Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

N. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis aukštąjį išsilavinimą, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 258 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

N. G. 2005 m. vasarą, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Kaune, Romainių mikrorajone, Nevėžio upės pakrantėje rasdamas neteisėtai įgijo nešaunamąjį ginklą, tai yra civilinėje apyvartoje uždraustą daiktą - teleskopinį blakštą, kuris yra smogiamojo - triuškinamojo poveikio nešaunamasis ginklas, kurį nuo įgijimo momento laikė garaže, esančiame Kaune, Romainių g. 102, kol 2018 m. kovo pradžioje įsidėjo šį smogiamojo triuškinamojo poveikio nešaunamąjį ginklą į jam priklausantį automobilį "Audi A6 Avant", valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) ir tokiu būdu neteisėtai nešiojo, vežiodamasis su savimi šį nešaunamąjį ginklą, iki kol 2018 m. kovo 25 d. apie 20.20 val. Lazdijų r. sav., Kapčiamiesčio miestelyje, patikrinus jo vairuojamą automobilį "Audi A6 Avant", valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) jį rado Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau - VSAT) Varėnos pasienio rinktinės Kapčiamiesčio pasienio užkardos pareigūnas.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis kaltę pripažino visiškai. Jis patvirtino, kad 2005 metais eidamas žvejoti K. R. mikrorajone, prie Nevėžio upės rado metalinę teleskopinę lazdą. Ją parsinešė namo ir laikė garaže, adresu Kaunas, Romainių g. 102. 2018 m. kovo viduryje šią lazdą į savo automobilio "Audi A6", valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) daiktadėžę, esančią priekinėse vairuotojo pusės durelėse. Ją vežiojosi su savimi dėl savigynos, niekada nenaudojo. Buvo girdėjęs, kad tokių daiktų nešiotis negalima. 2018 m. kovo 25 d. iš Kauno atvažiavo į Lazdijų r. sav., Ivoškų kaimą pas giminaičius, o važiuojant namo Kapčiamiestyjejo automobilį sustabdė pasienio pareigūnai ir apžiūrėdami automobilį rado metalinę teleskopinę lazdą. Dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai prisipažįsta ir gailisi.

Kaltinamojo kaltę patvirtina ir kiti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 273 str. tvarka ištir­ti įrodymai:

VSAT Varėnos pasienio rinktinės Kapčiamiesčio pasienio užkardos jaunesniojo specialisto N. M. tarnybinis pranešimas, kad 2018 m. kovo 25 d. 20.20 val. vykdant nelegalios migracijos prevenciją ir kontrolę Lazdijų r. sav., Kapčiamiesčio miestelyje, patikrinimui sustabdė automobilį "Audi A6", valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) kurį vairavo N. G., ir automobilio vairuotojo pusės durelėse buvo rasta geležinė teleskopinė lazda (b. l. 8);automobilio "Audi A6 Avant", valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) apžiūros protokolas, kuriame aprašyta, kad vairuotojo pusės durelių daiktadėžėje rasta metalinė lazda (b. l. 9-18);VĮ "Regitra" informacijoje apie kelių transporto priemones nurodyta, kad automobilio "Audi A6 Avant", valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) valdytojas - savininkas yra N. G. (b. l. 19);asmens kratos protokolas, kuriuo iš N. G. paimta teleskopinė lazda (b. l. 48-51);

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų skyriaus specialisto išvada Nr. 52-(57)-IS1-53, kurioje pateikta specialisto išvada, kad tirti pateiktas objektas yra savadarbiu būdu pagamintas teleskopinis blakštas, o būtent smogiamojo - triuškinamojo poveikio šaltasis nešaunamasis ginklas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu teleskopinis blakštas civilinėje apyvartoje yra draudžiamas (b. l. 28-30);liudytojo N. M. parodymai, kad jis dirba VSAT Varėnos pasienio rinktinės Kapčiamiesčio pasienio užkardoje ir 2018 m. kovo 25 d., apie 20.20 val. Lazdijų r. sav., Kapčiamiesčio miestelyje, sustabdė automobilį "Audi A6", valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) kurį vairavo N. G., o vairuotojo pusės durelėse esančioje daiktadėžėje rado metalinę teleskopinę lazdą (b. l. 35-37).

Ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis, suradęs ir pasiėmęs laikyti į savo namus, neteisėtai įgijo nešaunamąjį ginklą - civilinėje apyvartoje uždraustą teleskopinį blakštą, kuris yra smogiamojo - triuškinamojo poveikio nešaunamasis ginklas, o nuo 2018 m. kovo mėnesio pradžios iki 2018 m. kovo 25 d. apie 20.20 val. neteisėtai nešiojo šį nešaunamąjį ginklą, vežiodamasis savo automobilyje "Audi A6 Avant", valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) kol jį rado VSAT Varėnos pasienio rinktinės Kapčiamiesčio pasienio užkardos pareigūnas.

Tokia veika teisingai kvalifikuota pagal BK 258 straipsnio 2 dalį, kuri numato baudžiamąją atsakomybę už netesėtą nešaunamojo ginklo įgijimą ar nešiojimą, nes pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą teleskopinis blakštas civilinėje apyvartoje yra draudžiamas.

Kaltinamojo at­sa­ko­mybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gai­lisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o jo at­sa­komybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Kaltinamasis padarė baudžiamąjį nusižengimą, nėra teistas (b. l. 78), nėra baustas administracine tvarka (b. l. 79), dirba (b. l. 80), darbdavio charakterizuojamas labai gerai (b. l . 85), savo kaltę visiškai pripažino ir gailisi, jokių atsa­ko­my­bę sun­ki­nan­čių aplinkybių nėra. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad nėra pagrin­do daryti iš­vadą, jog pas kaltinamąjį būtų susiformavusios neigiamos ir nusikalstamos pažiūros, kad jis turi polinkį nusikalsti ar pažeidinėti įstatymus ir kad ateityje galėtų da­ryti naujas nusikalstamas veikas. Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinio pobūdžio, o ne dėsningas kaltinamojo elgesys.

Kaltinamojo motina R. G. pateikė teismui prašymą atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios at­sakomybės ir perduoti jos atsakomybei pagal laidavimą (b. l. 108-109).

Prašymas dėl laidavimo tenkintinas, nes tam yra visos įstatyme numatytos sąlygos, o padaryta veika ir kaltinamojo asmenybė nereikalauja bausmės skyrimo, kaip neišvengiamos priemonės jo elgesiui koreguoti. Šiuo atveju padarytas baudžiamasis, už kurį gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės net ir atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, todėl laidavimo institutas, kuris neatleidžia nuo baudžiamųjų poveikio priemonių taikymo, gali būti pakankama poveikio priemonė už pirmą kartą padarytą nusikatamą veiką net ir neskiriant kriminalinės bausmės.

Nagrinėjamu atveju laiduotoja yra kaltinamojo motina, kuri nėra teista (b. l. 112), neturi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 113), seniūnės charakterizuojama labai gerai (b. l. 111). Todėl įvertinęs visas nurodytas aplinkybes teis­mas sprendžia, kad R. G. yra verta teismo pasitikėjimo būti kaltinamojo lai­duotoja, nes pagal savo asmenines savybes ir dėl artimo šeimyninio ryšio bei jų santykių ji gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką, kad jis ateityje nedarytų naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad įstatymas numato, jog laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 3 dalis). Taigi, įstatymas kaltinamojo šeimos narius ir artimuosius giminaičius tiesiogiai įvardija kaip galimus laiduotojus vien dėl jų ryšio su kaltininku, todėl jų netinkamumas būti laiduotoju gali būti konstatuojamas tik esant tokioms aplinkybėms, dėl kurių tokie asmenys akivaizdžiai negalėtų daryti teigiamos įtakos kaltinamajam (pavyzdžiui asocialus ar nusikalstamas paties laiduotojo elgesys, nesirūpinimas šeima ir savo artimaisiais ir pan.). Šiuo atveju laiduotoja prašoma paskirti kaltinamojo motiną, pas kurią jis gyvena, kuri pati niekada nebuvo teista ir bausta už jokius teisės pažeidimus, todėl ji yra būtent tas asmuo, kuris kaltinamajam turi galimybę daryti teigiamą įtaką.

Atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, į kaltinamojo asmenybę, į laiduotojos prašymą perduoti kaltinamąjį jos atsakomybei pagal laidavimą, teismas sprendžia, kad nė­ra aplin­kybių, kliudančių atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios at­sa­ko­mybės pagal laidavimą ir bau­džia­mąją bylą jam nutraukti paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę. Tam yra visos įstatyme numatytos sąlygos, nes kaltinamasis pirmą kartą padarė nesunkų nusikaltimą, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi, nusikaltimas yra atsitiktinio pobūdžio ir kaltinamasis nėra linkęs pažeidinėti įstatymų, todėl yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 1, 2, 3 dalys). Šiuo atveju teismas sprendžia, kad suvokęs, jog naujos nusikalstamos veikos, jeigu ją vėl padarytų, pasekmės bus neišvengiamas bausmės paskyrimas, kaltinamasis turės svarias paskatas ateityje laikytis įstatymų reikalavimų, todėl galima daryti išvadą, kad pats baudžiamasis procesas dėl padarytos nusikalstamos veikos ir kaltinamajam paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių pritaikymas bus efektyvi ir pakankama poveikio priemonė, kuri kaltinamąjį paveiks taip, kad ateityje jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Į vertinęs kaltinamojo ir laiduotojos asmenybes, jų šeimyninį ryšį ir tarpusavio santykius, laiduotojos galimybes daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, teismas nustato vienerių metų laidavimo terminą be užstato, nes tokia poveikio priemonė bus pakankama užtikrinti, kad kaltinamasis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų o užstato skyrimas, nėra būtinas siekiant baudžiamosios atsakomybės tikslų (BK 40 straipsnio 1, 4 dalys).

Įstatymas numato, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio Baudžiamojo kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais (tame tarpe ir pagal laidavimą) gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės (BK 67 straipsnio 2 dalis). Todėl atleidžiant kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės ir atsižvelgiant į teisingumo principą, kuris, be kita ko, reikalauja adekvataus neteisėto elgesio įvertinimo ir pasmerkimo, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Jos dydis nustatytinas artimas minimaliam, nes kaltinamasis už dirba tik nedaug viršijančią minimalią mėnesinę algą (BK 75 straipsnio 2 dalis, 67 straipsnio 2 dalies 6 punktas, 71 straipsnis).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – užstatas, pa­nai­kin­tina teismo nuosprendžiui įsiteisėjus.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai nagrinėti, - teleskopinis blakštas, kuris saugomas VSAT Turto valdymo valdybos Aptarnavimo skyriaus Varėnos pasienio rinktinės poskyrio Logistikos skyriuje, sunaikintinas, nes jo apyvarta uždrausta (BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis BPK 297, 301, 302, 303, 304, 305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

N. G. dėl baudžiamojo nusižengimo, nu­ma­tyto BK 258 straipsnio 2 dalyje, atleisti nuo baudžia­mosios at­sa­komybės pagal laidavimą be užstato ir perduoti jį motinos R. G. atsakomybei vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Baudžiamąją bylą nutraukti.

P. N. baudžiamojo poveikio priemonę - 8 (aštuonių) minimalių gyvenimo lygių dydžio (400 Eur) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant paskirtąją įmoką sumokėti per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB banke, ir banko kvitą pateikti Alytaus apy­linkės teismo Lazdijų rūmų raštinei.

Kardomąją priemonę – užstatą, panaikin­ti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ir grąžinti N. G. į Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros sąskaitą 2018-03-26 jo sumokėtus 3 000 Eur (tris tūkstančius eurų). Dėl užstato susigrąžinimo N. G. turi kreiptis į Lietuvos Respublikos Generalinę prokuratūrą po nuosprendžio įsiteisėjimo.

Teleskopinį blakštą, kuris saugomas VSAT Turto valdymo valdybos Aptarnavimo skyriaus Varėnos pasienio rinktinės poskyrio Logistikos skyriuje, Varėnos m. Alytaus g. 1, sunaikinti po nuosprendžio įsiteisėjimo.

Išaiškinti N. G., kad jeigu jis laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o jeigu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

N. G. ir laiduotojai R. G. išaiškinti, kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.

Apeliacinės instancijos teisme byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, arba įstatymas numato privalomą bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, arba byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą ar išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Prašymas bylą nagrinėti rašytinio ar žodinio proceso tvarka turi būti nurodytas apeliaciniame skunde.