Telšių apylinkės teismo nuosprendis

2014-12-31 · Baudžiamoji byla Nr. 1-466-721/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-12-31
Bylos Nr.
1-466-721/2014
Teisminio proceso Nr.
1-73-1-01464-2014-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Nadežda Kiubienė
Kaltinamasis
A. D.
Advokatai
Algimantas Ruginis
Baudžiamoji byla Nr. 1- 466-721/2014Proceso Nr. 1-73-1-01464-2014-4Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.1.3.2; 1.1.8.6.2.;1.1.8.7.9.; 1.2.4.8.1.;2.3.4.3;2.3.6.4.2
MAŽEIKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASN U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gruodžio 31 d.Mažeikiai
Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėja Nadežda Kiubienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Jūratei Svobutienei,

dalyvaujant prokurorei Olgai Alibajevai, kaltinamojo gynėjui advokatui Algimantui Ruginiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, turintis 9 klasių išsilavinimą, bedarbis, baustas administracine tvarka, neteistas, kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. D. 2014 m. gruodžio 20 d. apie 19 val. gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sugyventinei E. Š. du kartus kumščiu sudavė smūgius į kaktą, du kartus mediniu šepečiu sudavė smūgius į galvą, sugyventinės sūnui K. Š. du kartus spyrė į galvą bei sudavė mediniu šepečiu smūgį į ranką, taip mušdamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariams.

Kaltinamasis A. D. savo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką pripažino visiškai ir parodė, kad 2014-12-20 vakare su sugyventine E. Š. namuose gėrė alų. Jis jau buvo labai neblaivus, kai tarp jų kilo konfliktas. Dėl girtumo negali tiksliai paaiškinti dėl ko jie konfliktavo. Jis sugyventinei sudavė smūgius rankomis į veidą. Konflikto metu kambaryje atsirado ir sugyventinės sūnus kKrnelijus, todėl jam taip pat spyrė į galvą bei šepečiu pataikė į ranką. Kad šepečiu būtų mušęs ir sugyventinę nepamena, bet mano, kad taip galėjo būti, tiesiog buvo labai girtas. Savo tokio poelgio jis pateisinti negali, dėl viso šito nuoširdžiai gailisi. Sugyventinės ir jos sūnaus jis atsiprašė, jie jam atleido, jie susitaikė.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško kaltės pripažinimo, jo kaltė pilnai įrodyta ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka, BPK 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Nukentėjusioji E. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014-12-20 vakare su sugyventiniu A. D. namuose gėrė alų. Išgėrė kokias penkias skardines alaus ir sugyventinis išėjo pas draugus. Grįžo jis jau stipriai apgirtęs ir pradėjo priekaištauti jai dėl jos vaikų. Sakė, kad šie visiškai netaupo elektros energijos, dėl ko jie brangiai už ją turi mokėti. Konflikto metu sugyventinis jai sudavė kumščiu du kartus per galvą bei dar du kartus sudavė per galvą mediniu šepečiu. Išgirdęs triukšmą, į kambarį atbėgo jos sūnus K. Š.. A. D. sūnui spyrė du kartus į galvą bei šepečiu daužė per ranką, dėl ko sūnui padarė žaizdas rankoje. Po tokio sugyventinio elgesio, kai jis jai ir sūnui sudavė smūgius į galvas bei sūnui daužė ranką, jie su sūnumi patyrė fizinį skausmą, pas medikus nesikreipė. Ankščiau taip pat prieš ją A. D. yra smurtavęs, bet ji niekur dėl to nesikreipdavo ( 14 b. l.). Teismo posėdyje ji parodė, kad po šio įvykio sugyventinis jos atsiprašė, atsiprašė ir jos sūnaus, jie jam atleido

Nukentėjusysis K. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014-12-20 vakare apie 21.00 val. jis grįžo į namus iš draugo. Namuose mama E. Š. ir patėvis A. D. buvo neblaivūs, jie konfliktavo. Patėvis pradėjo kumščiais mušti mamą, sudavė jai smūgius į galvą, paėmęs šepetį, juo taip pat daužė mamai per galvą bei nugarą. Jis bandė apginti mamą nuo patėvio smurto ir šis jam spyrė kelis kartus į galvą bei šepečio kotu sudavė smūgį per ranką. Nuo suduotų smūgių jam skaudėjo ( 18 b. l.).

Bendrojo pagalbos telefonu įvykio registre užfiksuota, kad 2014-12-21, 02.46 val. nepilnametė mergaitė kreipėsi bendruoju pagalbos telefonu ir nurodė, jog neblaivus mamos sugyventinis sumušė 15 metų brolį, namuose yra nepilnamečiai vaikai, smurtauja ne pirmą kartą (4 b. l.).

Iš Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo 2014-12-21 tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, jog 2014-12-20 apie 19.00 val. (duomenys neskelbtini), nukentėjo nuo smurto artimoje E. Š. ir jos nepilnametis sūnus K. Š., patyrę fizinį smurtą. Nukentėjusieji nurodė, jog E. Š. sugyventinis A. D. jai sudavė smūgius kumščiu ir šepečiu į galvą ir K. Š. spyrė į galvą bei šepečio kotų sudavė smūgius per ranką (25-26 b. l.).

Apžiūros protokolu, fotonuotraukomis nustatyta, kad kambaryje, kuriame vyko konfliktas, ant grindų ir ant šepečio sulūžusio koto aptiktos dėmės, panašios į kraują, ant K. Š. ir E. Š. rankų žaizdos (5-13 b. l.).

Iš byloje esančios Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutarties matyti, kad A. D. paskirtas įpareigojimas paskirtas įpareigojimas nesiartinti prie smurtą patyrusių E. Š. ir K. Š., nebendrauti ir neieškoti su jais ryšių (61-62 b. l.).

Pagal LR BK 140 str. 2d. atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė fizinį skausmą ar nežymiai sužalojo ar trumpam susargdino artimą giminaitį ar šeimos narį.

Teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma leidžia teismui daryti besąlyginę išvadą, kad A. D. padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą. Jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, nes jis, mušdamas sugyventinę ir jos nepilnametį sūnų, sukėlė jiems fizinį skausmą.

Kaltinamojo A. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teismo posėdyje nukentėjusieji E. Š. ir K. Š. nurodė, kad kaltinamasis jų atsiprašė, su kaltinamuoju susitaikė ir neturi jam pretenzijų.

Kaltinamasis A. D. padarė nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikaltimas baigtas. Jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, anksčiau neteistas (29-30 b. l.), praeityje baustas administracine tvarka (32-42 b. l.), nusikalstamos veikos padarymo metu nedirbo, yra registruotas Telšių teritorinės darbo biržos Mažeikių skyriuje kaip ieškantis darbo asmuo (49 b. l.). A. D. 2013-10-02 buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už analogišką nusikalstamą veiką, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas jam susitaikius su nukentėjusiąja ( 30 b. l.). Atsižvelgdamas į teismo nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, į kaltinamojo požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti jam paskyrus švelnesnę iš BK 140 straipsnyje numatytų alternatyvių bausmių – viešuosius darbus, jų dydį nustatant pagal BK 46 straipsnio 2 dalyje numatytą šios bausmės vidurkį (BK 41, 46, 54, 61 straipsniai).

BK 64¹ straipsniu (2013-07-02 įstatymo Nr. XII-499, redakcija, įsigaliojusi nuo 2013-07-13), kurio 1 dalyje įstatymo leidėjas numatė, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu, o 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Atsižvelgiant į tai, kad A. D. kaltu prisipažino visiškai ir buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, taikytinas LR BK 64¹ str. ir paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, bei 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto „b“ papunktyje numatytomis bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklėmis, į paskirtą bausmę A. D. įskaitytinas klaikas, išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2014 m. gruodžio 21 d. iki 2014 m. gruodžio 23 d. (56, 57 b. l.), vieną arešto parą prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms.

Kaltinamasis ne kartą smurtavo prieš savo artimąjį –sugyventinę, panaudojo smurtą jos nepilnamečio sūnaus atžvilgiu, todėl, siekiant keisti jo smurtinį elgesį, jam tikslinga taikyti BK 72² straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 3 dalis).

A. D. nepaskirta kardomoji priemonė. Civilinis ieškinys byloje nėra pareikštas. Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti, byloje nėra.

2014-12-23 Mažeikių rajono apylinkės teismo nutartimi A. D. buvo įpareigotas išsikelti iš gyvenamosios vietos ir nesiartinti, nebendrauti su nukentėjusiais (61-62 b. l.). Ši smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemonė paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą, patvirtinančią išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo kaltinamajam A. D. nagrinėjant bylą, iš kurios matyti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 80,00 Lt. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. BPK 431 straipsnyje numatyta, jog gynėjo dalyvavimas teismo posėdyje nagrinėjant baudžiamąją bylą pagreitinto proceso tvarka yra privalomas. Atsižvelgiant į tai, kad tokiu būdu įgyvendinama kaltinamojo teisę į gynybą, kuri jokiais būdais negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties, išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 305, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

A. D. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam viešuosius darbus 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 25 valandas per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, A. D. paskirtą viešųjų darbų 9 (devyniems) mėnesiams bausmę sumažinti vienu trečdaliu, t. y. trims mėnesiais, ir nustatyti A. D. viešuosius darbus šešiems mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 25 valandas per mėnesį visuomenės labui.

Į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2014 m. gruodžio 21 d. iki 2014 m. gruodžio 23 d., vieną arešto parą prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi bei 72² straipsniu A. D. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per 5 (penkis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

A. D. paskirtą smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemonę - įpareigojimą išsikelti iš gyvenamosios vietos ir nesiartinti, nebendrauti su nukentėjusiais – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Mažeikių rajono apylinkės teismą.

Teisėja Nadežda Kiubienė