- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-17
- Bylos Nr.
- 2S-165-577/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-33787-2015-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jadvyga Mardosevič
- Skolininkas
- A. G.
- Pareiškėjas
- A. G.
- Kreditorius
- J. G.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo – skolininko A. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. G. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis D. B., išieškotoja J. G..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas A. G. pateikė antstoliui skundą, kuriuo prašė antstolio D. B. 2015-09-02 patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-02-27 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. N2-1390-726/2015 panaikinti ir vykdomąją bylą Nr. 0035/15/01086 dėl išlaikymo įsiskolinimo išieškojimo nutraukti bei 103,06 Eur vykdymo išlaidas išieškoti iš išieškotojos J. G.. Nurodė, kad jis vykdė 2015-02-27 teismo nutartį, kuria buvo įpareigotas nepilnametei dukrai M. L. G. teikti išlaikymą kas mėnesį po 200 Eur. Be to, nuo 2015-06-20 nepilnametė dukra atsikėlė pas jį gyventi, o 2015-07-21 nutartimi jos laikina gyvenamoji vieta nustatyta su pareiškėju. 2015-08-13 nutartimi panaikintos 2015-02-27 nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Pažymi, kad minėtas nutartis pateikė antstoliui. Teigia, kad išieškotoja prašo įsiskolinimo už laikotarpį, kai jis išlaikymą dukrai teikė, taip pat už laikotarpį, kai nepilnametė dukra faktiškai atsikėlė gyventi pas pareiškėją, t. y. nuo 2015-06-20, ir nuo 2015-07-21 iki 2015-08-31, kai dukters gyvenamoji vieta ir teisiškai buvo nustatyta su juo. Pareiškėjo nuomone, antstolis vykdomąjį dokumentą priėmė vykdymui neteisėtai, jis negali vykdyti sprendimo dalies, kuri yra įvykdyta. Antstolis nepatikrino, ar nėra kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams atlikti, nepatikrino vykdomojo dokumento apimties.
Suinteresuotas asmuo antstolis D. B. 2015-09-28 patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų ir perdavė jį nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Patvarkyme nurodė, jog 2015-08-25 išieškotoja J. G. pateikė vykdymui 2015-02-27 nutartį dėl laikino išlaikymo išieškojimo iš pareiškėjo, pareiškime nurodydama, jog A. G. nemokėjo ir nemoka vaiko išlaikymui priteistų lėšų iki 2015-08-25. Vykdomasis dokumentas atitiko CPK 648 str. reikalavimus, nutartis buvo aiški ir jos pateikimo vykdyti metu nebuvo įstatyme numatytų kliūčių nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių priimti vykdyti. Pažymėjo, kad 2015-08-13 nutartis, kuria buvo panaikintos 2015-02-27 nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, nėra (nebuvo) įsiteisėjusi. Pažymėjo, jog ir įsiteisėjus 2015-08-13 nutarčiai, yra susidaręs laikino išlaikymo įsiskolinimas nuo 2015-02-27 iki 2015-07-21, kadangi skolininkas A. G. išlaikymo įsiskolinimo per visą laikotarpį išieškotojai J. G. taip ir nemokėjo.
Atsiliepimas
Pareiškėjas A. G. atsiliepime į antstolio patvarkymą palaikė poziciją, išdėstytą skunde dėl antstolio veiksmų.
Suinteresuotas asmuo J. G. atsiliepimo nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 5 d. nutartimi pareiškėjo skundo dėl antstolio D. B. veiksmų netenkino. Teismas iš įstatyme įvardinto pavyzdinio akivaizdžių kliūčių sąrašo, padarė išvadą, kad antstolis neturi imtis ginti skolininko teisių ir nereikalauja kreditoriaus, kad šis pateiktų įrodymus, patvirtinančius, kad skolininkas neįvykdė teismo priimto procesinio sprendimo. Teismo nuomone, pats skolininkas turi ginti savo teises, pateikdamas įrodymus antstoliui, kad teismo procesinis sprendimas įvykdytas, skųsdamas antstolio veiksmus, kreipdamasis į teismą su ieškiniu dėl kreditoriaus nepagrįsto praturėjimo ir pan. Kadangi nagrinėjamu atveju pareiškėjas teigdamas, jog savo įsipareigojimą mokėti vaikui išlaikymą vykdė, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė, pareiškėjo argumentą, kad antstolis priėmė vykdyti vykdomąjį dokumentą pagal jau įvykdytą teismo procesinį sprendimą, teismas atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Taip pat pažymėjo, kad iš antstolio 2015-09-02 patvarkymo matyti, jog antstolis išieško 1 200 Eur įsiskolinimą už išlaikymą, t.y. išieško įsiskolinimą už 6 mėnesius (6 mėn. x 200 Eur), o skolininko pareiga mokėti išlaikymą už laikotarpį, kuomet laikinosios apsaugos priemonės galiojo, neišnyko. Teismo nuomone, antstolis, neturėdamas duomenų, kad skolininkas laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo laikotarpiu išlaikymą teikė, pagrįstai skundžiamu 2015-08-25 patvarkymu priėmė vykdyti vykdomąjį dokumentą, išduotą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-02-27 nutartį Nr. N2-1390-726/2015, ir pagrįstai toje apimtyje už laikotarpį, kiek galiojo laikinosios apsaugos priemonės, pradėjo priverstinį nutarties vykdymą. Taip pat pažymėjo, kad skolininkas nėra pateikęs antstoliui įrodymų bei Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO nėra duomenų apie tai, kad 2015-08-13 nutartis, kuria buvo panaikinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-02-27 nutartis, yra įsiteisėjusi. Teismas padarė išvadą, kad antstolis D. B. vykdymo procese neatliko neteisėtų veiksmų.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Pareiškėjas A. G. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 5 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - jo skundą dėl antstolio veiksmų tenkinti. Nurodė, kad teismas visiškai neatsižvelgė į faktą, kad nepilnametė dukra nuo 2015-06-20 gyvena su pareiškėju ir yra jo išlaikoma. Teigia, kad būtent jis užtikrina dukrai gyvenamąjį būstą, maistą, apmoka visas su dukra susijusias išlaidas. Pasak apelianto, jis įrodė, kad antstolio D. B. 2015-09-02 patvarkymas vykdomojoje byloje Nr. 0035/15/01086 yra nepagrįstas, todėl mano, jog yra pagrindas šią vykdomąją bylą nutraukti. Pažymi, kad išieškotoja prašo išlaikymo įsiskolinimo, nors išlaikymą pareiškėjas dukrai teikė kiekvieną mėnesį, be to prašo įsiskolinimo už laikotarpį, kai dukra faktiškai persikėlė gyventi pas pareiškėją. Faktas, kad dukra nuo 2015-06-20 nepilnametė dukra faktiškai pradėjo gyventi su pareiškėju nurodytas teismo 2015-07-21, 2015-08-31 nutartyse, taip pat 2015-11-10 teismo sprendime dėl santuokos nutraukimo, kuriuo nuspręsta, jog nuo 2015-06-20 pati išieškotoja turi teikti išlaikymą nepilnametei dukrai (sprendimas neįsiteisėjęs). Iš pateiktų įrodymų daro išvadą, kad išlaikymo skolos už laikotarpį nuo 2015-06-20 iki 2015-08-31 tikrai nebuvo. Nesutinka, kad turi mokėti tariamą įsiskolinimą dukrai, kai iš išieškotojos veiksmų aiškiai matoma, jog įsiskolinimo niekada nėra buvę. Ji į antstolę kreipėsi, kai buvo praėję du mėnesiai po to, kai nepilnametė dukra nebegyveno su išieškotoja, pati išieškotoja neteikia išlaikymo ir prašo, kad pareiškėjas už šį laikotarpį sumokėtų išlaikymą dukrai.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo antstolis D. B. atsiliepime į atskirąjį skundą, prašo palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-11-05 nutartį, o skolininko A. G. atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad apeliantas akcentuoja 2015-06-20 dieną, nuo kurios nepilnametė dukra gyvena su pareiškėju, tačiau atkreipė dėmesį, jog išlaikymas skolininkui buvo priteistas ne nuo 2015-06-20, o nuo 2015-02-24. Antstolio įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, jog pareiškėjas nepateikė įrodymų apie pareiškėjo prievolės mokėti išlaikymą vaikui nuo 2015-02-24 dienos tinkamą vykdymą. Atkreipė dėmesį, kad tokių įrodymų apeliantas nepateikė ir su atskiruoju skundu. Pažymėjo, kad vykdomosios bylos užvedimo metu 2015-08-13 nutartis, kuria buvo panaikinta 2015-02-27 nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dar nebuvo įsiteisėjusi. 2015-02-27 nutartimi, kuri pateikta vykdyti antstoliui pareiškėjas privalėjo mokėti išlaikymą po 200 Eur kas mėnesį nuo 2015-02-24. Mano, jog pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad skolininko pareiga mokėti išlaikymą už laikotarpį, kuomet laikinosios apsaugos priemonės galiojo, neišnyko.
Išieškotoja J. G. atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Nagrinėjamu atveju kvestionuojamas pirmos instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumas ir pagrįstumas.
Iš bylos medžiagos ir vykdomosios bylos Nr. 0035/15/01086 medžiagos nustatyta, kad išieškotoja J. G. 2015-08-25 pateikė antstoliui D. B. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-02-27 nutartį Nr. N2-1390-726/2015, kuria iš A. G. priteistas laikinas išlaikymas nepilnametei M. L. G., kas mėnesį mokamomis periodinėmis 200 Eur dydžio išmokomis nuo 2015-02-24 iki galutinio teismo sprendimo priėmimo, pavedant šiomis lėšomis disponuoti uzufrukto teise nepilnamečio vaiko įstatyminei atstovei J. G. (vykd. b.l. 2-4), ir pareiškimą pradėti vykdymo veiksmus, nurodydama, kad atsakovas nemokėjo ir nemoka vaiko išlaikymui priteistų lėšų (vykd. b.l. 5). Tos pačios dienos patvarkymu reg. Nr. S-20150112805 antstolis priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti (vykd. b.l. 6). 2015-09-02 antstolis priėmė patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, patvarkymus areštuoti lėšas bankuose (1500 Eur, t.y. 1200 Eur skolos ir 300 Eur vykdymo išlaidų), patvarkymą dėl išlaikymo išieškojimo reg. Nr. S-201500 (kuriuo pareikalavo iš UAB „Aidima“, UAB „Digikomas“ bei UAB „Transdita“ iš skolininko darbo užmokesčio kiekvieną mėnesį išskaičiuoti po 200 Eur; nurodyta, kad išlaikymo įsiskolinimas 1200 Eur) ir kt. (vykd. b.l. 23-34). Pareiškėjas A. G. 2015-09-07 pateikė antstoliui prašymą panaikinti visus apribojimus vykdomojoje byloje, kadangi teismas nutartimi panaikino laikiną išlaikymą (vykd. b.l. 37). Į vykdomąją bylą pateikta 2015-07-21 nutartis, kuria nepilnametės M. L. G. laikina gyvenamoji vieta iki galutinio teismo sprendimo byloje priėmimo nustatyta su A. G., bei 2015-08-13 nutartis, kuria panaikintos 2015-02-27 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės, t.y. iš atsakovo priteistas laikinas išlaikymas nepilnametei dukrai M. L. G. (vykd. b.l. 38-42).
Pareiškėjas A. G., teigdamas, kad jis 2015-02-27 nutartį vykdė, o nuo 2015-06-20 nepilnametė dukra atsikėlė gyventi pas jį, prašė panaikinti antstolio D. B. 2015-09-02 patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-02-27 išduotą vykdomąjį dokumentą ir vykdomąją bylą dėl išlaikymo įsiskolinimo išieškojimo nutraukti. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė. A. G. pateikė atskirąjį skundą, kurį iš esmės grindžia tuo, kad teismas neatsižvelgė į faktą, jog nuo 2015-06-20 nepilnametė dukra gyvena su tėvu, t.y. A. G., kuris apmoka visas su dukros poreikiais susijusias išlaidas; mano, jog į bylą pateikė įrodymus, kad antstolio 2015-09-02 patvarkymas yra nepagrįstas, kas yra pagrindas vykdomąją bylą nutraukti.
Tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su skundžiamos nutarties išvada, kad pareiškėjas neįrodė, jog antstolis pagrįstai 2015-08-25 patvarkymu priėmė vykdyti vykdomąjį dokumentą, išduotą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-02-27 nutartį. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas nei antstoliui, nei teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jis vykdė 2015-02-27 teismo nutartimi nustaytą įpareigojimą mokėti vaikui išlaikymą. Su atskiruoju skundu tokie duomenys taipogi nepateikti. Aplinkybė, kad išieškotoja nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymui pateikė ne iš karto, savaime nepatvirtina, kad skolininkas šią nutartį vykdė. Skundžiamos nutarties nepagrįstumą apeliantas sieja su faktu, jog nuo 2015-06-20 nepilnametė dukra gyvena su pareiškėju, tačiau kaip teisingai pastebėjo antstolis savo atsiliepime į atskirąjį skundą, išlaikymas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-02-27 nutartį skolininkui buvo priteistas ne nuo 2015-06-20, bet nuo 2015-02-24 dienos.
Taipogi atkreiptinas dėmesys, kad antstolio veiksmų teisėtumas vertinamas pagal tuo metu buvusias faktines aplinkybes, t. y. teismas retrospektyviai įvertina ar antstolio veiksmai buvo pagrįsti ir teisėti jų atlikimo metu. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, jog duomenų apie 2015-08-13 nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo priėmimą, o vėliau apie jos įsiteisėjimą nebuvo, todėl padarė teisingą išvadą, jog neturėdamas duomenų apie laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo laikotarpiu skolininko teiktą išlaikymą, antstolis pagrįstai priėmė vykdyti vykdomąjį dokumentą, išduotą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-02-07 nutartį, ir pagrįstai už laikotarpį, kiek galiojo laikinosios apsaugos priemonės, pradėjo priverstinį nutarties vykdymą (CPK 651 str.).
Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti, remiantis apelianto atskirojo skundo argumentais, nėra pagrindo, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 5 d. nutartis paliktina nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., 338 str. teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.