Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Paužaitė, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, teismo posėdyje išnagrinėjusi R. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. J. 2016 m. spalio 16 d., apie 20.00 val., būdamas neblaivus, (duomenys neskelbtini), savo mažametės dukros G. J., gimusios (duomenys neskelbtini), ir mažamečio sūnaus N. J., gimusio (duomenys neskelbtini), akivaizdoje sukėlė konfliktą su savo žmona B. J., žodžiais įžeidinėjo ją, sudavė jai į veidą, taip R. J. rodė neigiamą pavyzdį savo mažamečiams vaikams, nesudarė saugios aplinkos namuose, kuri reikalinga vaiko normaliam protiniam, dvasiniam bei doroviniam vystymuisi.

Teismo posėdyje R. J. pripažino padaręs inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą ir paaiškino, kad tą vakarą abu su žmona buvo vartoję alkoholį. Visas konfliktas kilo dėl muilo burbulų. Kai jis perspėjo sūnų, žmona pradėjo ant jo rėkti, isterikuoti. Jis bandė ją nuraminti ir delnu sudavė per veidą. Supranta, kad taip neturėjo elgtis matant vaikui, gailisi dėl padaryto pažeidimo.

Administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuotame R. J. paaiškinime nurodoma, kad 2016 m. spalio 16 d., jų vaikams nebūnant namuose, jis su žmona vartojo alkoholį. Vakare jų sūnus N. žaidė su muilo burbulais ir užpylė ant jo telefono. Jis kelis kartus gražiai perspėjo sūnų, bet jis tyčia pylė vandenį ant telefono. Jis paklausė sūnaus, ar jis norėtų, kad užpiltų ant jo. Tai išgirdusi žmona pradėjo šaukti ant R. J., kad nemyli sūnaus, pradėjo bartis. Vengdamas didesnio konflikto jis išėjo į virtuvę ir nesikalbėjo su žmona. Ji dar labiau supyko, pradėjo įžeidinėti jį įvairiais žodžiais, apdraskė jam ausis. Jis, laikydamas ją už rankų, bandė ją sulaikyti ir nuraminti, tačiau ji neklausė ir jis susinervinęs delnu pliaukštelėjo jai per veidą. Konfliktą matė ir girdėjo jų vaikai. Dėl savo elgesio jis gailisi. (b. l. 2).

Byloje esančiuose B. J. pareiškime ir paaiškinime nurodyta, jog 2016 m. spalio 16 d. jos vyras R. J. buvo neblaivus. Apie 20 val. įvyko konfliktas, nes sūnus žaisdamas užpylė muilo burbulus ant vyro ir jos. Ji užstojo sūnų, todėl vyras pradėjo barti ją, grasinti jai, pradėjo ją mušti. Sudavė ranka jai į nosį, galvą, kumščiu sudavė į nugarą juosmens srityje. Ji prašė jo nusiraminti, tačiau jis įžeidinėjo ją įvairiais žodžiais, neleido išeiti iš kambario. Šio konflikto metu jų mažamečiai vaikai buvo kartu, tame pačiame kambaryje ir viską matė, sūnus prašė tėvo nusiraminti, vaikai verkė. (b. l. 3, 4).

B. J. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas pagal ATPK 181 str. 1 d. ATPK 181 str. 1 d. numatyta administracinė atsakomybė už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams. Tuo tarpu ATPK 181³ str. 1 d. numatyta atsakomybė tam, kas neteisėtai trukdė vaikui naudotis savo teisėmis ir laisvėmis ar padarė kitokią vaiko teises pažeidžiančią veiką. Iš šios teisės normos formuluotės matyti, jog ji yra blanketinė, t. y. pagal ATPK 181³ str. 1 d. administracinėn atsakomybėn gali būti traukiama už kituose teisės aktuose nustatytų vaiko teisių ir laisvių pažeidimą. Vaiko teises apibrėžia Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, kurio 8 str. 1 d. 1 p. nustatyta vaiko teisė būti sveikam, garantuojama priemonėmis, leidžiančiomis sudaryti vaikui sveiką ir saugią aplinką. Iš šios pagrindinės vaiko teisės išplaukia tėvų, kurie užtikrinti vaiko teises privalo pirmiausiai (įstatymo 4 str. 1 d. 7 p.), taip pat valstybės, vietos savivaldos institucijų, kitų fizinių ir juridinių asmenų pareiga saugoti vaiką nuo neigiamos socialinės aplinkos įtakos (įstatymo 43 str. 1 d.). Atsižvelgiant į šį teisinį reguliavimą, tiek tėvams, tiek kitiems fiziniams asmenims yra keliama pareiga į tarpusavio konfliktus neįtraukti nepilnamečių vaikų, apsaugoti juos ne tik nuo psichologinio smurto reiškimo pačių vaikų atžvilgiu, bet ir nuo bet kokio pobūdžio psichologinio smurto demonstravimo jų akivaizdoje (Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-169/2014). Šioje byloje iš aukščiau nurodytų įrodymų nustatyta, kad R. J. sukėlė konfliktą nepilnamečių vaikų akivaizdoje, vaikai matė konfliktą. Tokių aplinkybių administracinėn atsakomybėn traukiamas R. J. neneigia ir jas pripažįsta. Be to, šias aplinkybes patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: B. J. pareiškimas ir paaiškinimas; Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2-ojo PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio raštas dėl B. J. ir R. J. šeimos. Įvertinus byloje surinktą medžiagą, R. J. veiksmai kvalifikuojami ne pagal ATPK 181 str. 1 d. (kaip nurodoma administracinio teisės pažeidimo protokole), o pagal ATPK 181³ str. 1 d., nes R. J. sukėlė konfliktą su savo žmona B. J., kurį matė jų mažamečiai vaikai, taip R. J. pažeidė vaiko teises ir teisėtus interesus.

Motyvuojamoji dalis

R. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis teisės pažeidimą padarė būdamas neblaivus (ATPK 32 str. 1 d. 8 p.).

Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, taip pat atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, į R. J. asmenybę apibūdinančius duomenis – administracine tvarka nebaustas. Atsižvelgus į šias aplinkybes, R. J. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 181³ str. 1 d., padarymą skirtinas įspėjimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 24, 30, 181³ str. 1 d., 224, 286 str., 287 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

R. J. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181³ str. 1 d., skirti administracinę nuobaudą – įspėjimą.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302² – 302⁵ str. nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.