Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų (toliau – ir teismas) teisėja Janina Vitunskienė,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. J. skundą atsakovei Valstybinei miškų tarnybai dėl administracinių aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas netenkintinas.

Administracinėje byloje kilo ginčas dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų tikslinimo (keitimo).

Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punktas nustato, kad Valstybinė miškų tarnyba, vykdydama šio įstatymo įgyvendinimo priežiūrą, tvarko Lietuvos Respublikos miškų kadastrą (toliau – ir Miškų kadastras).

Miškų įstatymo 13 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad miškų apskaita tvarkoma ir Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastras sudaromas remiantis valstybinės miškų inventorizacijos duomenimis.

Duomenų teikimą Miškų valstybės kadastrui, šių duomenų įrašymo ir keitimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2015 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 260-15-V patvirtintas ir 2015 m. gruodžio 1 d. įsigaliojęs Duomenų teikimo Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrui, jų įrašymo ir keitimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas) bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 1255 patvirtinti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro nuostatai (toliau – ir Nuostatai).

Kadastro tvarkytoja yra Valstybinė miškų tarnyba (Nuostatų 9 p.). Kadastro objektas registruojamas, kadastro duomenys keičiami ar kadastro objektas išregistruojamas kadastro tvarkytojo sprendimu, vadovaujantis duomenimis, informacija, dokumentais ir (arba) jų kopijomis, pateiktais kadastro objektui registruoti, išregistruoti ar kadastro duomenims pakeisti (23 p.). Aprašo 3 punktas numato, kad duomenų teikėjai Miškų valstybės kadastrui, be kitų subjektų, yra Valstybinės miškų tarnybos pareigūnai ir specialistai. Aprašo 4.9 punktas nustato, kad kadastro duomenys tikslinami nustačius kadastro duomenų klaidas. Aprašo 7 punktas nustato, kad gavus informacijos, jog kadastro duomenys yra galimai netikslūs, Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus sprendimu gali būti atliekamas kadastro duomenų patikrinimas vietoje, siekiant išsiaiškinti, ar kadastre registruoti plotai atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus. Patikrinimą atlieka Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus įsakymu paskirti Valstybinės miškų tarnybos pareigūnai ar specialistai pagal poreikį dalyvaujant ir kitų institucijų atstovams. Patikrinimo rezultatai įforminami patikrinimo vietoje aktu pagal Aprašo 5 priedą, vadovaujantis Tarnybos išvadomis, sprendimas priimamas Aprašo 12 punkte nustatyta tvarka. Aprašo 10.3 punktas nustato, kad kadastro duomenys taisomi (įrašomi ar keičiami) kadastro tvarkytojo sprendimu per 5 darbo dienas kadastro tvarkytojui nustačius, kad į kadastro duomenų bazę įrašyti klaidingi duomenų teikėjų pateikti duomenys. Aprašo 12 punktas nustato, kad sprendimas dėl kadastro duomenų įrašymo bei keitimo įforminamas nustatytos formos sprendimu dėl kadastro duomenų įrašymo / keitimo (Aprašo 6 priedas), kurį parengia prašymą dėl kadastro duomenų taisymo išnagrinėjęs Valstybinės miškų tarnybos darbuotojas, patikrina Miškų kadastro skyriaus vedėjas arba jo pavaduotojas, o priima Valstybinės miškų tarnybos direktorius ar jo įgaliotas asmuo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2019 m. vasario 19 d. pateikė Tarnybai prašymą ištaisyti sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) Miškų kadastro duomenis. Ginčas byloje kilo dėl Tarnybos 2019 m. kovo 12 d. sprendimo, priimto pagal pareiškėjo prašymą, kuriuo buvo patikslinti (duomenys neskelbtini) taksacinio sklypo duomenys Miškų kadastre, išbraukiant iš miško žemės ploto 0,0162 ha plotą (Lietuvos administracinių ginčų komisijos byla Nr. A6-243/01-2019, toliau ir – Komisijos byla, 1. 32). Taip pat ginčas kilo dėl Tarnybos 2019 m. kovo 19 d. pateikto atsakymo į pareiškėjo prašymą dėl Miškų kadastro duomenų ištaisymo, kuriuo pareiškėjas informuotas apie Tarnybos 2019 m. kovo 12 d. priimtą sprendimą, kartu nurodant, jog likusi taksacinio (duomenys neskelbtini) sklypo dalis (Patikrinimo akte pažymėta (duomenys neskelbtini)) bei (duomenys neskelbtini) taksacinis sklypas atitinka miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus, o patikslinus Miškų kadastro duomenis miškų ūkio paskirties žemės sklype kadastro Nr. 4630/0002:275 miško žemės plotas sudaro 1,11 ha (Komisijos byla, 1. 31).

Pareiškėjas skundė šiuos sprendimus Lietuvos administracinių ginčų komisijai, kuri 2019 m. gegužės 8 d. sprendimu Nr. 21R-313 (AG-243/01-209) jo skundą atmetė.

Administracinės bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklauso 1,55 ha žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėjo sklypas) (Komisijos byla, l. 7–8). Iš Tarnybos 2019 m. kovo 18 d. pažymos Nr. 95423 apie grafinius ir pažymos Nr. 95422 apie tekstinius Miškų kadastro duomenis matyti, jog pareiškėjo sklypas patenka į (duomenys neskelbtini)12, 13, 14 taksacinius sklypus, o taip pat į taksacinius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sklypus, Tarnybos tikrintus 2019 m. kovo 6 d. patikrinimo vietoje metu (0,59 ha patenka į (duomenys neskelbtini) taksacinį sklypą ir 0,2 ha – į (duomenys neskelbtini) sklypą) (Komisijos byla. l. 38, 52, 55). Patikrinimo metu nustatyta, jog bendras pareiškėjo sklypo plotas, patenkantis į Miškų kadastre registruotą miško plotą, yra 1,11 ha (Komisijos byla, l. 38). Taip pat tikrinant duomenis vietoje, jog (duomenys neskelbtini) taksacinio sklypo dalis, patikrinimo akte pažymėta (duomenys neskelbtini) (0,0162 ha plotas), neatitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytų miško žemei keliamų reikalavimų (žemės naudmenos – pieva, kelias). Tikrinimo pagrindu buvo priimtas ginčijamas 2019 m. kovo 12 d. sprendimas Nr. S-1903-31 dėl (duomenys neskelbtini) taksacinio sklypo duomenų patikslinimo Miškų kadastre, išbraukiant iš Miško kadastro 0,0162 ha žemės plotą (Komisijos byla, 1. 32–33). Dėl patikrinimo akte pažymėtos (duomenys neskelbtini) sklypo dalies pareiškėjas ginčo nekelia. Ginčas kyla dėl patikrinimo akto 2 priede „(duomenys neskelbtini)“ pažymėtos sklypo dalies. Tvirtino, jog patikrinimo akto 2 priede „(duomenys neskelbtini)“ pažymėta žemė VĮ Registrų centre yra įregistruota ne kaip miško paskirties žemė, o kaip kitos žemės plotas (0,39 ha), kuriame anksčiau (iki 1918 m.) buvo pastatytas gyvenamasis namas, 2004-10-29 apskrities viršininko įsakyme Nr. 02-03-9304 miško apribojimai buvo nustatyti tik 1,16 ha pareiškėjo sklypo daliai, todėl šis plotas negali būti laikomas mišku. Šie pareiškėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog pareiškėjui priklausančiame 1,55 ha miškų ūkio paskirties sklype yra išskirtas miško žemės plotas (1,16 ha) ir kitos žemės plotas (0,39 ha); miško naudojimo apribojimai nustatyti 1,16 ha žemės plotui; kadastro duomenų nustatymo data – 2004 m. spalio 12 d. (b. 1. 7–8). Kauno apskrities archyvo 2008 m. rugpjūčio 28 d. pažymoje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) kaimo ūkinėse knygose įrašytas darbininkų visuomeninei grupei priklausantis L. F. A. ūkis; knygos skiltis „Ūkiui priklausantieji pastatai“ 1961–1963 m. neužpildyta, 1964–1966 m. skiltyje apie pastatus įrašyta: gyvenamasis namas (statytas iki 1918 m.); 1955–1957 ir 1958–1960 m. (duomenys neskelbtini) kaimo ūkinėse knygose L. F. vardu ūkis (pastatai) neįrašyti (Komisijos byla, 1. 9). Sklypo abrise, parengtame 2004 m. rugsėjo 8 d., nėra duomenų apie tai, kuris sklypo plotas yra kitos (ne miško) žemės plotas (Komisijos byla, 1. 15).

Minėti rašytiniai įrodymai iš esmės patvirtina, jog pareiškėjui šiuo metu priklausančiame sklype iki 1918 m. buvo pastatytas namas. Tačiau, teismo vertinimu, ši aplinkybė neturi teisinės reikšmės, sprendžiant nagrinėjamą ginčą, kadangi žemės sklypas įregistruojamas kaip miškas, jeigu pagal esamą situaciją jis atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnio 8 dalies apibrėžimą (miškui keliamus reikalavimus), todėl aplinkybė, kad anksčiau ginčo sklype stovėjo gyvenamasis namas, negali paneigti Tarnybos patikrinimo metu vietoje nustatytos faktinės esamos situacijos. Šiuo atveju pareiškėjas pats pripažįsta, kad situacija nuo gyvenamojo namo pastatymo 1918 m. yra pasikeitusi, neneigia, kad šioje teritorijoje auga medžiai.

Pareiškėjas skunde nurodė, jog medžiai sudaro iki 10 metrų juostą ir nėra miško dalis.

2019 m. kovo 6 d. patikrinimo aktas ir jo priedai bei Tarnybos pateiktos pažymos šiuos pareiškėjo argumentus paneigia ir patvirtina aplinkybę, kad medžiai ginčo teritorijoje augo ir sudaro vientisą masyvą su kita miško dalimi (Komisijos byla, l. 52, 54, 56, 60, 61). Be to, aplinkybė, kad miškas į Miškų kadastrą įtrauktas 2002 m. atlikus ginčo sklypo inventorizaciją (Komisijos byla, l. 59), patvirtina, kad pareiškėjui priklausantis žemės sklypas atitiko miškui keliamus reikalavimus jau 2002 m. (prieš pareiškėjui įsigyjant sklypą). Pažymėtina, kad atlikus pakartotinę inventorizaciją 2012 metais, šie duomenys liko nepakitę (Komisijos byla, l. 62). Sklypo miškų inventorizacijos duomenys nenuginčyti, todėl pagrįstai Tarnyba jais rėmėsi, priimdama skundžiamus sprendimus. Be to, pažymėtina, jog pareiškėjas nekelia ginčo dėl patikrinimo procedūrų, todėl teismas nevertina patikrinimo akto jo formos ir turinio atitikties teisės aktų reikalavimams požiūriu.

Pareiškėjas teigė, kad duomenų teikėjo pateikti duomenys ginčo atveju neturėjo būti tikrinami vietoje, o tikrinami dešifruojant 1995–2000 m., 2005–2010 m., 2011 m. ir vėlesnius Tarnybos turimus ortofotoplanus, kuriais pareiškėjas remiasi kaip įrodymais.

Pagal Aprašą, duomenų teikėjų pateikti duomenys yra patikrinami Aprašo 4.1 punkte nurodytais atvejais. Miškų kadastro skyriaus specialistas per 5 darbo dienas įvertinęs pateiktus duomenis ir dokumentus bei pildydamas Tikslinamų kadastro duomenų patikrinimo aktą (Aprašo 3 priedas), nustato ar tikslinga duomenis tikrinti vietoje.

Duomenų teikėjo pateikti duomenys tikrinami dešifruojant 1995–2000 m., 2005–2010 m., 2011 m. ir vėlesnius Valstybinės miškų tarnybos turimus ortofotoplanus tik tuo atveju, kai nustatoma, kad nagrinėjamoje teritorijoje šiais laikotarpiais medžiais apaugusių plotų (> 0,1 ha) nebuvo, o duomenų teikėjų pateikti duomenys apie esamas ne miško žemės naudmenas atitinka dešifruotoms ortofotoplane (ši išimtis netaikoma mišku neapaugusiems miško žemės plotams (Aprašo 6.1.2 p.); nustačius, kad pirmą kartą mišku inventorizuoti plotai inventorizacijos metu pateko į Nekilnojamojo turto registre įregistruotą žemės sklypą, kuriam, vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, nustatyta kita paskirtis, taip pat pateko į kelio juostą, geležinkelių apsaugos zoną, kultūros paveldo objektų žemės sklypą, miestų teritoriją (nepriskirtą miškų ūkio paskirties žemei) (ši išimtis taikoma nuo 2014-12-06 pirmą kartą mišku inventorizuotiems plotams). Teismas sutinka su atsakovės argumentu, kad nagrinėjamu atveju šie išimtiniai atvejai negalėjo būti taikomi, nes 2002 metais ginčo sklype buvo inventorizuotas miškas, kuriame šiuo metu auga pušys, drebulės, kurių amžius 31, 37, 51 metai, medyno skalsumas 0,9 ((duomenys neskelbtini) taksaciniame sklype); (duomenys neskelbtini) taksaciniame sklype auga pušys, kurių amžius 67 metai, medyno skalsumas 0,7. Taigi atsakovė, būdama Lietuvos Respublikos miškų kadastro tvarkytoja, gavusi pareiškėjo prašymą, pagrįstai įgyvendino teisę ir pareigą tikslinti miškų kadastro duomenis, juos patikrinant vietoje.

Pareiškėjas taip pat nepagrįstai ginčijamų aktų neteisėtumą siejo su aplinkybe, kad Nekilnojamojo turto registre 0,39 ha dalies jam priklausančio žemės sklypo paskirtis nurodyta kaip „kitos žemės plotas“. Teismas pažymi, kad viso žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis Nekilnojamojo turto registre įregistruota kaip „miško ūkio“. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad tvarkant Miškų valstybės kadastro duomenis yra naudojami ir atitinkami Nekilnojamojo turto kadastro bei Nekilnojamojo turto registro duomenys; atsižvelgiant į šių kadastrų paskirtį, objektus, duomenų įregistravimo ir išregistravimo pagrindus, jų duomenys gali nesutapti, tačiau tai savaime nereiškia, jog Miškų valstybės kadastro tvarkytojo duomenys yra neteisingi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-114-552/2017). Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 139.1 punkte nustatyta, kad Nekilnojamojo turto kadastras sudaromas ir funkcionuoja, be kita ko, naudojantis Miškų valstybės kadastro informacija apie nekilnojamojo turto naudojimo apribojimus ir charakteristikas, susijusius su miškų ūkio paskirties žemės sklypų naudojimu, miško žemės ir medynų vertės nustatymu, todėl būtent Miškų valstybės kadastras laikytinas duomenų, apibūdinančių miško masyvo, miško kvartalo plotą ir ribas, pagrindiniu oficialiu šaltiniu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-502-2388-13).

Darytina išvada, kad būtent Miškų kadastro duomenys yra pagrindas koreguoti Nekilnojamojo turto registro duomenis apie miško plotą, jo ribas, tačiau ne atvirkščiai. Pažymėtina ir tai, kad kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro išrašo, šiame registre duomenys apie pareiškėjo žemės sklypą įregistruoti atliktus tik preliminarius matavimus, todėl jie nesutampa su Miškų kadastro duomenimis.

Surinkti byloje duomenys paneigia pareiškėjo skunde nurodytus argumentus, jog Tarnyba nepriėmė sprendimo dėl viešame registre nurodytos „Kitos žemės ploto“.

Iš skundo turinio matyti, kad pareiškėjas siekia jam priklausančio žemės sklypo 0,39 ha dalį, kurios paskirtis Nekilnojamojo turto registre įregistruota kaip „kitos žemės plotas“, paversti kitomis naudmenomis.

Teismas pažymi, jog Miškų įstatymo 11 straipsnio 5 dalyje imperatyviai įtvirtinta, kad miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis turi būti suplanuotas vietovės lygmens bendruosiuose planuose arba specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose, arba detaliuosiuose planuose, arba žemės valdos projektuose. Tokių nuostatų laikomasi ir teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-492-1832-14, 2016 m. lapkričio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1817-492/2016).

Konkrečiu atveju pareiškėjas teismui nepateikė duomenų apie tai, kad buvo pradėta teisėta miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis procedūra, todėl nesant nuginčytam faktui, jog pareiškėjui priklausančio žemės sklypo dalis (0,39 ha) yra miško dalis, nėra pagrindo pakeisti duomenų Miško kadastre apie jos paskirtį.

Teismas sutinka su pareiškėjo argumentu, jog Komisija sprendime nurodė, kad patikrinimo akto 3 priedas patvirtina, jog taksacinio sklypo (duomenys neskelbtini) dalis neatitinka miškui keliamų reikalavimų, tačiau iš bylos duomenų akivaizdu, jog Komisija nurodydama šią aplinkybę suklydo, nes 3 patikrinimo akto 3 priedas ir Komisijos sprendime minimas bylos lapas (55) kaip įrodymas yra susijęs su (duomenys neskelbtini) sklypo dalimi, o ne su (duomenys neskelbtini) dalimi, tačiau šis suklydimas pats savaime nepaneigia sprendimo teisėtumo, kuris patvirtintas byloje surinktų duomenų visuma.

Teismo vertinimu, pareiškėjo teismo posėdžio metu pateikti duomenys (senų žemėlapių ištraukos) negali būti pagrindu skundo tenkinimui, nes situacija nuo užfiksuotos situacijos minėtuose žemėlapiuose yra pasikeitusi, to neginčija ir pareiškėjas.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes ir motyvus, teismas sprendžia, kad skundžiami sprendimai yra teisėti, todėl jų panaikinimui bei išvestinio reikalavimo dėl įpareigojimo priimti naują sprendimą nėra pagrindo. Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas skundu prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.

Skundą atmetus, netenkintinas pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40–41 straipsniais, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo R. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.