Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Aruno Kisieliaus,

teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo Z. V. apeliacini skunda del Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2009 m. kovo 3 d. nuosprendžio, kuriuo Z. V. nuteistas pagal LR BK BK 138 str. 1 d. laisves atemimu 6 menesiams. Vadovaujantis LR BK 75 str., paskirtos bausmes vykdymas atidetas 1 metams, ipareigojant Z. V. bausmes vykdymo atidejimo metu be institucijos, prižiurincios bausmes vykdymo atidejima, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms bei iki 2009-07-01 atlyginti nusikaltimu nukentejusiajam D. U. padaryta turtine žala.

Priteista iš Z. V. D. U. 2000 Lt turtinei žalai atlyginti, 15 000 Lt - neturtinei žalai atlyginti, 2066 Lt - išlaidoms advokato pagalbai apmoketi bei 6 Lt – turetoms išlaidoms bylos kopijavimui atlyginti, Valstybinei ligoniu kasai – 5 767,32 Lt.

Aprašomoji dalis

nustate:

Z. V. nuteistas už tai, kad 2007 m. liepos 22 d., apie 2.00 val., prie namo, esancio Žaliuju ežeru g. 1, Vilniuje, konflikto metu tycia sudave viena karta ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu daiktu nukentejusiajam D. U. i kaire veido puse ir, šiam suklupus, sudave ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta skaiciu smugiu rankomis i galva, D. U. atsistojus bei pradejus begti nuo šlaito, jis, begdamas paskui, sudave ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta skaiciu smugiu rankomis i ivairias kuno vietas, o nusileidus nuo šlaito sudave tris kartus kumšciais D. U. i veido sriti, po ko pastarajam atsitraukus nuo jo, Z. V., prišokes prie D. U., sudave dar viena karta kumšciu i veido sriti, padarydamas nukentejusiajam nesunku sveikatos sutrikdyma, pasireiškusi kraujosruva apatinio žandikaulio kaireje puseje, apatinio žandikaulio abipusiu lužiu, t.y. tokiais savo veiksmais Z. V. padare nusikalstama veika, numatyta LR BK 138 str. 1 d.

Be to, vertindamas parodymus, apylinkes teismas neatsižvelge i tai, kad kaltininkas Z. V., nukentejusysis D. U., liudytojai S. B., M. M. ir A. K. ivykio metu buvo neblaivus. Nors nukentejusysis teisiamojo posedžio metu neige buves neblaivus, nurode, kad alkoholi vartojo seniai iki ivykio, taciau liudytojai M. M. ir A. K. aiškino priešingai, t.y. kad visi trys gere alu prieš ivyki ir gana dideliais kiekiais. Nuteistojo manymu, nukentejusiojo ir liudytoju neblaivumas turi itakos tam, kaip šie asmenys suvoke ivykius ir juos isidemejo.

Z. V. pažymi, kad šioje byloje kaltinimas iš esmes yra paremtas nukentejusiojo D. U. parodymais: tiek smugiu skaicius, tiek ivykio aplinkybes kaltinime suformuluotos taip, kaip nurode nukentejusysis. Tuo tarpu ant nukentejusiojo kuno nebuvo užfiksuota jokiu žymiu, kurios patvirtintu, kad buvo suduotas daugiau nei vienas smugis.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad apylinkes teismas nepagristai tenkino Valstybines ligoniu kasos ieškini priteisdamas 5767,32 Lt. Ši istaiga pateike ieškini jau pradejus irodymu tyrima, todel ieškinys negalejo buti patenkintas. Be to, civiline atsakomybe negali kilti dar ir todel, kad žala nukentejusiajam padaryta esant butinajai ginciai. Vis del to teismas tenkino nukentejusiojo civilini ieškini, priteise turetas išlaidas vaistams, maistui, kitoms išlaidoms, nors D. U. nepateike jokio konkretaus dokumento, patvirtinancio šias išlaidas. Teismas negali nustatyti turtines žalos sumos remdamasis spejimu del žalos dydžio. Ieškovas, pareiškes byloje ieškini, nera pateikes visu dokumentu, reikalingu šiam ieškiniui išnagrineti. Byloje nepateikti dokumentai apie dabartine nukentejusiojo D. U. ambulatorinio gydymo eiga. Ieškinyje išdestyti teiginiai apie sužalojimo pasekmes, liekamuosius reiškinius nera pagristi mediku patvirtintais dokumentais. Be to, teismas tenkino nukentejusiojo reikalavima atlyginti ir tas išlaidas, kuriu nukentejusysis dar nera turejes (pavyzdžiui, už operacija naudojant lazeri). Lietuvos Aukšciausiasis Teismas civilineje byloje Nr. 3K-3-38/2007 išaiškino, kad asmens slaugai ir priežiurai reikalingu papildomu ir faktiškai turetu (realiai patirtu) išlaidu dydis nustatomas remiantis nukentejusio asmens pateiktais irodymais, patvirtinancias turetas išlaidas. Tuo tarpu turimu asmens slaugymo ir priežiuros išlaidu dydis gali kisti – mažeti arba dideti, ir taip neatitikti prašomo priteisti ateiciai tokio pobudžio išlaidu atlyginimo dydžio, kas atitinkamai arba prieštarautu visiško žalos atlyginimo principui, arba lemtu nepagrista nukentejusiojo praturtejima. Ieškovui neužkirstas kelias pareikšti ieškini tuo metu, kai realiai patirs gydymo išlaidas.

Nuteistojo manymu, apylinkes teismo nustatytas neturtines žalos dydis neatitinka LR CK 6.250 str. itvirtintu kriteriju. Nustatant neturtines žalos dydi, turi buti atsižvelgta i visuma istatyme nurodytu kriteriju, taip pat i kitas turincias reikšmes bylai aplinkybes, nes istatyme nurodytas kriteriju sarašas nera baigtinis. Šiuo atveju teismas akcentavo tik sužalojimo pasekmes, taciau nepakankamai ivertino kitas aplinkybes, turincias itakos žalos dydžiui. Padaryta žala yra salyginai maža, jos dydis neirodytas, žala padaryta del paties nukentejusiojo netinkamo elgesio. Apeliantas atkreipia demesi, kad jo turtine padetis yra sunki, gauna minimalaus dydžio darbo užmokesti.

Z. V. nuomone, del visu išdestytu priežasciu civiliniai ieškiniai turi buti atmesti, o apkaltinamasis nuosprendis – panaikintas.

Apeliacines instancijos teismo posedyje nuteistojo gynejas praše apeliacini skunda patenkinti, o nukentejusysis ir prokurore – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Ištyrusi bylos medžiaga, apeliacinio skundo argumentus ir juos pagrindžiancius motyvus, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ivertino byloje surinktus irodymus ir priejo teisinga išvada, kad Z. V. padare jam inkriminuota nusikalstama veika, numatyta LR BK 138 str. 1 d.

Bylos duomenimis, Z. V. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme (taip pat ir apeliaciniame skunde) neneigia ivykyje dalyvaves ir sudaves smugi nukentejusiajam D. U., taciau tvirtina veikes butinosios ginties salygomis. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagristai tokius nuteistojo argumentus ivertino kritiškai. Kolegija neabejoja teismo nustatytomis aplinkybemis, jog nežymu sveikatos sutrikdyma Z. V. nukentejusiajam padare veikdamas nesant butinosios ginties situacijai.

Nors skunde apeliantas tvirtina, kad nukentejusiji sužalojo gindamasi, nes pastarasis i ji šove ir buvo nusitaikes antram šuviui, taciau pirmosios instancijos teismas pagristai tokia Z. V. iškelta butinosios ginties versija atmete. Teismo išvada, jog nuteistasis Z. V. nesunku sveikatos sutrikdyma padare tyciniais veiksmais, pagrista byloje surinktu irodymu visumos ivertinimu. Tiek nukentejusysis, tiek liudytojai M. M. ir A. K. nuo pat tyrimo pradžios nuosekliai tvirtino, jog Z. V. nukentejusiji D. U. sužalojo prieš šiam iššaunant iš dujinio pistoleto. Nors apelianto isitikinimu nukentejusiojo ir minetu liudytoju parodymai turetu buti vertinami kritiškai, taciau ivertinus šiu asmenu parodymus, matyti, kad ju parodymai tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisme buvo nuoseklus, sutapo esminese detalese, del ko teismas, priimdamas nuosprendi, jais pagristai ir vadovavosi. Juolab, kad D. U., M. M. ir A. K. parodymai yra patvirtinti kitais bylos duomenimis (specialisto išvada Nr. G 4269/07 (01), medicinos ekspertes parodymais). Ju parodymu patikimumu neleidžia abejoti ir liudytojos S. B. parodymai apie tai, kad, kaip patvirtino ir mineti asmenys, ji su Z. V. tarpusavyje gincijosi, pastarasis garsiai šauke, todel D. U. prie ju pribego butent išgirdes pastaruju riksmus ir ketindamas užstoti mergina. Taigi netiketi D. U., M. M. ir A. K. parodymais nebuvo jokio pagrindo. Pažymetina, kad apelianto nurodyti tarp liudytoju parodymu esantys nesutapimai del suduotu smugiu skaiciaus ir pan. yra neesminiai ir nuteistojo veikos kvalifikavimui reikšmes neturi.

Tuo tarpu liudytojos S. B. parodymais (iš esmes analogiškais nuteistojo nurodytoms aplinkybems) pirmosios instancijos teismas pagristai suabejojo, nes bylos duomenimis jie nepasitvirtino. Pirmosios instancijos teisme apklausta medicinos eksperte N.Jegorova aiškiai konstatavo, jog nukentejusiojo žandikaulis buvo sužalotas stipriu smugiu arba kitu buku daiktu, ranka mosikuojant tokiu sužalojimu padaryti neimanoma, tokia trauma negalejo buti padaryta ir krentant iš didelio aukšcio. Taigi medicinos ekspertes parodymai, kaip mineta, patvirtina butent D. U., M. M. ir A. K. nurodytas aplinkybes, jog smugis nukentejusiajam buvo suduotas Z. V. agresyviai puolant, o ne besiginant – mosikuojant ranka. Be to, pagal nukentejusiojo D. U., liudytoju M. M. ir A. K. parodymus, po nukentejusiojo šuvio nuteistasis Z. V. nuejo pastatyti savo automobili i garaža, taciau netrukus grižo ir laikydamas rankoje dirža grasino D. U., jog dar teviškai ji pamokys. Tuomet nukentejusysis iš ivykio vietos pasišalino. Šiu aplinkybiu nuteistasis Z. V. neneigia. Kolegijos vertinimu, visos šios aplinkybes neabejotinai patvirtina, jog nuteistojo veiksmai nukentejusiojo atžvilgiu buvo agresyvus, butinosios ginties situacijos nebuvo. Suduotas smugis D. U. buvo stiprus. Nuo smugio nukentejusiajam padarytas apatinio žandikaulio abipusis lužis. Kaip jau mineta, Z. V. padarytas sužalojimas nera budingas suduodant mosikuojant ranka ar negriuvus, todel jis negalejo atsirasti del neatsargiu nuteistojo, ar paties nukentejusiojo veiksmu. Taigi neabejotina, jog suduodamas toki stipru smugi, nuteistasis suprato, kad gali nukentejusiji sužaloti ir jis yra atsakingas del suduoto smugio sukeltu padariniu.

Priešingai nei tvirtina apeliantas, nei nukentejusysis, nei liudytojai M. M. ir A. K. neneige ivykio diena vartojes alkoholinius gerimus – po tris butelius alaus. Tai, kad alkoholinius gerimus jie vartojo dideliais kiekiais, yra jokiais irodymais nepagristas nuteistojo argumentas. Byloje D. U. neblaivumo laipsnis nera nustatytas ir šiuo metu tai nustatyti nera jokios galimybes. Taciau pažymetina, kad ir nustacius, jog minetus tris butelius alaus nukentejusysis išgere prieš valanda iki ivykio (pagal ikiteisminio tyrimo metu duotus liudytoju M. M. ir A. K. parodymus), o ne laikotarpiu nuo 18 val. iki 23 val., nuteistojo veikos kvalifikavimui ši aplinkybe itakos neturetu.

Kolegijos vertinimu, išdestytos aplinkybes negincytinai patvirtina pirmosios instancijos teismo padaryta pagrista išvada, jog Z. V. padare LR BK 138 str. 1 d. numatyta nusikalstama veika. Tai, kad jis gincija teismo konstatuotus faktus, kurie yra patvirtinti abejoniu nekelianciais duomenimis, vertintina tik kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybes.

Šioje byloje nukentejusysis D. U. pareiške civilini ieškini del 3320 Lt turtines ir 35000 Lt neturtines žalos atlyginimo, 5300 Lt – išlaidoms už atstovo paslaugas atlyginti bei 6 Lt bylos kopijavimo išlaidoms atlyginti.

Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, irodinejamas pagal LR BPK nuostatas, taciau, kai nagrinejant civilini ieškini baudžiamojoje byloje kyla klausimu, kuriu sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilines teises normos. Teismas, priimdamas apkaltinamaji nuosprendi, remdamasis irodymais del civilinio ieškinio pagristumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikšta civilini ieškini arba ji atmeta (LR BPK 113 str., 115 str. 1 d.).

Del ieškinio apylinkes teismas nuosprendyje pateike išsamius motyvus. Nors nukentejusiojo D. U. ieškinys dalyje del turtines žalos atlyginimo neparemtas jo turetas išlaidas patvirtinanciais irodymais, taciau, susipažines su byloje esanciais medicininiais dokumentais, teismas padare pagrista išvada, kad D. U. del patirto sužalojimo papildomu išlaidu turejo ir jo ieškini dalyje del turines žalos atlyginimo tenkino iš dalies. Ivertinusi byloje esancius duomenis apie D. U. gydymo eiga, kolegijai nekelia abejoniu, kad po atliktos žandikaulio operacijos nukentejusysis turejo papildomu išlaidu specialiam maistui, medikamentams, vitaminams bei, kad papildomu išlaidu jam dar reikes likusio rando šalinimui (tikslia suma nukentejusysis pagrinde pateiktu UAB „Vilniaus lazerinio centro“ išrašu iš medicininiu dokumentu). Kolegijos vertinimu, priteista suma turtinei žalai atlyginti tikrai nera aiškiai per didele, pagrindo ja mažinti nera.

Kolegija neabejoja, kad del sužalojimo nukentejusysis D. U. patyre ir neturtine žala. Pirmosios instancijos teismas pagristai konstatavo, kad del nuteistojo Z. V. padaryto nusikaltimo nukentejusysis patyre fizini skausma, ivairiapusius nepatogumus, sumažejo nukentejusiojo bendravimo galimybes ir pan. Spresdamas priteistinos neturtines žalos dydžio klausima teismas ivertino ir nuteistojo Z. V. turtine padeti. Kolegijos nuomone, teismas pakankamai isigilino i faktines bylos aplinkybes, atsižvelge i LR BK 138 str. 1 d. nuostatomis saugomu vertybiu svarba, nesumenkino Z. V. nusikalstamos veikos padariniu, nukentejusiuju interesu ir padeties baudžiamajame procese, teisingai suprato itvirtintus istatyme (LR CK 6.250 str. 2 d., 6.282 str.) neturtines žalos ivertinimo bei atlyginimo kriterijus ir juos tinkamai pritaike. Pirmosios instancijos teismas nukentejusiajam priteistinos neturtines žalos dydi sumažino iki 15000 Lt, todel dar labiau ja mažinti nera jokio pagrindo.

Byloje Vilniaus teritorine ligoniu kasa taip pat pareiške ieškini del 3680,30 Lt turtines žalos atlyginimo. Iš bylos duomenu matyti, kad ieškinys pirmos instancijos teismui pateiktas pažeidžiant LR BPK 112 str. 1 d. reikalavima – ieškini teismui paduoti ne veliau kaip iki irodymu tyrimo pradžios. Taciau, kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimui priimti ieškini ir išspresti ji baudžiamojoje byloje. Neleidžiama pareikšti ieškini prasidejus irodymu tyrimui arba jo metu del to, kad šio ieškinio pagrindas turi buti nustatomas tikrinant ir vertinant irodymus bylos nagrinejimo teisme metu. Nepareiškusiam civilinio ieškinio nukentejusiajam baudžiamojoje byloje, paliekama teise pareikšti ieškini civilinio proceso tvarka. Iš byloje esancios medžiagos matyti, kad ieškovo Vilniaus teritorines ligoniu kasos pateiktas ieškinys yra pilnai pagristas prie jo pridetais irodymais, kuriuos pirmosios instancijos teismas ivertino. Teismo posedžio metu nei nuteistasis, nei jo gynejas del ieškinio pagristumo jokiu prieštaravimu nenurode. Esant tokioms aplinkybems, t.y. pareiškus ieškini jau prasidejus irodymu tyrimui, taciau teismui patikrinus ir ivertinus prie jo pateiktus irodymus bei nustacius, kad ieškinys yra visiškai pagristas, nepriimti šio ieškinio, kolegijos nuomone, butu neteisinga. Priešingu atveju, ieškovas Vilniaus teritorine ligoniu kasa del turtines žalos atlyginimo turetu kreiptis civilinio proceso tvarka. Taciau, šiuo konkreciu atveju, tokiu budu butu pažeisti ne tik protingumo, bet ir ekonomiškumo principai.

Atsižvelgdama i išdestytas aplinkybes, kolegija konstatuoja, kad Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2009-03-03 nuosprendis yra teisetas ir pagristas. Naikinti ar keisti ji apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nera pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutare:

nuteistojo Z. V. apeliacini skunda atmesti.