Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, faktinė gyvenamoji vieta sutampa su deklaruota gyvenamąja vieta - (duomenys neskelbtini), netekėjusi, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, neteista,

kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. K. 2024 m. lapkričio 16 d., apie 23.41 val., adresu Drujos g., Vilniuje, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu alkoholio kiekio matuokliu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 1,76 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Apklausta teisiamajame posėdyje kaltinamoji R. K. sutiko, kad byla vyktų pagreitino proceso tvarka, savo kaltę dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino pilnai. Parodė, kad buvo sugyventinio darbuotojo gimtadienyje, išgėrė 2-3 taures šampano, jautėsi gerai ir nusprendė po valandos važiuoti namo. Sugyventiniui nesakė, o jis nematė, kad ji gėrė. Sėdėjo prie stalo, buvo daug žmonių, sugyventinis buvo lauke ir kalbėjo su draugais, prie jo alkoholio ji negėrė. Išgėrė tris puodelius šampano. Pabuvo apie valandą. Iš (duomenys neskelbtini) važiavo į (duomenys neskelbtini). Jis paprašė vairuoti, o ji vairavo. Važiavo su „Mercedes-Benz“ namo, o policija sustabdė Drujos gatvėje. Suprato, kad vartojo alkoholį. Kvailai pasielgė, nepagalvojo, gerai jautėsi, nesitikėjo, kad įpūs, gailisi. Per šventes vartoja dažniausiai alkoholį. Sustabdė, nes buvo reidas. Sutiko su alkotesterio parodymais. Pirmą kartą rodė 1,91, antrą kartą rodė 1,76. Jautėsi gerai, buvo gal pavargus, dirbo sunkų darbą, po 12-13 valandų. Nenorėjo mašinos palikti, dėl to vairavo. Automobilis priklauso sugyventinio įmonei. Naudojasi juo tada, kai paprašo. Maždaug žino, kokia automobilio vertė - apie 29 000 eurų. Gal teismas nepriteis tokios vertės. Per mėnesį gauna apie (duomenys neskelbtini) eurų. Už vaikus gauna išmoką. Sugyventinis yra vaikų tėvas, jie veda bendrą ūkį. Dėl galimo laidavimo – kitą dieną papasakojo mamai apie šį įvykį. Mama labai išsigando sužinojusi. Mama ją barė, klausė kodėl ji taip pasielgė. Mama jai yra autoritetas. Manė, kad mama galės įvykdyti laiduotojo pareigas.

Apklausta teisiamajame posėdyje galima laiduotoja A. K. parodė, kad kaltinamoji yra jos dukra. Su dukra jų santykiai labai geri. Žinojo, kad dukra 2024 m. lapkričio 16 d. vairavo neblaivi. Paskambino jai dukra kitą dieną po įvykio ir pasakė viską. Nurodė, kad jos, kaip mamos, reakcija buvo negera, jai buvo šokas, visą naktį nemiegojo. Jų su dukra santykiai yra geri, bendrauja, važiuoja viena pas kitą. Ji yra vienintelė jos dukra. Paskambinusi dukra nurodė jai, kad labai gailisi dėl įvykio, negerai pasielgė. Pažymėjo, kad dukra nevartoja alkoholio. Nežino, kodėl dukra nusprendė vairuoti būdama neblaivi. Jos manymu negalima taip elgtis kaip pasielgė dukra, t. y. vairuoti išgėrus. Automobilis priklauso dukrai. Važiavo tą vakarą su sugyventiniu. Mano, kad ji yra dukrai autoritetas. Nurodė, kad stengsis tikrinti dukrą, bendrauti su ją, važiuoti pas ją, kad dukra daugiau nenusikalstų. Ji gyvena netoli dukros, todėl lanko dažnai ją, kas savaitgalį. Skambina per savaitę kelis kartus dukrai. Nuvažiavusi padeda dukrai, prižiūri anūkes. Žino, kad dukra dirba (duomenys neskelbtini). Užstato negalėtų sumokėti, nes gauna mažą darbo užmokestį. Dirba (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), yra neteista.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Be visiško kaltinamosios prisipažinimo, jos padarytą nusikalstamą veiką įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais (BPK 20 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip įtariamoji R. K. parodė, kad <...> savo kaltę pripažįsta pilnai. 2024 m. lapkričio 16 d., apie 22 val., ji kartu su savo sugyventiniu J. S. nuvažiavo pasveiktini pažįstamo su gimtadieniu. J. paprašė, kad ji vairuotų ir parvežtų juos namo, jog jis galėtų išgerti. Ji sutiko ir pasakė, kad negers. Gimtadienio metu nusprendė išgerti kelias šampano taures, pagalvojo, kad nieko nebus. Pas pažįstamus išgėrė apie vieną šampano butelį, jautėsi labai gerai. Maždaug po 1 val. nusprendė važiuoti namo. Ji sėdo už automobilio „Mercedes-Benz“ vairo ir jie išvažiavo. Automobilis priklauso įmonei MB „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktorius yra jos sugyventinis J.. J. nematė, kad ji gėrė šampaną, jis nežinojo, kad ji vairuoja neblaivi. Ji labai retai vairuoja šį automobilį, tik tais atvejais, kai jos paprašo J.. Jiems važiuojant Drujos gatve vyko reidas ir ją sustabdė. Pareigūnai patikrinę jai blaivumą nustatė 1,76 prom. girtumą. Ji nesitikėjo, kad tiek gali pripūsti, kadangi jautėsi labai gerai. Žinojo, kad kyla atsakomybė vairuojant automobilį neblaiviam. Dėl to, kad vairavo neblaivi labai gailisi, labai pergyvena, todėl tikrai daugiau taip niekada nepasielgs (b. l. 51).

BIRT žiūryklės duomenimis 2024 m. lapkričio 17 d., 00.02 val., registruotas įvykis – sustabdytas automobilis „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotoja vairavo transporto priemonę būdama neblaivi (b. l. 12).

Lietuvos Kelių policijos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto S. L. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2024 m. lapkričio 16 d., nuo 16.00 val. iki 04.00 val., dirbo kartu su vyr. specialistu A. B., Vilniaus mieste, tarnybiniu automobiliu „BMW 530“. Apie 23.38 val., Vilniuje, Drujos g., policinių priemonių metu, sustabdė automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Patikrinus automobilio vairuotojos R. K. blaivumą bekontakčiu alkoholio detektoriumi „Alcotest Drager 5000”, prietaisas parodė teigiamą alkoholio testo rezultatą. Vairuotoja paaiškino, kad alkoholį vartojo prieš pusę valandos. 23.41 val. patikrinus R. K. blaivumą alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest“ 7510, Nr. ARKL-0718, patikros sertifikato Nr. 2196655, buvo nustatytas 1,92 promilių girtumas, o 23.57 val. antro patikrinimo metu nustatytas 1,76 promilių girtumas (b. l. 13).

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimas juodos spalvos, sedano tipo automobilis „Mercedes-Benz E 300 DE“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). <...> Apžiūrėjus automobilį reikšmingų tyrimui daiktų, objektų nerasta, nepaimta. Po apžiūros automobilis priverstinai išvežtas į saugomą aikštelę adresu Minsko pl. 21, Vilniuje; pridėtos foto nuotraukos (b. l. 14-24).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju J. S. parodė, kad <...> 2024 m. lapkričio 16 d. jis kartu su R. nuvažiavo pas jo darbuotoją pasveikinti jo su gimtadieniu. J. R. paprašė vairuoti, kad jis galėtų išgerti. R. sutiko ir sakė alkoholio negers. R. vairavo jo įmonei priklausantį automobilį. Pabuvę gimtadienyje nusprendė važiuoti namo. Jiems bevažiuojant Drujos g. juos sulaikė policijos pareigūnai ir patikrino R. girtumą. R. patikrinę neblaivumą nustatė 1,76 prom. girtumą. Jis nežinojo, kad R. vartojo alkoholį pas jo darbuotoją, jis nematė, kad ji būtų gėrus, ji neatrodė, kad būtų išgėrus. Vėliau paklausė ką ji gėrė, o ji atsakė, kad šampaną. Jeigu būtų žinojęs, kad R. neblaivi, tai nebūtų prašęs jos vairuoti ir vežti juos namo. Automobilis „Mercedes-Benz“ priklauso jo įmonei MB „(duomenys neskelbtini)“, prašo grąžinti jam automobilį (b. l. 39-40).

Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad 2024 m. lapkričio 16 d., 23.41 val., patikrinus R. K. blaivumą alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest“ 7510, Nr. ARKL-0718, patikros sertifikato Nr. 2196655, buvo nustatytas 1,92 promilių girtumas, o 23.57 val. antro patikrinimo metu nustatytas 1,76 promilių girtumas; pridėti matuoklio rodmenys bei patikros sertifikatas (b. l. 28-29).

VĮ „Regitra“ duomenys - automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), savininkas-valdytojas MB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 34).

VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad automobilio „Mercedes Benz“, 2019 m. gamybos, vertė 27 340 Eur (b. l. 36).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

BK 281¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. KET 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Byloje ištirtais įrodymais (tarp jų kaltinamosios paaiškinimais teisme, kurie iš esmės sutampa su jos parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu, taip pat alkotesterio rodmenimis, Neblaivumo nustatymo akto duomenimis, specialisto tarnybiniu pranešimu, kitais aukščiau nurodytais duomenimis) nustatyta, kad R. K. 2024 m. lapkričio 16 d., apie 23.41 val., adresu Drujos g., Vilniuje, vairavo automobilį „Mercedes-Benz“ būdama neblaivi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu alkoholio kiekio matuokliu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 1,76 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais R. K. pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Dėl minėtų faktinių bylos aplinkybių ginčo nėra, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji R. K. paaiškino, jog <...> išgėrė tris puodelius šampano. Suprato, kad vartojo alkoholį. Tiek iš faktinių nagrinėjamo įvykio aplinkybių, tiek ir iš kaltinamosios paaiškinimų matyti, jog ji suvokė, kad yra neblaivi (sutiko su alkotesterio rodmenimis) ir negali vairuoti automobilio. Įvertinus tai, kad KET reikalavimai, keliami vairuotojams, yra visiems žinomi, tarp jų ir tai, jog KET draudžia vairuoti transporto priemonę esant neblaiviam, tačiau kaltinamoji vis tiek vairavo transporto priemonę, būdama neblaivi ir tai suprasdama, konstatuotina, kad jos veiksmai buvo tyčiniai. Tai, jog kaltinamoji nenorėjo palikti automobilio, todėl nutarė vairuoti, nešalina ir nešvelnina kaltinamosios atsakomybės bei nusikalstamos veikos pavojingumo.

Dėl nurodytų aplinkybių pripažintina, kad R. K. veikoje nustatyti ir objektyvieji, ir subjektyvieji BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai. Kaltinamosios veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį, jos kaltė byloje įrodyta visiškai.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamoji R. K. yra neteista (b. l. 74). Taigi ji pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, už kurią numatytas laisvės atėmimas iki vienerių metų, t. y. nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (BK 40 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Be to, kaltinamoji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų (BK 40 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nustatyta, kad tiesioginė žala dėl to, jog kaltinamoji vairavo automobilį, kai jai nustatytas daugiau nei 1,5 promilės neblaivumas, nepadaryta (BK 40 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Sprendžiant dėl kaltinamosios asmenybės, ji yra jauno ir darbingo amžiaus, netekėjusi, turi sugyventinį bei du nepilnamečius vaikus (b. l. 67), dirba (b. l. 71), pateiktoje darbovietės charakteristikoje vertinama itin teigiamai, pažymėta, kad neturi nuobaudų darbe (b. l. 102), gavo sveikatos žinių atestavimo pažymėjimą dėl privalomojo mokymo apie alkoholio, narkotinių ir psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo poveikio žmogaus sveikatai (b. l. 106). Kaip minėta, kaltinamoji yra neteista, byloje bei Lietuvos teismų informacinėje sistemoje Liteko nėra duomenų, kad kada nors jos atžvilgiu būtų pradėtas ar vykdomas ikiteisminis tyrimas, turi teisę vairuoti transporto priemones, per 3 metus bausta administracine tvarka du kartus už nežymiai viršytą greitį, paskirtos baudos sumokėtos (b. l. 72-73). Be to, byloje nėra duomenų, kad kaltinamoji turėtų problemų dėl alkoholio vartojimo. Atsižvelgtina ir į kaltinamosios požiūrį į jos padarytą nusikalstamą veiką – iškart pripažino savo kaltę, gailisi dėl šio įvykio ir kritiškai vertina savo elgesį. Įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas sprendžia, jog yra pagrindo manyti, kad R. K. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Taigi nagrinėjamu atveju nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos.

Pagal įstatymą laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-134-1073/2018, 2K-221-693/2017), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-250-976/2020, 2K-145-895/2018).

Bylos duomenimis, kaltinamosios mama A. K. yra darbingo amžiaus, dirbanti, darbe charakterizuojama teigiamai, neteista, administracine tvarka nebausta (b. l. 92, 94, 95), su kaltinamąja, ją sieja ilgalaikis, nepertraukiamas, labai glaudus ir artimas ryšys. Teisiamojo posėdžio metu tiek kaltinamoji, tiek jos mama A. K. nurodė, kad jos nuolat bendrauja, susitinka kiekvieną savaitgalį, kelis kartus per savaitę kalbasi telefonu. Be to, galima laiduotoja teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kritiškai vertina dukros poelgį, rūpinsis, kad ateityje tai nepasikartotų. Kaltinamoji pažymėjo, kad mama jai yra autoritetas. Teismo vertinimu, A. K. asmenybė pagal ją apibūdinančias savybes, gyvenimo patirtį bei ryšį su kaltinamąja, teisiamojo posėdžio metu duotus išsamius paaiškinimus dėl jų stipraus ryšio su kaltinamąja, sudaro teismui pagrindo spręsti, kad ji gali daryti nuolatinę bei teigiamą įtaką kaltinamosios elgesiui.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus bei į tai, kad pats baudžiamasis procesas kaltinamajai turėjo pakankamą auklėjamąjį poveikį, leido jai kritiškai įvertinti savo veiksmus ir paskatino ateityje atsakingiau rinktis elgesio modelį, kontroliuoti savo būklę, laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikalstamų veikų, teismas sprendžia, jog kaltinamoji R. K. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu vieneriems metams be užstato, perduodant ją pagal laidavimą A. K., o baudžiamoji byla kaltinamosios atžvilgiu nutrauktina (BK 40 straipsnio 1-4 dalys, BPK 303 straipsnio 4 dalis).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

BK 68 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų (BK 68 straipsnio 2 dalis).

R. K. vairavo transporto priemonę, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 1,76 promilių etilo alkoholio koncentracija. Ji vairavo automobilį šeštadienio naktį, vienose judriausių Vilniaus miesto gatvių, kur eismas visada gana intensyvus. Kaltinamoji buvo sustabdyta policijos pareigūnų vykdant naktinį patikrinimą, kurio metu nutarta patikrinti kaltinamosios blaivumą. Nėra abejonių, kad kaltinamoji savo veiksmais šiurkščiai pažeidė KET ir kėlė realų pavojų ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ir turtui. Tik dėl laimingo atsitiktinumo buvo išvengta skaudesnių padarinių. Pati kaltinamoji teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad buvo sugyventinio darbuotojo gimtadienyje, išgėrė 2-3 taures šampano, jautėsi gerai ir nusprendė po valandos važiuoti namo. Šios aplinkybės rodo R. K. neatsakingumą ir atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles ir KET. Pažymėtina, kad skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemones asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius.

Nustatydamas draudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminą, teismas atsižvelgia ne tik į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos padarymo aplinkybes, bet ir į R. K. nustatyto neblaivumo laipsnį, į tai, kad kaltinamoji anksčiau neteista, bausta administracine tvarka už greičio viršijimą, paskirtos baudos sumokėtos, nėra duomenų, kad po šioje byloje padarytos nusikalstamos veikos būtų padariusi naujų nusikalstamų veikų ar administracinių nusižengimų, turi nuolatinio pobūdžio darbą, pastovią gyvenamą vietą, nepilnamečių vaikų, sugyventinį. Kaltinamoji viso baudžiamojo proceso metu savo kaltės neneigė ir pilnai prisipažino padariusi nusikalstamą veiką bei nuoširdžiai dėl to gailėjosi. Pažymėtina ir tai, kad, atsižvelgus į anksčiau aptartas aplinkybes, R. K. padarytas nusikaltimas vertinamas labiau kaip atsitiktinio pobūdžio. Teismas teigiamai vertina išvardytas aplinkybes, tačiau skiriant uždraudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) terminą, būtina įvertinti aplinkybių visumą, o ne vien kaltinamąją teigiamai apibūdinančias aplinkybes.

Nors tiek pati kaltinamoji (pateiktame prašyme dėl laidavimo), tiek jos gynėja advokatė teismo posėdžio metu prašė kaltinamajai skirti uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) kuo trumpesniam (1 metų) terminui, teismas neturi pagrindo skirti prašomą šios teisės atėmimo terminą. Tokios išvados nepaneigia ir gynėjos advokatės akcentuotos aplinkybės, kad R. K. teisė vairuoti kelių transporto priemones yra reikalinga vaikų rūpinimuisi – vežimui į mokyklas bei būrelius, be to, būtina vykimui į darbą. Pažymėjo, kad prarasdama teisę vairuoti, gali netekti darbo, o tai apsunkintų visos šeimos finansinę padėtį dėl turimų kreditų. Atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamajai prieš nusikalstamos veikos padarymą buvo žinoma, kad ji turi nepilnamečių vaikų, kuriais reikia rūpintis, taip pat, žinoma apie finansinius įsipareigojimus bei galimybės į darbą vykti automobiliu būtinumą, tačiau tai nepadarė įtakos kaltinamosios elgesiui, kad ji atsakingai elgtųsi ir nenusikalstų. Priešingai, ta aplinkybė, kad ji, nesilaikydama teisės normų, pablogino savo ir kitų artimų asmenų padėtį, yra dėsningas jos netinkamo elgesio rezultatas. Teismas atkreipia dėmesį, kad kaltinamoji gali rasti alternatyvų tiek dėl vykimo į darbą, tiek dėl vaikų nuvežimo į mokymosi įstaigas – viešasis transportas, taksi ar pavėžėjo paslaugos, prašyti vaikų tėvo (sugyventinio) ar giminaičių pagalbos.

Baudžiamojo poveikio priemonėmis siekiama padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, nustatytą BK 41 straipsnio 2 dalyje, kas nagrinėjamu atveju, paskyrus minimalų uždraudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) terminą, būtų nepasiekta. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad tam tikri laikini sunkumai rūpinantis šeima yra natūralus nusikalstamos veikos padarymo padarinys. Šie negatyvūs, nepalankūs kaltinamosios gyvenime kilę paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės padariniai yra ne tik neišvengiami, bet kartu ir būtini. Siekis apsaugoti visuomenę nuo pakartotinių KET pažeidimų darymo nusveria kaltinamosios patiriamus nepatogumus, juo labiau kad šie nepatogumai atsirado dėl pačios R. K. neteisėtų veiksmų ir yra laikini.

Taigi, įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, R. K. skirtinas uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 1 metams ir 10 mėnesių (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis), šį terminą skaičiuojant nuo specialios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2024 m. lapkričio 18 d.

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 2-3 dalys). Kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamoji R. K. nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įvykdė vairuodama trečiajam asmeniui – MB „(duomenys neskelbtini)“, priklausantį automobilį (b. l. 34). Šis automobilis pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone (BK 72 straipsnio 2 dalis). VšĮ „Emprekis“ duomenimis, automobilio „Mercedes Benz“, 2019 m. gamybos, vertė sudaro 27 340 EUR su PVM (b. l. 36). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamosios gynėja advokatė pateikė teismui nepriklausomo eksperto ataskaitą (turto vertintojas E. L., kvalifikacijos pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)), kurioje nurodyta, kad ekspertas, atsižvelgęs į automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ridą, apgadinimus po eismo įvykio (kuris buvo įvykęs daugmaž prieš 3 mėnesius iki kaltinamosios veikos įvykdymo), nusidėvėjimą ir kitus trūkumus (automobilio foto nuotraukos), automobilį įvertino 9 980 Eur. Be to, teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji R. K. parodė, kad automobilis yra po autoįvykio, todėl yra nuotraukose matomi apgadinimai.

Turto konfiskavimas yra turtinės ir prevencinės paskirties baudžiamojo poveikio priemonė, įgyvendinanti tikslą ne tik nubausti kaltininką, paskiriant jam bausmę, bet ir padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą. Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią priemonę, bet jos vertę atitinkančią sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y. kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir, kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančius daiktus, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-17-788/2019). Tokiu atveju turi būti svarstomas konfiskuotinos transporto priemonės vertės išieškojimo proporcingumas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakyta, kad, sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, t. y. atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, Nr. 2K-315-303/2018, Nr. 2K-77-648/2019). Pabrėžtina ir tai, kad teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskrecijos teisę spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-315-303/2018).

Šiuo atveju, sprendžiant dėl automobilio vertės konfiskavimo, atsižvelgtina į tai, jog kaltinamoji R. K. padarė tyčinį nusikaltimą, veikė tiesiogine tyčia, žinodama, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, nusikaltimas padarytas Vilniaus mieste, šeštadienį, nakties metu, kur bet kuriuo metu gali būti kitų transporto priemonių, kai kaltinamajai buvo nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis, važiavo nemažą atstumą – teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad važiavo nuo (duomenys neskelbtini) iki Drujos g. (kur buvo sustabdyta policijos pareigūnų), nurodė, kad tikslas buvo grįžti namo, nagrinėjamo įvykio metu realių pasekmių ar žalos nekilo. Įvertintina kaltinamosios turtinė padėtis – teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji nurodė, kad ji dirba, jos darbo užmokestis yra apie (duomenys neskelbtini) Eur, be to, su sugyventiniu turi finansinių įsipareigojimų. Taip pat, turi du nepilnamečius vaikus. Teismas vertindamas baudžiamojoje byloje esančią nepriklausomo turto vertintojo pateiktą ataskaitą sprendžia, jog šiuo atveju reali nepriklausomo eksperto įvertinta transporto priemonės vertė yra vidutinė tokios būklės (po eismo įvykio) transporto priemonės vertė, kurią teismas laiko teisinga. Tiek iš baudžiamojoje byloje esančių transporto priemonės po kaltinamosios sustabdymo nuotraukų (b. l. 22-23), tiek iš nepriklausomo eksperto pateiktų nuotraukų (b. l. 153) matyti, kad transporto priemonė yra smarkiai apgadinta, jos vertės atkūrimo kaštai yra ne maži. Todėl laikyti, kad VšĮ „Emprekis“ šiuo atveju nustatyta transporto priemonės vidutinė rinkos vertė yra teisinga, negalima. Atsižvelgiant į tai, teismas pripažįsta, kad transporto priemonės „Mercedes Benz“ vidutinė vertė yra 9 980 Eur. Visos automobilio vertės pagal VšĮ „Emprekis“, t. y. 27 340 Eur, konfiskavimas iš kaltinamosios šiuo atveju neatitiktų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo, kaltinamosios asmenybės, visuomenės ir asmens interesų pusiausvyros, proporcingumo bei teisingumo principų. Dėl to, nagrinėjamoje byloje yra pagrindas iš kaltinamosios valstybės naudai konfiskuoti teismo nustatytą automobilio vertę, kurios dydis sudaro 9 980 Eur sumą. Šiuo konkrečiu atveju tokio dydžio baudžiamojo poveikio priemonė yra teisinga, proporcinga kaltinamosios asmenybei ir jos padarytai nusikalstamai veikai ir yra pakankama prevenciniams tikslams įgyvendinti.

Dėl kitų klausimų

Kaltinamajai R. K. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialios teisės sustabdymas, paliktinos galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus, panaikintinos. Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, AB „Regitra“ praneština apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones kaltinamajai R. K. atėmimą. Ikiteisminio tyrimo metu paimtas kaltinamosios R. K. dokumentas (vairuotojo pažymėjimas), todėl nuosprendžiui įsiteisėjus, jai išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), perduotinas saugoti AB „Regitra“.

Laikinai sulaikyta ar suimta kaltinamoji nebuvo. Civilinis ieškinys nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, 432 straipsniu,

nusprendžia:

R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti ją pagal laidavimą A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą be užstato.

Baudžiamąją bylą R. K. atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti R. K. baudžiamojo poveikio priemones:

1) uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 (vieneriems) metams 10 (dešimčiai) mėnesių, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. lapkričio 18 d.

2) išieškoti iš R. K. Valstybės naudai automobilio „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, vertę atitinkančią pinigų sumą – 9 980 Eur (devynis tūkstančius devynis šimtus aštuoniasdešimt eurų).

R. K. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, ir specialios teisės sustabdymą, palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – panaikinti.

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti saugoti AB „Regitra“, taip pat šiai įstaigai pranešti apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones R. K. atėmimą 1 (vieneriems) metams 10 (dešimčiai) mėnesių, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. lapkričio 18 d.

Išaiškinti, kad automobilio vertę atitinkanti pinigų suma turi būti sumokėta per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, nurodant įmokos kodą 6610. Laiku nesumokėjus nurodytos sumos, ji bus išieškota priverstinai. Dokumentą, patvirtinantį įmokos sumokėjimą, būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba atsiųsti teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.

Išaiškinti, kad tuo atveju, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 7 dalis); jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 8 dalis).

Išaiškinti laiduotojai, kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 6 dalis).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.