Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2009-12-14 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-1582-95/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-12-14
Bylos Nr.
II-1582-95/2009
Teisminio proceso Nr.
4-61-3-01169-2009-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Liuda Arlauskienė
Pažeidėjas
N. G.
Nukentėjusysis
M. K.
Advokatai
Laimonas Judickas
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
ATP byla Nr. II-1582-95/2009
(Proceso Nr.4-61-3-01169-2009-2)Procesinio sprendimo kategorija 39.2; 45.4.4; 73 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. gruodžio 14 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Liuda Arlauskienė, sekretoriaujant Tatjanai Baškir, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui N. G., jo atstovui advokatui Laimonui Judickui, nukentėjusiajam M. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal N. G. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos nutarimo, kuriuo jam buvo paskirta administracinė nuobauda, panaikinimo.

Teisėja, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės (toliau – Vilniaus AVPK KPV KPR) vyr. patrulis 2009-09-19 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. F 515731 (toliau – Protokolas), kuriame nurodė, kad N. G. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau –ATPK) 123 str. 5 d. ir 127 str. 2 d., nes jis 2009-09-19 apie 10.54 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vairuodamas automobilį Peugeot 406, v. Nr. (duomenys neskelbtini) neįsitikino, kad priekyje važiuojančio automobilio Renault thalia, v. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas nerodo posūkio signalo posūkiui į kairę, ir važiuodamas paskui, neapvažiavo sukančios į kairę transporto priemonės iš dešinės, ją lenkė išvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą bei susidūrė su sukančiu automobiliu, nuo smūgio atsitrenkė į apsaugos tvorelę ir sieną. Eismo įvykio metu apgadino abu automobilius ir sieną. Taip pat eksploatavo transporto priemonę, kuri neapdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Tokiais veiksmais N. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 141.2 ir 142 p. reikalavimus (b. l. 9, 11, 12).

Vilniaus AVPK KPV Administracinės veiklos skyriaus vyresnysis specialistas, išnagrinėjęs N. G. administracinio teisės pažeidimo bylą, 2009-09-22 Nutarimu dėl administracinio teisės pažeidimo Nr. F 515731 (toliau – Nutarimas), vadovaudamasis ATPK 127 str. 2 d., jam paskyrė administracinę nuobaudą – 120 Lt dydžio piniginę baudą, pagal ATPK 123 str. 5 d. – 100 Lt dydžio piniginę baudą, o remiantis ATPK 30² str., 33 str. 2 d., 32 str. 1 d. 5 p. ir 127 str. 2 d., N. G. paskyrė galutinę administracinę nuobaudą – 120 Lt (vieno šimto dvidešimties litų) dydžio piniginę baudą (b. l. 6, 10).

Šalies argumentai

Skunde teismui (b. l. 2-5) N. G. prašė skundžiamą Nutarimą dalyje dėl jam inkriminuoto pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d., panaikinti, kitoje dalyje Nutarimą pakeisti, paskiriant jam 80 Lt dydžio piniginę baudą. Nurodė, kad su Nutarimu jis nesutinka, laiko jį neteisėtu ir nepagrįstu, priimtu pažeidžiant teisės aktų nuostatas, todėl naikintinu. Tvirtino, kad jis pripažįsta padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 123 str. 5 d., nes jo vairuojama transporto priemonė nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, tačiau jis nesutinka, kad jis padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d. Mano, kad eismo įvykis įvyko ne dėl jo kaltės, o dėl Renault automobilio vairuotojo neteisėtų veiksmų, kuriais jis pažeidė KET reikalavimus. Taip pat laiko, kad organas, nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, neatsižvelgė į visas byloje esančias aplinkybes, jo paaiškinimus ir įrodymus bei tinkamai jų neįvertino/nenagrinėjo, todėl tokiais veiksmais buvo pažeistos ATPK 284 ir 286 str. nuostatos. Nutarimas yra nemotyvuotas ir neobjektyvus. Policijos pareigūnui jis paaiškino, kad važiavo Smolensko g., kuri nėra suskirstyta eismo juostomis, iš abiejų pusių stovi pastatytos transporto priemonės, per gatvės vidurį nėra ištisinės skiriamosios juostos, ir pastebėjo prieš jį važiuojantį automobilį Renault, kuris staigiai pradėjo stabdyti, nerodydamas jokių ženklų. Toliau Renault automobilis labai lėtai važiavo tiesiai, taip pat nerodydamas jokių įspėjamųjų ženklų. N. G. nutarė minėtą transporto priemonę aplenkti iš kairės pusės. Prieš pradėdamas lenkimo manevrą, jis įsitikino, kad priepriešinė eismo juosta laisva, parodė posūkį ir pradėjo lenkti. Jam išvažiavus į priešingą eismo juostą, Renault automobilis, nerodydamas kairiojo posūkio signalo, pradėjo sukti į kairę. Dėl tokių Renault automobilio vairuotojo veiksmų jo vairuojamas automobilis trenkėsi į Renault, taip pat nuo smūgio į apsauginę tvorelę bei sieną. Pažymėjo, kad Smolensko g. nėra nei kelio ženklų, skiriančių kelią į keturias eismo juostas, nei horizontaliojo ženklinimo linijų. Šioje gatvėje iš abiejų važiuojamosios dalies pusių buvo pristatyta automobilių, kurie jam trukdė apvažiuoti Renault automobilį iš dešinės pusės. Be to, kadangi Smolensko g. dalis nebuvo suskirstyta į eismo juostas, KET nedraudė jam aplenkti priekyje važiavusią transporto priemonę iš kairės.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ir jo atstovas patvirtino skunde išdėstytus motyvus, skundą palaikė ir prašė jį tenkinti visiškai. Papildomai paaiškino, kad N. G. iš karto po eismo įvykio Renault automobilio vairuotojo paklausė, kodėl jis nebuvo įjungęs posūkio signalo, tačiau jis teigė, kad buvo įjungęs. N. G. manymu, posūkio signalas nebuvo įjungtas, o jeigu ir buvo, jis jo nepastebėjo. Po eismo įvykio automobiliams sustojus, M. K. vairuojamo automobilio signalas nebuvo įjungtas. Teigė, kad jo vairuojamas automobilis važiavo apie 30-40 km/h greičiu, o pradėjus lenkimą jis padidėjo, tačiau konkrečiai nurodyti kiek, negalėjo. Nurodė, kad iš dešinės kelio pusės buvo pastatytas vienas automobilis. Kadangi eismo įvykio dieną, įvykio vietoje ištisinės siauros linijos nebuvo, todėl lenkimas buvo galimas. Pažymėjo, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, nebuvo nustatytas tiesioginis priežastinis ryšys, t. y. kuris konkrečiai vairuotojas kaltas dėl eismo įvykio, nebuvo atsižvelgta į KET 106 p. Sutiko su institucijos, priėmusios Nutarimą, atstovo pozicija, kad pagrindinis smūgis buvo į Renault automobilio vidurį. Darė išvadą, kad M. K., pasižiūrėjęs, ar nėra už jo važiuojančių automobilių, važiavo nedideliu greičiu, iš lėto suko ir gavo smūgį į galinę automobilio dalį, kai N. G. jau buvo pradėjęs manevrą. Taigi, N. G. KET nepažeidė. KET pažeidė nukentėjusysis, kuris neįsitikino, ar yra saugu sukti į kairę. Mano, kad taip pat yra vertintini specialisto išvadoje pateikti argumentai (žr. teismo posėdžio protokolą).

Teismo posėdyje institucijos, priėmusios Nutarimą, atstovas su skundu nesutiko ir prašė jo netenkinti. Teigė, kad Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra jokio teisinio pagrindo. Paaiškino, kad priimant Nutarimą, buvo remiamasi pirminiais vairuotojų paaiškinimais. N. G. teigė, kad švietė saulė ir jis neįsitikino dėl posūkio. Policijos pareigūnų, atvykusių į eismo įvykio vietą, tarnybiniai pranešimai patvirtina N. G. nurodytas aplinkybes. Iš įvykio vietos schemos matyti, kad kelio plotis yra 6,5 m, todėl vairuotojui pakako vietos apvažiuoti transporto priemonę iš dešinės. O jeigu stovėjo automobiliai, vairuotojas privalėjo palaukti, kol priekyje važiuojantis vairuotojas atlaisvins važiuojamąją dalį. Mano, kad eismo įvykio vietoje buvo draudžiama lenkti dėl to, kad vairuotojas saugiai negalėtų sugrįžti į savo eismo juostą, nes toliau prasideda kelias su dviguba ištisine ženklinimo linija – tai pažymėta eismo įvykio vietos schemoje, atsispindi specialisto išvadoje. Iš eismo įvykio vietos schemos matyti, kad smūgis buvo į N. G. automobilio kairės pusės vidurį. Tai patvirtina ir automobilių apgadinimo pobūdis. Pripažino, kad eismo įvykio vietos schemoje ištisinė siaura linija nėra pažymėta. Tvirtino, kad nukentėjusysis laikėsi KET 106 p., t. y. prieš atlikdamas manevrą, įsitikino, kad iš paskos neartėja transporto priemonė ir įjungė posūkio signalą. Akcentavo, kad nuo 2008-09-01 pasikeitus KET 114 p., vairuotojas, sukantis į kairę, privalo praleisti priešpriešomis važiuojančius automobilius, bet lenkiančių praleisti neprivalo. Kadangi eismo įvykis įvyko ne sankryžoje, todėl atmestini kaip nepagrįsti visi argumentai, kad nukentėjusysis, sukdamas į kairę, privalėjo praleisti lenkiantįjį. Dėl šios priežasties laiko, kad ir specialisto išvada yra klaidinga, nes joje nurodomi KET punktai, taikomi sankryžoje, o kaip minėta, eismo įvykis įvyko ne sankryžoje, bet įvažiuojant į teritoriją, todėl važiavimo per sankryžą taisyklės netaikomos. Be to, teikiant išvadą, nebuvo apžiūrėtas nukentėjusiojo automobilis, neįvertinti jo apgadinimai. Be kita ko, atkreipė dėmesį, kad specialistė-ekspertė O. L. yra išbraukta iš ekspertų sąrašo nuo 2009-02-20, todėl ji negali teikti eksperto išvados, ji gali teikti tik specialisto paaiškinimus. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-06-19 nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-438-389/2009 O. L. prašymas buvo nepatenkintas (žr. teismo posėdžio protokolą).

Teismo posėdyje nukentėjusysis su skundu nesutiko ir prašė jo netenkinti. Paaiškino, kad jo vairuojamas automobilis važiavo į parduotuvės „Rimi“ viršutinę aikštelę. Sukdamas į kairę buvo įjungęs kairįjį posūkio signalą, pasižiūrėjo per veidrodėlį, nebuvo jokių artėjančių transporto priemonių, gatvė buvo tuščia. Pradėjus važiuoti antra eismo juosta, pajuto smūgį. Po eismo įvykio jis bendravo su N. G., jis iš pradžių paklausė, kodėl M. K. nerodė posūkio, bet jis jam atsakė, kad rodė, po eismo įvykio posūkio svirtelė buvo nulenkta, tačiau išjungus automobilio variklį – posūkio signalas nebedegė. N. G. sutiko, kad jis galbūt įjungto posūkio signalo dėl saulės nepastebėjo, ketino patys užpildyti eismo įvykio deklaraciją, N. G. pripažino savo kaltę. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad su savimi neturėjo deklaracijų, eismo įvykio metu buvo apgadinta parduotuvės siena, iškvietė policijos pareigūnus. Teigė, kad įvykio vietoje buvo pastatytas tik vienas automobilis, jo kolegos, kuris atvežė jam veidrodėlį, kad jis galėtų jį pritvirtinti ir grįžti. Įvykio metu kitų pastatytų automobilių nebuvo. Tvirtino, kad eismo įvykio metu jo vairuojamo automobilio greitis buvo apie 10/15 km/h. Eismo įvykio vietoje yra punktyrinė linija, leidžianti sukti (žr. teismo posėdžio protokolą).

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje yra ne kartą pasisakyta dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo ypatingos procesinės ir įrodomosios reikšmės. Tai yra ATPK 260 str. nustatyto turinio dokumentas, kuriuo formuluojamas kaltinimas, t. y. apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas, kai: 1) nustatytas administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas (vieta, laikas, esmė); 2) žinomas pažeidimą padaręs asmuo; 3) galima konstatuoti būtinus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006-04-14 nutartis byloje Nr. N-3-444/2006).

Taigi, administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas tik tada, kai administracinio teisės pažeidimo bylos tyrimo stadijoje yra nustatomas konkretaus teisės pažeidimo įvykis – išoriškai pasireiškiantis pavojingas žmogaus elgesio aktas.

Protokole N. G. yra suformuluotas kaltinimas dėl to, kad jis 2009-09-19 apie 10.54 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vairuodamas automobilį Peugeot 406, v. Nr. (duomenys neskelbtini) neįsitikino, kad priekyje važiuojančio automobilio Renault thalia, v. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas nerodo posūkio signalo posūkiui į kairę, ir važiuodamas paskui, neapvažiavo sukančios į kairę transporto priemonės iš dešinės, ją lenkė išvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą bei susidūrė su sukančiu automobiliu, nuo smūgio atsitrenkė į apsaugos tvorelę ir sieną. Eismo įvykio metu apgadino abu automobilius ir sieną. Taip pat eksploatavo transporto priemonę, kuri neapdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Tokiais veiksmais N. G. pažeidė 141.2 ir 142 p. reikalavimus.

Teismas atkreipia dėmesį, kad N. G. jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 123 str. 5 d., neginčija, jį pripažįsta. Jis nesutinka, kad padarė ATPK 127 str. 2 d. nustatytą pažeidimą.

KET 141.2 p. (KET redakcija galiojusi administracinio teisės pažeidimo padarymo metu) reglamentuojama, kad prieš pradėdamas lenkti, vairuotojas privalo įsitikinti, kad transporto priemonės, važiuojančios priekyje ta pačia eismo juosta, vairuotojas nerodo kairiojo posūkio signalo. Pagal KET 142 p. (KET redakcija galiojusi administracinio teisės pažeidimo padarymo metu), jeigu priekyje važiuojantis vairuotojas rodo kairįjį posūkio signalą ir yra persirikiavęs posūkiui į kairę (apsisukimui), važiuojantysis paskui jį privalo apvažiuoti sukančią transporto priemonę iš dešinės arba palaukti, kol priekyje važiuojantis vairuotojas atlaisvins eismo juostą.

Pagal ATPK 127 str. 2 d. (2007-12-13 įstatymo redakcija Nr. X-1365), Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių, (...).

Teismas pažymi, kad administracinei atsakomybei pagal ATPK 127 str. 2 d. atsirasti yra svarbus ne tik veikos padarymas – KET pažeidimas, bet ir pasekmės – kitam asmeniui priklausančios transporto priemonės apgadinimas bei priežastinis ryšys tarp padarytos veikos ir kilusių pasekmių. Pasekmės ir priežastinis ryšys yra administracinio teisės pažeidimo sudėties objektyviosios pusės elementai, kurie administracinio teisės pažeidimo byloje, kaip ir pati veika, turi būti įrodyti. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą dėl ATPK 127 str. 2 d. numatyto pažeidimo, būtina nustatyti, kuris eismo dalyvis pažeidė KET ir tas pažeidimas buvo pagrindine priežastimi eismo įvykiui kilti.

Iš byloje esančio policijos pareigūno 2009-09-19 tarnybinio pranešimo matyti, kad 2009-09-19 buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) įvyko eismo įvykis. Policijos pareigūnai, atvykę į eismo įvykio vietą, rado Peugeot 406, v. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo N. G., ir Renault, v. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo M. K. (b. l. 11). M. K. policijos pareigūnams paaiškino, kad važiuojant Smolensko g. pradėjo sukti į kairę ir įvažiavus į priepriešinio eismo juostą, pajuto smūgį į šoną (b. l. 11). Dėl įvykusio eismo įvykio N. G. paaiškino, kad šviečiant saulei turbūt nepastebėjo, kad priekyje važiuojanti mašina rodo posūkį į kairę ir norėjo ją aplenkti, bet pamatęs sukančią mašiną, irgi metėsi kairiau, bet kažkas nutiko stabdžiams ir trenkėsi į Renault, o po to į „Rimi“ prekybos centro apsaugos tvorelę ir sieną. (b. l. 11). Policijos pareigūno tarnybinis pranešimas taip pat tvirtina, kad patikrinus stabdžių pedalą, jis nenukrito iki dugno (stabdžių pedalas buvo standus (b. l. 11).

N. G. pirminiame paaiškinime, iš karto po eismo įvykio (2009-09-19) nurodė, kad jis važiavo į Žemuosius Panerius. Išvažiuodamas iš Statybininkų g., pasuko į Smolensko g., „Rimi“ pusės link. Privažiavo prie Renault automobilio iš galo. Švietė saulė. Kad minėtas automobilis rodė posūkį į kairę, jis nematė, todėl nutarė aplenkti, bet staiga Renault suko į kairę, jis pradėjo stabdyti, bet stabdžiai nesuveikė, jis rėžėsi į kito automobilio kairįjį šoną ir atsitrenkė į „Rimi“ metalines aptvaras ir pagadino fasadą. Greitis buvo apie 30-40 km/h, važiavo pirma eismo juosta. Draudimas buvo pasibaigęs (b. l. 13). Šiuos pirminius paaiškinimus N. G. pakeitė skunde teismui bei teismo posėdyje (b. l. 2-5; žr. teismo posėdžio protokolą).

Renault automobilio vairuotojas M. K. pirminiame paaiškinime iš karto po eismo įvykio nurodė, kad važiavo Smolensko g. nuo Statybininkų g. link Vivulskio g., kur ir įvykio eismo įvykis. Eismo įvykio vietoje yra po dvi eismo juostas kiekviena kryptimi. Iš antros eismo juostos, rodydamas kairįjį posūkio signalą, suko į parduotuvės „Rimi“ viršutinę aikštelę, kur yra punktyrinė linija, leidžiant sukti į kairę. Tuo momentu jo vairuojamą automobilį iš kairės pusės lenkė Peugeot 406, v. Nr. (duomenys neskelbtini) Įvyko automobilių susidūrimas. Nubrozdintos vairuotojo durelės, sudaužytas šoninis veidrodėlis. Oro sąlygos geros, švietė saulė. Eismo įvykis įvyko pradėjus sukimo į kairę pusę manevrą (b. l. 14). Teismo posėdyje šiuos savo pirminius paaiškinimus M. K. patvirtino (žr. teismo posėdžio protokolą).

Eismo įvykio vietos schemos analizė ir automobilių apgadinimo pobūdis tvirtina, kad eismo įvykio kilimo priežastimi buvo Peugeot 406 automobilio vairuotojo veiksmai: eismo įvykio metu buvo apgadinta: deformuotas variklio dangtis, p;riekinis bamperis, priekinis dešinys sparnas, išbėgę tepalai, skystis, galimai pažeista važiuoklė (b. l. 12, 16), o Renault automobilio – įlenktos ir suraižytos abejos kairės pusės durys, priekinis kairys sparnas, kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlis (b. l. 12, 16).

Nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, organas (pareigūnas) privalo įvertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone (ATPK 257 str.). Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinė nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, padaryta, kai išnagrinėjami reikšmingi faktai, galimos versijos, kada įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 57 str. 6 d.).

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, kad nėra aplinkybių, darančių administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną negalima (ATPK 250 str.).

Automobilių padėtis po eismo įvykio ir jų apgadinimų pobūdis, užfiksuotas eismo įvykio vietos schemoje, eismo įvykio dalyvių pirminiai paaiškinimai, teismo nuomone, vienareikšmiškai patvirtina, kad eismo įvykio kilimo mechanizmas atitinka Protokole ir Nutarime nurodytas eismo įvykio aplinkybes bei kad N. G. pažeidė KET 141.2 ir 142 p. reikalavimus ir šis pažeidimas buvo pagrindine priežastimi eismo įvykiui kilti.

KET 106 p. (KET redakcija galiojusi administracinio teisės pažeidimo padarymo metu) nustatyta, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas, prieš sukdamas į kairę ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. Remiantis KET 114 p. (KET redakcija galiojusi administracinio teisės pažeidimo padarymo metu), sukdamas į kairę (apsisukdamas) ne sankryžoje, vairuotojas privalo duoti kelią priešinga kryptimi važiuojančioms transporto priemonėms.

N. G. paaiškinimus nurodytus tiek skunde, tiek teismo posėdyje, kad dėl eismo įvykio kaltas yra Renault vairuotojas, nes jis neįsitikino, ar yra saugu sukti į kairę, kad jo vairuotojas nebuvo įjungęs kairiojo posūkio signalo, atmestini kaip nepagrįsti, nes juo paneigia byloje esančių rašytinių įrodymų visuma. Tiek eismo dalyvių paaiškinimai, tiek eismo įvykio vietos schemos analizė tvirtina, kad eismo įvykis įvyko ne sankryžoje. M. K. laikėsi KET 106 ir 114 p. reikalavimų, t. y. prieš sukdamas į kairę, įsitikino, kad iš paskos neartėja jokia transporto priemonė, bei laikėsi pareigos, praleisti priešpriešomis važiuojančius automobilius, lenkiančiųjų transporto priemonių jis praleisti neprivalėjo. Priešingai, N. G. prieš atlikdamas manevrą, t. y. lenkimą, turėjo įsitikinti, ar nėra jokių kliūčių. Iš N. G. pirminio paaiškinimo iš karto po eismo įvykio matyti, kad jis pripažino, kad šviečiant saulei jis turbūt nepastebėjo, kad Renault automobilis rodė kairįjį posūkio signalą.

Protokolas (b. l. 9), policijos pareigūno 2009-09-19 tarnybinis pranešimas (b. l. 11), 2009-09-19 Eismo įvykio vietos schema (b. l. 12, 16), N. G. 2009-09-19 paaiškinimas Vilniaus AVPK KPV (b. l. 13) ir jo paaiškinimai teismo posėdyje (žr. teismo posėdžio protokolą), M. K. paaiškinimas Vilniaus AVPK KPV (b. l. 14) ir jo paaiškinimai teismo posėdyje (žr. teismo posėdžio protokolą), Duomenys apie KET (b. l. 17-19), institucijos, priėmusios Nutarimą, atstovo paaiškinimai teismo posėdyje (žr. teismo posėdžio protokolą) bei transporto priemonių susidūrimo mechanizmas patvirtina, kad N. G. padarė ATPK 127 str. 2 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą. N. G. paaiškinimai nepatvirtinti jokiais objektyviais įrodymais, juos paneigia ir KET reikalavimų analizė. N. G. paaiškinimus teismas laiko pasirinkta jo teisinės gynybos priemone, kad jis išvengtų administracinės atsakomybės.

Teismas nevertina ekspertės-specialistės O. L. pateiktos specialisto išvados (b. l. 31-46), nes jai Lietuvos teismo ekspertizės centro kvalifikacinės komisijos 2008-11-20 posėdžio protokolu Nr. 24 buvo atsisakyta pratęsti išduoto eismo įvykių teismo eksperto kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo terminą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-06-19 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-438-389/2009). Be to, teismas pabrėžia, kad specialistė, teikdama minėtą išvadą, vadovavosi sankryžoje taikomomis taisyklėmis (byloje neginčytinai nustatyta, kad eismo įvykis įvyko sukant į aikštelę), taip pat davė išvadą neapžiūrėjusi Renault automobilio. Taigi, ši išvada nelaikytina objektyviu ir leistinu įrodymu nagrinėjamos bylos kontekste.

Byloje N. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkina tai, kad jis pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį jam buvo paskirta administracinė nuobauda – N. G. nuo 2007-09-14 iki 2009-09-19 turi keturias galiojančias administracines nuobaudas (b. l. 17-19).

Teismas pažymi, kad N. G. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris kelia grėsmę tiek jo paties, tiek kitų asmenų turtui bei sveikatai. Teismui nekyla abejonių dėl pažeidimo fakto ir pažeidimą padariusio asmens kaltės.

Teismas taip pat nenustatė jokio teisinio pagrindo, kuriuo vadovaujantis galėtų taikyti ATPK 30¹ str. 1 d. dėl N. G. padaryto administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 123 str. 5 d.

Atsižvelgdamas į ištirtų rašytinių įrodymų visumą, į padaryto pažeidimo pobūdį, jo pavojingumo laipsnį, į pažeidėjo N. G. asmenybę ir į bylos aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo bei protingumo kriterijais, teismas daro išvadą ir konstatuoja, kad skundžiamas Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, nuobauda paskirta pagal įstatymą, bylą išnagrinėjo ir nuobaudą paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti šios kategorijos bylas, nuobauda paskirta iš esmės laikantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių, todėl naikinti skundžiamą Nutarimą nėra jokio teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 123 str., 124 str. 1 d. 1 p., 3 ir 4 d., 128 str. ir 129 str.,

nutarė:

N. G. skundo nepatenkinti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto 2009-09-22 Nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo Nr. F 515731, kuriuo N. G., vadovaujantis ATPK 127 str. 2 d., buvo paskirta administracinė nuobauda – 120 Lt dydžio piniginė bauda, pagal ATPK 123 str. 5 d. – 100 Lt dydžio piniginė bauda, o remiantis ATPK 30² str., 33 str. 2 d., 32 str. 1 d. 5 p. ir 127 str. 2 d., paskirta galutinė administracinė nuobauda – 120 Lt (vieno šimto dvidešimties litų) dydžio piniginė bauda, palikti nepakeistą.

Ši nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Liuda Arlauskienė