- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-09-09
- Bylos Nr.
- 2S-1042-253/2009
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-05095-2009-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albina Pupeikienė (pirm.), Danguolė Martinavičienė, Virginija Nijolė Griškevičienė
- Ieškovas
- AB SEB banko
- Atsakovas
- UAB „Ilagalaikių investicijų kompanija“
- Kategorijos
- 94.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Albina Pupeikienė Civilinė byla Nr. 2S-1042-253/2009
Teisėja Jolanta Gailevičienė (Proceso Nr. 2-06-3-05095-2009-1)
2009 m. rugsėjo 9 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Albinos Pupeikienės, kolegijos teisėjų Virginijos Nijolės Griškevičienės, Danguolės Martinavičienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės AB SEB banko atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės AB SEB banko ieškinį atsakovei UAB „Ilagalaikių investicijų kompanija“ dėl teisės į priverstinę hipoteką pripažinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, juo prašė pripažinti ieškovės AB SEB banko, kaip statybas finansavusio asmens, teisę į priverstinę hipoteką iki 2009-09-24, 1 017 325,29 EUR reikalavimo sumai, ieškinio rezoliucinėje dalyje išvardytam turtui. Už paduodamą ieškinį ieškovė sumokėjo 132 Lt žyminį mokestį.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009 m. birželio 1 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti kaip neteismingą apylinkės teismui kaip pirmosios instancijos teismui. Teismas nurodė, kad ieškovė siekia įgyti daiktinę teisę – priverstinę hipoteką – į ieškinio rezoliucinėje dalyje įvardytą nekilnojamąjį turtą. CPK 85 straipsnio 1 dalies 9 punktas nustato, kad ieškinio suma bylose dėl daiktinių teisių į turtą nustatoma pagal turto rinkos vertę. Esant nurodytai įstatymo nustatytai nuostatai, atsižvelgdamas į tai, kad (priverstinė) hipoteka yra daiktinė teisė į turtą, be to, atsižvelgdamas į reikalavimo sumą (1 017 325,29 EUR), kuri nurodyta tik ieškinio rezoliucinėje dalyje, teismas konstatavo, kad ieškovės reikalavimas yra turtinis, jis turi būti apmokamas CPK 85 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta tvarka, ieškinio reikalavimo suma viršija 100 000 Lt, todėl byla teisminga apygardos teismui (CPK 27 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė AB SEB bankas prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 1 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą išspręsti iš esmės. Nurodo, kad hipoteka yra nekilnojamojo daikto įkeitimas, kai įkeistas daiktas neperduodamas kreditoriui. Ieškovė prašo pripažinti teisę į priverstinę hipoteką – ieškinių reikalavimai dėl teisių pripažinimo paprastai pripažįstami neturtiniais reikalavimais. Ieškovė nereikalauja perduoti turto, nereiškia piniginio reikalavimo atsakovei, nesiekia pakeisti ieškovės ir atsakovės tarpusavio prievolių dydžio. Atsakovė vengia vykdyti savo sutartines nepinigines prievoles ieškovei, todėl ieškovė siekia nustatyti teisę į priverstinę hipoteką, kad galėtų be atsakovės sutikimo įregistruoti hipoteką nekilnojamajam turtui, kurio statybą finansavo. Ieškovės nurodyta reikalavimų suma yra pinigų suma, kuri buvo investuota į nekilnojamąjį turtą, kuriam siekiama nustatyti priverstinę hipoteką. Ši suma nėra ieškinio suma.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Ieškovė prašo teismo pripažinti ieškovės AB SEB banko, kaip statybas finansavusio asmens, teisę į priverstinę hipoteką iki 2009-09-24, 1017325,29 EUR reikalavimo sumai, ieškinio rezoliucinėje dalyje išvardytam nekilnojamajam turtui. Nustatyta, kad ieškovė pagal 2005-08-24 kreditavimo sutartį ir jos pakeitimus finansavo atsakovės statybas. Atsakovė, pastačiusi ir išskaidžiusi objektą turtiniais vienetais, neįvykdė 2005-08-24 kreditavimo sutarties 2007-09-25 pakeitimo Nr. 3 7.8 punkte prisiimtų įsipareigojimų juos įkeisti bankui.
Civilinio kodekso 4.175 straipsnio 1 dalis numato, kad gali būti registruojama priverstinė ir sutartinė hipoteka. Priverstinė hipoteka atsiranda įstatymo arba teismo sprendimo pagrindu Civiliniame kodekse nustatytais atvejais. Vienas iš jų – reikalavimams, susijusiems su statinių statyba ar rekonstrukcija, užtikrinti (CK 4.175 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Civilinio kodekso 4.177 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmenų, susijusių su statinių statybomis ar rekonstrukcija, reikalavimams užtikrinti hipoteka gali būti nustatoma tik registruotam statiniui. Hipoteka nustatoma rangovo, projektuotojo, medžiagų tiekėjo ar finansavusio asmens prašymu ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo statybų ar rekonstrukcijos darbų užbaigimo. Ieškovės pateiktų Registrų centro išrašų apie nekilnojamąjį turtą, į kurį ji prašo nustatyti priverstinės hipotekos teisę, 2009-05-22 dienos duomenimis, objektas (daugiabutis namas) yra išskaidytas – butai yra įregistruoti kaip nekilnojamieji daiktai, tačiau jų būklė yra „nebaigti statyti“ – statinių baigtumas yra 76 procentai. Dėl šios priežasties ieškovė, kaip statybas finansavęs asmuo, turi įstatymo nustatytą teisę į priverstinę hipoteką ir terminas pateikti prašymą nustatyti hipoteką jos nurodytiems statiniams nėra pasibaigęs.
Priverstinės hipotekos nustatymo tvarką nustato Civilinio proceso kodeksas (CPK 4.175 straipsnio 1 dalis). Bylos dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka pagal Civilinio proceso kodekso XXXVI skyriuje nustatytas taisykles. Civilinio proceso kodekso 543 straipsnio, kuris reglementuoja bylų dėl hipotekos teisinių santykių teismingumą, 1 dalis nustato, kad prašymas įregistruoti nekilnojamojo daikto hipoteką pateikiamas nekilnojamojo daikto vietos Hipotekos skyriui. Prašyme nurodomas statinys, kuriam nustatoma hipoteka, skolininku esantis daikto savininkas, hipotekos nustatymo pagrindas, hipotekos pagrindas, hipotekos terminas ir reikalavimo suma. Kartu su prašymu pateikiami jame nurodytus duomenis patvirtinantys dokumentai (CK 4.177 straipsnio 2 dalis). Hipotekos teisėjas, nagrinėdamas prašymą dėl priverstinės hipotekos įregistravimo, be Civilinio proceso kodekso 549 straipsnyje nurodytų aplinkybių, patikrina, ar yra pagrindas steigti priverstinę hipoteką, taip pat ar turtas, kuriam prašoma nustatyti priverstinę hipoteką, gali būti hipotekos objektas (CPK 551 straipsnio 2 dalis). Skolininko sutikimo įregistruoti priverstinę hipoteką nereikia (CPK 552 straipsnio 1 dalis).
Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas, 2009 m. birželio 1 d. nutartimi atsisakydamas priimti ieškinį dėl teisės į priverstinę hipoteką pripažinimo kaip neteismingą, iš esmės priėmė teisėtą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais ieškovės motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, teismas
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.