- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-01-31
- Bylos Nr.
- 2-351-1143/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-45-3-00656-2021-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Augustė Juozapavičienė
- Ieškovas
- T. J.
- Atsakovas
- L. J.
- Advokatai
- Rimutė Giruckienė
- Kategorijos
- 2.3.3.5Tėvystės (motinystės) nuginčijimas
- 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui D. C.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. J. ieškinį atsakovei L. J. dėl tėvystės nuginčijimo, byloje dalyvaujant trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, A. V., išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti, kad jis nėra vaiko E. J., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas. Ieškovas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) buvo įregistruota jo ir atsakovės santuoka. Ieškovas su atsakove turi sūnų D. J., gim. (duomenys neskelbtini). Ieškovo ir atsakovės tarpusavio santykiams nesusiklosčius, atsakovė su vaiku D. J. 2017 m. pabaigoje išėjo gyventi kitur, nuo to laiko šalys gyveno atskirai. (duomenys neskelbtini) Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimu ieškovo ir atsakovės santuoka buvo nutraukta bendru sutikimu. Ieškovas nurodė, kad tik tvarkant ištuokos dokumentus, jis sužinojo, kad atsakovė (duomenys neskelbtini) susilaukė vaiko E. J., kurio gimimo liudijime ieškovas yra įrašytas tėvu, kadangi jo ir atsakovės santuoka tuo metu dar buvo nenutraukta. Jis pasirašė skyrybų dokumentus, kuriuose buvo aptarti ir E. J. interesai, norėdamas kuo greičiau nutraukti santuoką. Pateiktu ieškiniu prašo nustatyti, kad jis nėra minėto vaiko tėvas.
Atsiliepimas
2. Atsakovė atsiliepime su ieškiniu sutiko. Patvirtino, kad 2017 m. pabaigoje ji išėjo gyventi atskirai nuo ieškovo ir nuo to laiko gyveno atskirai. (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus E. J., kurio gimimo liudijime ieškovas yra įrašytas tėvu, kadangi jos santuoka su ieškovu dar nebuvo nutraukta.
3. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir skyrius) pateikė byloje išvadą. Nurodė, kad ieškovo ir atsakovės šeima dėl anksčiau buvusių vaikų teisių ir geriausių interesų pažeidimų skyriui yra žinoma. Šeimai taikomas atvejo vadybos procesas. Apsilankymo metu buvo nustatyta, kad šiuo metu ieškovas ir atsakovė gyvena kartu 2 kambarių socialiniame bute su patogumais, (duomenys neskelbtini). Pokalbio metu atsakovė nurodė, kad ieškovas nėra E. J. tėvas, kadangi vaiko tėvas yra A. V.. Nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių faktiškai nėra ginčo dėl to, kad ieškovas nėra minėto vaiko biologinis tėvas, skyrius iš esmės neprieštarauja dėl ieškovo prašymo nuginčyti savo tėvystę E. J. atžvilgiu, bet atkreipia dėmesį, kad ieškovas nepasisakė dėl praleisto ieškinio senaties termino tėvystės nuginčijimui, ir jei bus įrodyta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, skyrius neprieštaraus ieškinio patenkinimui.
4. Ieškovas ir jo atstovė teismo posėdyje ieškinį palaikė jame išdėstytais motyvais ir prašė jį tenkinti. Ieškovas paaiškino, kad anksčiau aptariamu klausimu nesikreipė į teismą, nes neturėjo teisinės pagalbos. Ieškovo atstovė, pasisakydama dėl praleisto termino ieškiniui pateikti, patvirtino, kad užtruko laiko, kol ieškovui buvo suteikta teisinė pagalba, todėl mano, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.
5. Atsakovė teismo posėdyje su ieškiniu sutiko. Patvirtino, kad aptariamo vaiko biologinis tėvas yra A. V.. Norėtų, kad A. V. būtų įrašytas vaiko tėvu, kad vaikas žinotų, kas yra jo tėvas. Vaikas yra matęs A. V., tačiau yra dar labai mažas, šiuo metu ieškovą vadina tėvu. Šiuo metu su ieškovu gyvena kartu, neseniai jiems gimė dukra.
6. Trečiasis asmuo A. V. teismo posėdyje nurodė, kad pripažįsta, jog aptariamas vaikas E. J. yra jo vaikas. Norėtų bendrauti su vaiku. Ateityje ketina kreiptis dėl tėvystės nustatymo.
7. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas teismo posėdyje nurodė, kad ieškinį palaiko. Pažymėjo, kad vaikas turi teisę žinoti biologinius tėvus. Taip pat mano, kad yra pagrindas atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, nes jis praleistas dėl svarbių priežasčių, ieškovo teisinių žinių trūkumo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas visiškai
8. Byloje nustatyta, kad E. J. gimė (duomenys neskelbtini) (b. l. 9), atsakovei tuo metu esant santuokoje su ieškovu (santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) (b. l. 6), ir vaiko gimimo liudijime vaiko tėvu yra įrašytas ieškovas. Vilniaus regiono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2YT-7649-892/2020, ieškovo ir atsakovės santuoka buvo nutraukta bendru sutikimu, be kita ko sprendimu įtvirtinant ieškovo pareigas bei teises ir minėto vaiko atžvilgiu (b. l. 8).
9. Nagrinėjamoje byloje, ieškovo ir atsakovės pateiktais duomenimis, jie dar nuo 2017 m. (anksčiau nei buvo nutraukta jų santuoka) pradėjo gyventi atskirai, ir ieškovas nėra biologinis vaiko E. J. tėvas. Atsakovė šią aplinkybę patvirtino ir su ieškiniu sutiko. Atsakovės teigimu, aptariamo vaiko biologinis tėvas yra A. V., kuris teismo posėdžio metu taip pat pripažino, kad E. J. yra jo vaikas, ir jis (A. V.) ketina kreiptis dėl tėvystės nustatymo.
10. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.149–3.153 straipsniuose nustatyta tvarka yra leidžiama nuginčyti vaiko gimimo įraše nurodytus tėvo duomenis, jeigu manoma, kad toks vaiko kilmės nustatymas neatitinka tikrosios (biologinės) vaiko kilmės iš tėvo. Vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Šis principas, be kita ko, reiškia, kad kai sprendžiami visi su vaikais susiję šeimos klausimai, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. CK 3.150 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas. Pagrindas tėvystei nuginčyti, nustatyti yra moksliniai įrodymai. Nesant tokių įrodymų byloje, naudojamos ir kitos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) numatytos priemonės, patikimai patvirtinančios tėvystę – bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, įrodymai, patvirtinantys tėvystės pripažinimą, taip pat ir kiti įrodymai (CK 3.148 straipsnis, CPK 389 straipsnis). Kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas, kuris skaičiuotinas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės (CK 3.152 straipsnio 1 dalis).
11. Aptariamu atveju, ginčo tarp šalių dėl vaiko E. J. tėvystės nėra. Procesiniuose dokumentuose išdėstytos aplinkybės, ieškovo ir atsakovės paaiškinimai, kurie buvo nuoseklūs ir neprieštaraujantys vieni kitiems, trečiojo asmens parodymai, patvirtina, kad E. J. biologinis tėvas yra ne ieškovas. Nors CK 3.152 straipsnio 1 dalyje nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas dėl tėvystės nuginčijimo šiuo atveju formaliai buvo praleistas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad ieškovas neturi teisinių žinių, jo ir atstovės teigimu, ilgai užtruko teisinės pagalbos suteikimo procesas (kaip matyti, sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos ieškovui suteikimo buvo priimtas 2021-07-26 (b. l. 10-11), tačiau ieškinys teisme gautas tik 2021-09-28), taip pat tai, kad byloje ginčo dėl tėvystės nuginčijimo nėra, o vaikas turi teisę žinoti savo tikruosius tėvus (CK 3.161 straipsnio 2 dalis), yra pagrindas atnaujinti ieškovui CK 3.152 straipsnio 1 dalyje nustatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą dėl tėvystės nuginčijimo, ir nustatyti, kad ieškovas nėra atsakovės sūnaus E. J. tėvas, o E. J. nėra ieškovo sūnus (CK 3.149-3.153 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, ieškovui nelieka pareigos mokėti ir teismo priteistą išlaikymą šiam vaikui, todėl šiam sprendimui įsiteisėjus nutrauktinas Vilniaus regiono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu iš ieškovo priteisto išlaikymo E. J. mokėjimas.
12. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus 2021-07-26 sprendimu buvo suteikta antrinė teisinės pagalba ir ieškovas buvo 100 proc. atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (b. l. 10-11). Ir nors ieškovo ieškinys buvo patenkintas visiškai, tačiau atsižvelgiant į teisingumo ir protingumo kriterijus, šalių atsakomybės specifiškumą tokio pobūdžio bylose, tai, kad atsakovė augina keturis mažamečius vaikus, gyvena socialiniame būste ir, kaip matyti iš vaiko teisių apsaugos institucijos 2021-10-20 šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akto, gauna nedideles pajamas (b. l. 19-21), bylinėjimosi išlaidos valstybei iš atsakovės taip pat nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Atnaujinti ieškovui T. J. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.152 straipsnio 1 dalyje nustatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą dėl tėvystės nuginčijimo.
Nustatyti, kad ieškovas T. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o E. J. nėra ieškovo T. J. sūnus.
Sprendimui įsiteisėjus nutraukti Vilniaus regiono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu iš ieškovo priteisto išlaikymo E. J. mokėjimą.
Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.