- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-28
- Bylos Nr.
- 1S-1931-594/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Albinas Antanaitis
- Nuteistasis
- Z. K.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Albinas Antanaitis, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjęs nuteistojo Z. K. (toliau – Z. K.) skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutarimą Nr. 1360 taikyti nuteistajam Z. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Z. K. 2013 m. sausio 18 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d. (2 epizodai) ir 187 str. 3 d.. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d. 1 p. ir 6 d., Z. K. buvo paskirta subendrinta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė.
2013 m. gegužės 7 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. ir 9 d., 2013 m. sausio 18 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu Z. K. paskirta bausmė buvo subendrinta su 2012 m. gruodžio 27 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo jam paskirta bausme, nustatant galutinę 4 (ketverių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
2015 m. gegužės 11 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo nutartimi Z. K. buvo atleistas nuo 2013 m. sausio 18 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu jam pagal BK 187 str. 3 d. paskirtos 15 (penkiolikos) parų arešto bausmės, kitą 2013 m. sausio 18 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo nuosprendžio dalį paliekant nepakeistą. 2013 m. gegužės 7 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo nutartis dėl 2012 m. gruodžio 27 d. ir 2013 m. sausio 18 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo nuosprendžių subendrinimo palikta nepakeista.
2015 m. gegužės 22 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo nutartimi Z. K. buvo atleistas nuo 2013 m. sausio 18 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu jam pagal BK 187 str. 3 d. paskirtos 15 (penkiolikos) parų arešto bausmės, kitą 2013 m. sausio 18 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo nuosprendžio dalį paliekant nepakeistą. 2013 m. gegužės 7 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo nutartis dėl 2012 m. gruodžio 27 d. ir 2013 m. sausio 18 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo nuosprendžių subendrinimo palikta nepakeista.
Bausmės pradžia – 2012 m. rugsėjo 19 d., bausmės pabaiga – 2017 m. balandžio 29 d..
Žemesnės instancijos teismas
2015 m. rugpjūčio 31 d. Komisijos nutarimu nutarta taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos Z. K., tačiau Marijampolės rajono apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 29 d. nutartimi atsisakė patvirtinti 2015 m. rugpjūčio 31 d. Komisijos nutarimą ir lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Z. K. netaikė.
Šalies argumentai
Nesutikdamas su tokiu apylinkės teismo sprendimu, Z. K. skundu apygardos teismui prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. nutartį ir patvirtinti 2015 m. rugpjūčio 31 d. Komisijos nutarimą, taikant lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Nuteistojo teigimu, visą bausmės atlikimo laikotarpį jis aktyviai dalyvavo pataisos procese, lankė socialinės reabilitacijos programas, buvo skatintas, jo darbinė motyvacija teigiama, tačiau pataisos įstaigoje jis nebuvo aprūpintas darbu, todėl neturėjo galimybės dengti jo atžvilgiu priteistų civilinių ieškinių. Skundu pažymima, kad būdamas pataisos namuose, jis siekė geriau pažinti savo gyvenimo turinį ir prasmę, šiuo metu yra motyvuotas keistis.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo Z. K. skundas atmetamas.
2015 m. birželio 23 d. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymu Nr. XII-1818, tarp kita ko, buvo pakeistos ir nuteistųjų lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų reglamentuojančios nuostatos. 2015 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusio pakeisto BVK 157 str. 1 d. inter alia įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš komentuojamo straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad pagal naująjį teisinį reguliavimą būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad Z. K. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas leidžia svarstyti sprendimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. 2015 m. rugpjūčio 21 d. atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad Z. K. priklauso ne žemos, bet vidutinės rizikos grupei – 61 balas, dėl ko šiuo atveju turi būti nustatyta akivaizdi nuteistojo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Nors nuteistasis skunde nurodo, kad jis yra pasirengęs integruotis į visuomenę, yra atlikęs privalomą bausmės dalį, buvo skatintas, yra motyvuotas dirbti, tačiau, aukštesniojo teismo vertinimu, akivaizdžių jo pažangos veiksnių, lėmusių jo nusikalstamą elgesį, ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, Z. K. skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje nenustatyta.
Pažymėtina, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punktas).
Šių duomenų kontekste analizuojant nuteistojo skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą matyti, kad 2013 m. liepos 18 d. Z. K. buvo sudarytas pataisos planas, kuris bausmės atlikimo metu buvo papildytas. Nuteistasis buvo supažindintas su pataisos namuose vykdomomis pataisos programomis, dalyvavo Suvalkijos anoniminių alkoholikų draugijos užsiėmimuose, papildomoje „Pažink save“ socialinės reabilitacijos programoje. Ruošiant Z. K. lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos, jam buvo sudaryta integracijos į visuomenę programa, nuteistasis dalyvavo ir rengiamų paleisti iš laisvės atėmimo vietų nuteistųjų teisinio ir socialinio švietimo programoje, tokiu būdu siekiant suteikti jam teisinių ir socialinių žinių, galinčių padėti adaptuotis nuolat kintančioje visuomenėję ir nuteistasis sugebėtų teisėtais būdais tenkinti savo socialinius poreikius. Aukštesniojo teismo vertinimu, būtent dėl šių socialinės reabilitacijos priemonių įgyvendinimo Z. K. šiuo metu sugeba kontroliuoti savo jausmus ir emocijas, prisitaikyti prie esamos situacijos, su pataisos namų administracijos darbuotojais elgiasi mandagiai ir taktiškai, į duotas pastabas reaguoja ramiai, daro reikiamas išvadas. Tačiau, net ir esant šioms aplinkybėms, neabejotinai rodančioms tam tikrą Z. K. elgesio korekciją tinkama linkme, jų, apygardos teismo įsitikinimu, vis tik nepakanka neginčijamai konstatuoti akivaizdžią jo pažangą mažinant veiksnius, lėmusius jo nusikalstamą elgesį.
Konstatuojant šią išvadą, pažymėtina, kad šis teistumas Z. K. nėra pirmasis. Praeityje jis buvo ne kartą teistas, o jo daromos nusikalstamos veikos iš esmės susijusios su nuteistojo finansinio stabilumo trūkumu (dauguma ankstesniais nuosprendžiais Z. K. inkriminuotų nusikalstamų veikų priskiriamos nusikaltimams ir baudžiamiesiems nusižengimams nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams), kas suponuoja išvadą, kad nuteistajam yra būdingas analogiško modelio nusikalstamas elgesys, o pagrindinis jo nusikalstamo elgesio motyvas – finansinis. Vertinant šias aplinkybes Z. K. nustatytų kriminogeninių veiksnių kontekste, pastebėtina, kad 2015 m. rugpjūčio 21 d. socialinio tyrimo išvadoje išskiriami du Z. K. pakartotinį nusikalstamumą ateityje galintys paskatinti veiksniai – tai jo išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti bei lėšų tvarkymas ir pajamos. Kaip matyti iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos, pataisos namuose Z. K. nedirbo, jokių pastangų siekiant gauti darbo vietą nuteistasis nedėjo, o lygtinio paleidimo atveju dėl įdarbinimo ketina kreiptis į Darbo biržą. Būdamas laisvėje, Z. K. darbo taip pat neturėjo, nors, jo teigimu, turi penkerių metų darbo stažą, laisvėje yra dirbęs laivų gamykloje darbininku, neoficialiai yra dirbęs statybose pagalbiniu darbininku, tačiau tai patvirtinančių duomenų skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje nėra. Šiame kontekste akcentuotina ir tai, kad Z. K. būdamas laisvėje gyveno su savo močiute, kuri gaudavo pensiją ir tokiu būdu, nuteistojo teigimu, jam padėdavo finansiškai. Be to, socialinio tyrimo išvados duomenimis, nuteistasis turi ieškinių 600 eurų sumai, tačiau savanoriškai jų nedengia, pastangų siekiant pašalinti savo nusikalstamais veiksmais nukentėjusiesiems padarytą žalą, nerodo. Esant šių aplinkybių visumai, įvertinus tai, kad pataisos namuose įgyti darbinės patirties Z. K. nededa pastangų, kaip ir prieš įkalinimą, taip ir šiuo metu yra išlaikomas savo artimųjų, aukštesniajam teismui leidžia pagrįstai abejoti tinkama jo elgesio korekcija bei pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Priešingos išvados neleidžia daryti ir tai, kad Z. K. atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose įgijo suvirintojo elektra rankiniu būdu specialybę, kadangi nuteistojo pastangos įgyti legalų pragyvenimo šaltinį ir bent minimalią oficialią darbinę patirtį, šiuo atveju yra vienodai svarbios.
Aukštesnysis teismas pažymi, kad pagal BVK 111 str. nuostatomis, nuteistųjų darbas, socialinė reabilitacija, bendrasis lavinimas bei profesinis mokymas yra nuteistųjų pataisos priemonės, kuriomis siekiama padėti nuteistiesiems tapti įstatymus, žmogiškąsias vertybes ir visuomenės saugumą gerbiančiais žmonėmis, išmokyti nuteistuosius gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis, sudaryti sąlygas po bausmės atlikimo reintegruotis į visuomenę. Savo ruožtu BVK 125 str. 1 d. inter alia įtvirtinta, kad kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbą siūlo pataisos įstaigos administracija, o pataisos įstaigos administracija privalo užtikrinti, kad nuteistieji būtų įtraukiami į darbą, atsižvelgiant į jų darbingumą ir, kiek galima, į turimą specialybę. Nagrinėjamu atveju atsainus nuteistojo požiūris į darbą pataisos namuose, jo menkos pastangos ieškant darbo laisvėje, permetant šią atsakomybę atitinkamoms valstybės institucijoms, verčia abejoti, kad jis laisvėje sugebės užsiimti prasminga veikla, dirbti ir turėti legalų pragyvenimo šaltinį.
Sprendžiant Z. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, siekiant tinkamai nustatyti jo pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, įvertintinas ir jo elgesys pataisos namuose. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis nustatyta, kad viso bausmės atlikimo laikotarpiu iki jo lygtinio paleidimo svarstymo Komisijos posėdyje, nuteistasis pataisos namuose nustatytų režimo reikalavimų pažeidęs nebuvo, o 2014 m. rugsėjo 5 d. už pavyzdingą elgesį ir gerą mokymąsi jam buvo pareikšta padėka. Tačiau, 2015 m. rugsėjo 1 d. (jau po lygtinio paleidimo svarstymo Komisijoje) Z. K. už atsisakymą tikrintis blaivumą (buvo aptiktas nuo jo sklindant stipriam alkoholio kvapui) buvo paskirta drausminė nuobauda – 10 parų baudos izoliatoriuje, kas neabejotinai neleidžia nuteistojo elgesio vertinti išskirtinai teigiamai bei manyti, jog nuteistojo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama. Darant šią išvadą, akcentuotina, kad sutinkamai su 2015 m. rugpjūčio 19 d. Psichologinės tarnybos išvadoje dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos galimybės užfiksuotais duomenimis, jam inkriminuotus nusikaltimus jis įvykdė apsvaigęs nuo alkoholio, siekdamas išspręsti savo alkoholio vartojimo problemas, pataisos namuose jis lankė anoniminių alkoholikų užsiėmimus, kurie, akivaizdu, nebuvo veiksmingi. Šiame kontekste analizuojant nuteistojo mąstymo pokyčius pasirenkant atitinkamo elgesio modelius (Z. K. rizika pakartotinai nusikalsti sutinkamai su Psichologinės tarnybos išvados duomenimis, sietina ir su netinkamu elgesio modelių pasirinkimu), pažymėtina, kad Z. K. vis dar kartoja tas pačias klaidas, priimdamas tam tikrus sprendimus neįvertina ankstesnio patyrimo, vis dar yra linkęs pasielgti impulsyviai, nors ir gali nustatyti, kurios sritys labiausiai susijusios su jo nusikalstamumu, tačiau vis dar negeba suvokti savo veiksmų pasekmių. Visa tai rodo, kad nuteistasis stokoja gebėjimo spręsti problemas ir leidžia pagrįstai konstatuoti, kad jo elgesys laisvės atėmimo vietoje nepasižymėjo tokiomis savybėmis, kurios leistų jį vertinti itin teigiamai ir sudarytų pagrindą manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Šios išvados nepaneigia ir nuteistojo skunde išdėstytos aplinkybės dėl pakankamos jo motyvacijos keistis.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, tačiau nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam Z. K. lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes. Esant šioms aplinkybėms, konstatuojama, jog Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas
nutaria:
nuteistojo Z. K. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. nutartį.
Ši nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.