- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-09-21
- Bylos Nr.
- I-3195-414/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00770-2015-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Rimantas Giedraitis
- Pareiškėjas
- V. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų
- Kategorijos
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Rimantas Giedraitis, sekretoriaujant Neringai Musinienei, dalyvaujant pareiškėjui V. S. ir jo atstovei advokatei E. G., Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų atstovui M. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. S. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų 15 000 Eur neturtinės žalos dėl netinkamų kalinimo sąlygų atliekant bausmę Alytaus pataisos namuose, laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės 21 d. iki 2014 m. gegužės 6 d. Pareiškėjas skunde (b. l. 5) nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad į Alytaus pataisos namus atlikti jam paskirtos bausmės jis atvyko 2013 m. gegužės mėnesį ir buvo paskirtas į 4 būrį, 4 miegamąjį. Kartu su juo gyveno 20 nuteistųjų, todėl vienam nuteistajam tekdavo 2 kv. m. ploto. Patalpoje trūko šviesos, nebuvo ventiliacijos, vasarą buvo karšta, žiemą – šalta, iki artimiausio sanitarinio mazgo reikėdavo eiti apie 40 metrų. Tokios kalinimo sąlygos prilygo kankinimui, patyrė išgyvenimus ir pažeminimus, todėl prašė priteisti neturtinę žalą.
Atsiliepimas
Atsakovas teismo prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime (b. l. 7-10) nurodė ir jo atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad pareiškėjas laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose 4 būryje atliko nuo 2013 m. gegužės 24 d. iki 2014 m. gegužės 6 d. Nurodė laikotarpius, kuriais pareiškėjas buvo paskirtas gyventi į I lokalinio sektoriaus 4 būrio 4 miegamąjį, šio miegamojo plotą ir jame esančių lovų skaičių. Pažymėjo, kad vienam nuteistajam tenkantis gyvenamosios patalpos plotas yra tik santykinis dydis ir neatspindi faktinės padėties, nes nuteistųjų skaičius gyvenamosiose patalpose keičiasi (miegamieji ne visada būna užpildyti dėl nuteistųjų rotacijos), tuomet likusiems nuteistiesiems tenka santykinai daugiau gyvenamojo ploto. Alytaus pataisos namuose visos nuteistųjų gyvenamosios patalpos yra ne kamerų tipo, o bendrabučių tipo. Galimą gyvenamojo ploto trūkumą kompensuoja suteikta judėjimo laisvė dienotvarkėje nustatytu laiku – gali sportuoti įrengtose krepšinio, futbolo, tinklinio aikštelėse, lankytis koplyčioje. Pareiškėjas buvo apgyvendintas I lokaliniame sektoriuje, kurio teritorijos plotas 2 552 kv. m. Jeigu pareiškėjo netenkino gyvenimo sąlygos jis, vadovaudamasis Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsniu, galėjo apskųsti pareigūnų veiksmus ar sprendimus, kreiptis į administraciją dėl netinkamų kalinimo sąlygų, tačiau šia savo teise nei karto nepasinaudojo. Pareiškėjas skunde nenurodo, kaip konkrečiai yra paskaičiuotas ir kuo grindžiamas prašomos priteisti žalos dydis, tai leidžia daryti prielaidą, kad jis į teismą kreipėsi galimai siekdamas pasipelnyti iš valstybės.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.
Pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) patirtą neturtinę žalą, kurią patyrė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę nuo 2013 m. gegužės 24 d. iki 2014 m. gegužės 6 d., jo nuomone, teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis. Savo reikalavimą pareiškėjas iš esmės grindė tuo, kad I lokalinio sektoriaus 4 būrio, 4 miegamajame trūko ploto, šviesos, gryno oro, vasarą buvo karšta, žiemą – šalta, iki artimiausio sanitarinio mazgo reikėdavo eiti apie 40 metrų.
Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau tekste – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje K. prieš Lenkiją, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą V. prieš Lietuvą, 44558/98). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje P. prieš Graikiją, 28524/95, 2012 m. sausio 10 d. sprendimą A. ir kt. prieš Rusiją).
Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusi Teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) redakcija nustatė minimalų vienam asmeniui tenkantį gyvenamųjų patalpų plotą, kuris negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m. pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus ir Pravieniškių gydymo ir pataisos namus; Vidaus tvarkos taisyklių 11¹.1 p.).
Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu Alytaus pataisos namuose buvo paskirtas gyventi į I lokalinio sektoriaus 4 būrį, 4 miegamąjį, kurio plotas yra 44,24 kv. m., šioje patalpoje įrengta 20 miegamųjų vietų (b. l. 14), todėl vienam asmeniui teko 2,2 kv. m. gyvenamojo ploto. Kadangi duomenų apie konkrečiais laikotarpiais atskiruose miegamuosiuose kartu su pareiškėju apgyvendintų (laikytų) nuteistųjų skaičių atsakovas nepateikė, todėl vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas skaičiuotinas miegamųjų gyvenamąjį plotą padalinant iš miegamųjų vietų (lovų) skaičiaus.
Akivaizdu, kad pareiškėjo kalinimo Alytaus pataisos namuose metu, jį apgyvendinus 4 būrio 4 miegamajame nebuvo užtikrinama Vidaus tvarkos taisyklių 11¹.1 punkte reglamentuota vienam asmeniui tenkančio minimalaus gyvenamojo ploto norma (3,1 kv. m.). Vidaus tvarkos taisyklių 11¹.1 punkto reikalavimų nesilaikymas patvirtina valstybės valdžios institucijos veiksmų neteisėtumą, kaip būtiną civilinės atsakomybės sąlygą, todėl nagrinėjamu atveju konstatuotina, jog pareiškėjas Alytaus pataisos namuose buvo kalinamas pažeidžiant jo subjektinę teisę atlikti bausmę tinkamo ploto gyvenamosiose patalpose. Tačiau pažymėtina, kad nuteistųjų skaičius 4 būrio 4 miegamajame nebuvo pastovus, nes skunde pareiškėjas nurodė, jog 4 miegamajame miegodavo 14-18 žmonių (b. l. 5), pats pareiškėjas tris kartus buvo etapuotas (b. l. 12, 14), jis laisvai galėjo judėti po visą I lokalinį sektorių, kurio teritorijos plotas 2 552 kv. m. (b. l. 15).
Pareiškėjas nurodė, kad gyvenamųjų patalpų apšvietimas, drėgmė, temperatūra, 40 metrų atstumas iki artimiausio sanitarinio mazgo neatitiko teisės aktuose nustatytų reikalavimų.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 76:2010) 6 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Reikalavimai gyvenamųjų patalpų apšvietai reglamentuoti Higienos normos HN 76:2010 22 punkte, pagal kurį gyvenamosiose patalpose turi būti skaidraus stiklo langai. Natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 %. Mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx. Gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (Higienos normos HN 76:2010 24 p.). Santykinė oro drėgmė turi būti 35-65 proc., oro temperatūra šiltuoju periodu turi būti 18-28⁰ C, šaltuoju – 18-22⁰ C (Higienos normos HN 76:2010 26 p.).
Pareiškėjas į bylą nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo argumentus dėl Alytaus pataiso namų gyvenamųjų patalpų, kuriose jis buvo apgyvendintas, netinkamos apšvietos, drėgmės, temperatūros. Atsakovas į bylą pateikė duomenis apie Alytaus pataisos namų I lokalinio sektoriaus 1 būrio 3 miegamojo atliktą patikrinimą, nes 4 būrio, 4 miegamojo Alytaus visuomenės sveiktos centras ginčo laikotarpiu netikrino. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad miegamasis vėdinamas natūraliu būdu per atidarytus langus, nepažeidžiant HN 76:2010 24 p. reikalavimų. Rasta dirbtinė apšvieta 210 lx, natūralus apšvietimas 0,64 proc., oro temperatūra 20,1-20,3⁰ C, santykinė oro drėgmė 61 proc. Taigi, tikrintų patalpų dirbtinė ir natūrali apšvieta, santykinė oro drėgmė, temperatūra atitiko Lietuvos higienos normos HN 76:2010 nustatytus reikalavimus (Alytaus visuomenės sveikatos centro 2013 m. lapkričio 4 d. patikrinimo aktas Nr. PA-329; b. l. 18-19).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu neginčijamai nustatyta, kad Alytaus pataisos namų I lokalinio sektoriaus 1 būrio 3 miegamais, kuriame buvo atliktas patikrinimas, randasi antrame aukšte, o 4 būrio, 4 miegamasis randasi to paties pastato pirmame aukšte, todėl teismas, vertindamas į bylą pateiktus dokumentus, negali vienareikšmiškai teigti, jog gyvenimo sąlygos to paties pastato pirmame ir antrame aukšte iš esmės skiriasi, kad pareiškėjas dėl netinkamo gyvenamųjų patalpų apšvietimo, drėgmės, temperatūros galėjo patirti papildomus nepatogumus. Teismas byloje nenustatė, jog pats pareiškėjas dėl galimai netinkamų kalinimo sąlygų (apšvietos, drėgmės, temperatūros) buvo kreipęsis į atitinkamas tarnybas, o tarnybos į tokį kreipimąsi nebūtų reagavusios.
Nors pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų jis jautė išgyvenimą, tačiau įrodymų, jog būdamas Alytaus pataisos namuose jis kreipėsi į Sveikatos priežiūros įstaigą dėl sveikos pablogėjimo, dėl psichologo pagalbos, byloje nėra, tokios aplinkybės skunde nenurodė, todėl tvirtinti, kad pareiškėjas dėl netinkamų kalinimo sąlygų Alytaus pataisos namuose patyrė jo nurodytus išgyvenimus, nėra pagrindo.
Pažymėtina ir tai, kad teisės aktai nenustato atstumų nuo gyvenamosios patalpos iki sanitarinio mazgo. Be to, pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl atstumo iki artimiausio sanitarinio mazgo yra grindžiamos deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir tik subjektyvia jo paties nuomone, kurios nepatvirtina jokie objektyvūs ir neginčijami įrodymai, todėl šie argumentai nevertinami kaip pakankami neturtinės žalos, kuri gali būti įvertinta pinigais, konstatavimui.
Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atlikęs išsamią teisės normų, reglamentuojančių asmenų laikymo laisvės atėmimo vietose higienos ir buitinio aprūpinimo sąlygų analizę, atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką dėl tinkamo asmenų kalinimo, teismas daro išvadą, kad Alytaus pataisos namai per pareiškėjo nurodytą laisvės atėmimo atlikimo šioje įstaigoje laiką nepilnai užtikrino jam teisės aktais reglamentuotos minimalios vienam asmeniui tenkančios gyvenamojo ploto normos, todėl konstatuotina, kad Alytaus pataisos namai pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti laikomam tinkamomis, sveikatai nekenksmingomis sąlygomis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktiką, pažymėjo, kad galimybės nebuvimas kalinamojo patalpinti į kamerą, atitinkančią teisės aktų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatomis, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A438-121/2009).
CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės).
Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai jog atsakovo pareigūnų elgesys su pareiškėju galėtų būti vertintinas kaip kankinimas Konvencijos 3 straipsnio prasme, tačiau teismas, įvertinęs pareiškėjo skundo pagrindą ir dalyką bei nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiškėjo bausmės atlikimo sąlygų (pažeidžiant vienam asmeniui tenkančią ploto normą), pažeidimų trukmę ir mastą, daro išvadą, kad pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų kalinamas teisės aktų nustatytomis sąlygomis.
Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą, 53161/99). Analogiška praktika nuosekliai formuojama (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444– 619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).
Šioje byloje pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, siekdamas apginti savo pažeistą teisę į teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo pataisos namuose sąlygas. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymo numatytu būdu. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais.
EŽTT, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje D. prieš Lietuvą, 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją, 7508/02). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieš Lietuvą, 53161/99).
Teismas daro išvadą, kad, nors pareiškėjas 4 būrio 4 miegamajame buvo kalinamas pažeidžiant vienam asmeniui tenkančią ploto normą, tačiau nustatytus pažeidimus iš dalies kompensavo tai, jog nuteistųjų skaičius 4 būrio 4 miegamajame nuolat kito, pareiškėjas ginčo laikotarpiu gyveno bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, turėjo judėjimo laisvę viso lokalinio sektoriaus teritorijose, galėjo sportuoti, lankyti koplyčią, sveikatos priežiūros tarnybą, užsiimti kita leistina veikla, dalyvauti socialinės reabilitacijos programose, be to, buvimas gyvenamojoje patalpoje jam buvo privalomas tik pagal dienotvarkę skirtu miegui laiku. Įrodymų, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis, į bylą nepateikta. Įvertinęs paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, kad šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytų bausmės atlikimo sąlygų pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą. Tokiu būdu pripažintina, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo pataisos namuose sąlygas, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 57 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo V. S. skundą patenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad pareiškėjo V. S. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas buvo pažeista, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.