas tinkamai neveikia (šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl jų pakankamumo), pirmosios instancijos teismas priėmė aktyviai šaliai nepalankų sprendimą, kuris nėra pagrįstas ieškovės pateiktais įrodymais. Tokiu būdu, pažeidžiant jau minėtus įstatyminius reikalavimus formaliai įvertinti atvykusios šalies pateiktus įrodymus, skundžiamo sprendimo išvados buvo padarytos ne vertinant esančius įrodymus, o konstatuojant, kad visuotinai žinoma, jog pirkdamas telefono aparatą vartotojas gauna telefono naudojimo vadovą, o apeliantės pateikti įrodymai nesuponuoja išvados, kad jai buvo parduodas netinkamos kokybės telefono aparatas ir jo sutrikimus galėjo lemti Google play programėlė (nors būtent atsakovo pareiga būtų įrodyti, jog ieškovei buvo suteikta reikiama informacija).
22. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad padarytas CPK 285 straipsnio 2 dalies pažeidimas galėjo lemti neteisingą bylos išsprendimą. Be to, konstatuotinas ir CPK 285 straipsnio 3 dalies 4 punkto nuostatos pažeidimas. Iš skundžiamo sprendimo motyvų matyti, kad teismas abejojo apeliantės nurodomomis aplinkybėmis ir esamų įrodymų pakankamumu, kas iš esmės ir lėmė ieškinio atmetimą. Tokiu atveju teismas turėjo netenkinti prašymo priimti sprendimą už akių (CPK 285 str. 3 d. 4 p.), jei manė, kad esamų įrodymų formalus vertinimas neleidžia priimti teigiamo apeliantei sprendimo už akių, turėjo galimybę ir pareigą, ypač byloje susijusioje su vartojimo teisiniais santykiais, pasiūlyti apeliantei pateikti papildomus įrodymus (CPK 179 str. 1 d.).
23. Paminėti procesinių normų pažeidimai leidžia daryti išvadą, kad byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Konstatavus, jog prašymas dėl sprendimo už akių priėmimo apskritai negalėjo būti tenkinamas, byla turėjo būti nagrinėjama iš esmės. Tai pirmosios instancijos teisme padaryta nebuvo, todėl konstatuotina, kad nėra atskleista bylos esmė. Apeliacinės instancijos teisme ji negali būti išnagrinėta, nes tai faktiškai reikštų bylos nagrinėjimą visa apimtimi iš naujo. Todėl skundžiamas sprendimas naikinamas ir byla perduodama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 d. 4 p. kolegija,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 25 d. sprendimą už akių panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.