- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-02-04
- Bylos Nr.
- A2-309-605/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Neringa Venckienė (pirm.), Antanas Burdulis, Virginija Gudynienė
- Pareiškėjas
- UAB „Kvarclita“
- Suinteresuotas asmuo
- Kauno miesto savivaldybei
- Ieškovas
- Kauno miesto savivaldybės
- Atsakovas
- UAB „Kvarclita“
- Kategorijos
- 122.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Neringos Venckienės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės UAB „Kvarclita“ atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio l9 d. nutarties panaikinimo pagal pareiškėjos UAB „Kvarclita“ prašymą suinteresuotam asmeniui Kauno miesto savivaldybei dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-895/2003 pagal ieškovo Kauno miesto savivaldybės ieškinį atsakovui UAB „Kvarclita“ dėl nuomos mokesčių išieškojimo ir atsakovo UAB „Kvarclita“ priešieškinį ieškovui Kauno miesto savivaldybei dėl sutarties pripažinimo negaliojančia.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas Kauno miesto savivaldybė prašė (civilinė byla Nr. 2-895/2003, b.l.169 ieškinys) priteisti iš atsakovo 23771,97 Lt nuomos mokesčio, 24099,71 Lt delspinigių, viso – 47871,68 Lt už naudojimąsi 19,91 kv. m. negyvenamosiomis patalpomis Laisvės al. 99 a, Kaune; 62221,20 Lt nuomos mokesčio, 49006,13 Lt delspinigių, viso – 111227,33 Lt už naudojimąsi 83,05 kv. m. negyvenamosiomis patalpomis Laisvės al. 97 a, Kaune. Ieškovas nurodė, kad 83,05 kv. m. negyvenamųjų patalpų, esančių Laisvės al. 97 a, Kaune, ir 19,91 kv. m. negyvenamųjų patalpų, esančių Laisvės al. 99 a, Kaune, teisiškai registruotos Kauno miesto tarybos vardu. 19,91 kv. m. šių patalpų atsakovas naudojosi nuo 1995 m. lapkričio 1 d. pagal 1995 m. lapkričio 8 d. nuomos sutartį Nr. 130/S ir 83,05 kv. m. patalpų – nuo 1998 m. birželio 1 d. pagal 1998 m. birželio 9 d. nuomos sutartį Nr.27/S. 1997 m. rugpjūčio 14 d. raštu Nr.73, 1998 m. rugpjūčio 19 d. raštu Nr. 833, 1999 m. gegužės 19 d. raštu Nr. 523, 1999 m. lapkričio 24 d. raštu Nr. 1318, 1999 m. lapkričio 24 d. raštu Nr. 1319 atsakovas įspėtas dėl nesumokėto nuomos mokesčio už nuomotas patalpas (b.l.2). Nesumokėjęs nuomos mokesčio atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gegužės 8 d. nutarimą Nr.448 „Dėl negyvenamųjų pastatų ir patalpų nuomos bei panaudos“ ir ieškovo teises.
Atsakovas UAB „Kvarclita“ prašė (civilinė byla Nr. 2-895/2003, b.l.31 priešieškinis) pripažinti negaliojančia 1995 m. lapkričio 8 d. sutartį Nr.130/S, ieškovo ieškinį šioje dalyje atmesti. Atsakovas nurodė, kad UAB „Kvarclita“, laimėjusi Kauno m. valdybos organizuotą patalpų nuomos konkursą, sudarė 1995-11-08 negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr.130/S. Vykdant nuomotojo reikalavimą, 1995-11-15 buvo pasirašytas „Nuomojamų negyvenamųjų pastatų, statinių ir patalpų perdavimo – priėmimo aktas“, tačiau faktiškai patalpos nuomininkui nebuvo perduotos, nes jos buvo nerakinamos, be langų, durų ir t.t. Bendrovė „Kvarclita“ kreipėsi į atitinkamas institucijas dėl leidimų išsinuomotų patalpų kapitalinio remonto projektui rengti bei remonto darbams vykdyti. Tuomet paaiškėjo, kad jokie leidimai negali būti išduoti, nes išsinuomotos patalpos yra gyvenamosios, t.y. neišbrauktos iš gyvenamojo fondo apskaitos. Kauno m. valdyba organizuodama 19.91 kv. m. ploto patalpų Laisvės al. 99 a, Kaune nuomos konkursą bei sudarydama 1995-11-08 negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 130/S grubiai pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995-02-13 nutarimą Nr. 243 „Dėl negyvenamųjų pastatų, statinių ir patalpų nuomos“, ko pasėkoje atsakovui pagal negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį faktiškai buvo išnuomotos gyvenamosios patalpos. Atsakovas ginčo patalpas išsinuomojo tikslu jose vykdyti administracinę ir komercinę veiklą, tačiau dėl ieškovo kaltės negalėjo šiomis patalpomis naudotis bei vykdyti jose veiklos.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismo 2003-03-04 sprendimu (civilinė byla Nr. 2-895/2003, b.l.182-185) ieškinys buvo patenkintas iš dalies, priešieškinis patenkintas visiškai. Teismas pripažino negaliojančia 1995-11-08 tarp ieškovo Kauno miesto savivaldybės ir atsakovo UAB „Kvarclita“ sudarytą patalpų nuomos sutartį Nr. 130/S, priteisė iš atsakovo UAB „Kvarclita“ 26084,70 Lt nesumokėto nuomos mokesčio, 2347,62 Lt delspinigių, viso 28432,32 Lt ieškovo Kauno miesto savivaldybės naudai. Priteisė iš atsakovo UAB „Kvarclita“ 1421,62 Lt žyminio mokesčio valstybės naudai.
Šalies argumentai
Kauno miesto savivaldybė apeliaciniu skundu (civilinė byla Nr. 2-895/2003, b.l.186-187) prašė teismo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2003-03-04 sprendimą dalyje, kuria atmesti Kauno miesto savivaldybės ieškinio reikalavimai bei patenkintas UAB „Kvarclita“ priešieškinys ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – Kauno miesto savivaldybės ieškinio reikalavimus patenkinti pilnai, UAB „Kvarclita“ priešieškinį atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2003-07-02 nutartimi (b.l.201-204) apeliacinį skundą tenkino iš dalies. Kauno apylinkės tesimo 2003-03-04 sprendimą pakeitė, padidino priteistą iš atsakovo UAB „Kvarclita“ nuomos mokestį iki 62221,20 Lt ieškovo Kauno miesto savivaldybės naudai, žyminį mokestį priteistą valstybės naudai padidino iki 3228,44 Lt, kitoje dalyje sprendimo nepakeitė. Teismas konstatavo, kad raštai (b.1.49) patvirtino, kad ginčo patalpos buvo išbrauktos iš gyvenamojo fondo apskaitos 1998-12-22. Esant tokioms aplinkybėms teismas turėjo pagrindą pripažinti ginčo sutartį negaliojančia (CK 47 str., 297 str., 59 str.). Teismas sprendė, kad ieškovas negalėjo reikalauti nuomos mokesčio, nes neišnuomojo atsakovui patalpų, kurios buvo nurodytos sutartyje (CK 303 str.). Teismas nesutiko su apeliacinio skundo motyvais, kad atsakovui buvo žinoma iki 1999 m. apie patalpų statusą, kadangi tokie įrodymai byloje nepateikti (CPK 58 str. l d.). Ieškovo atstovė patvirtino, jog neturi rašytinių įrodymų apie nurodytus apeliaciniame skunde motyvus dėl ieškininės senaties termino praleidimo. Esant tokioms aplinkybėms teismui pripažinus nuomos sutartį negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento nėra pagrindo priteisti nuomos mokestį. Dėl nuomos mokesčio skolos sumažinimo atsakovui buvo išaiškinta, jog ieškovas negalėjo mokesčio neskaičiuoti dėl to, jog patalpoje įvyko gaisras (b.1.155,156). Sprendime nurodytas LR Vyriausybės 1996-07-15 nutarimas Nr. 840 „Dėl atleidimo nuo atsakomybės esant nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėms taisyklių patvirtinimo“ numato, kad pagal šias taisykles įsipareigojimų nevykdanti šalis atleidžiama nuo nuostolių atlyginimo, baudų ir kitų sutartyje numatytų sankcijų (išskyrus prievolę mokėti palūkanas) tol, kol egzistuoja pagrindas atleisti nuo atsakomybės. To paties nutarimo 8 p. nurodyta, kad pagal šias taisykles įsipareigojimų vykdymas atidedamas priimtinam laikotarpiui, be to, kitai šaliai nesuteikiama teisė nutraukti ar anuliuoti sutartį. Atsakovas privalėjo vykdyti prievolę numatytą nuomos sutartyje (CK 176 str., 177 str. l d.), t.y. mokėti nuomos mokestį (CK 308 str.), kadangi sumažinti nuomos mokestį arba atidėti nuomos mokesčių mokėjimo terminą atsakovas neprašė. Atsakovas taip pat nepareiškė tokio prašymo (CK 177 str. 2d., CPK 146 str., 152 str.) teisme (b.1.31). Kolegija konstatavo, kad pirmos instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialines teisės normas (CPK 330 str.), tai sudarė pagrindą teismo sprendimą pakeisti ir padidinti priteistiną ieškovui nuompinigių sumą iki 62221,20 Lt (b.l.169). Teismas nesutiko su apelianto motyvu, kad atsakovas visiškai nevykdė prievolės, t.y. visiškai nemokėjo nuomos mokesčio. Šalių atstovai pripažino, jog patalpomis Laisvės al. 97 a. (83,05 kv. m.) atsakovas naudojasi nuo 1991-05-22 (b.l.139-154). Šiomis patalpomis atsakovas rūpinosi, atliko remontus, mokėjo mokesčius (b.l.164-166,174-176), ieškovas pareiškime (b.1.2) nurodė, kad atsakovas patalpų nuomos nemokėjo nuo 1998-06-01, todėl teismas turėjo įstatyminį pagrindą taikyti CK 197 str. nuostatas ir delspinigius mažinti, atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį (b.l.159-161) ir kitas sprendime paminėtas aplinkybes.
Šalies argumentai
Pareiškėja UAB „Kvarclita“ prašė (b.l.2) atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-895/2003 bei priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei palikti sprendimo dalį, kuria pripažinta negaliojančia ginčo patalpų nuomos sutartis, nepakeista. Pareiškėja nurodė, kad CPK 365 str. 1 d. nustato, kad bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi), procesas gali būti atnaujintas šiame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. 2006-11-13 priimta Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-414/2006 negalėjo būti žinoma bylos Nr.2-895/2003 nagrinėjimo metu. Ji naujai aiškina šalių tarpusavio santykius, egzistavusias esmines ginčo aplinkybes, ieškovė toje naujoje byloje pateikė naujų duomenų ir paaiškinimų, iš kurių matyti, kad byloje Nr.2-895/2003 priimtas sprendimas galėjo būti klaidingas tiek teisės, tiek ir fakto klausimais. Atsižvelgiant į tai, CPK 366 str. 1 d. 2 punkte numatytas pagrindas procesą atnaujinti. Be to, naujojoje byloje trečiuoju asmeniu buvo įtrauktas ir ginčo patalpų savininkas VĮ Valstybės Turto Fondas, kuris nagrinėjant bylą Nr.2-895/2003 nedalyvavo, nors sprendimas įtakojo jo, kaip savininko teises. Todėl buvo ir CPK 366 str. 1 d. 7 p. numatytas pagrindas atnaujinti procesą. CPK 368 str. nustatytas terminas nepraleistas, nes pareiškimo pateikimo dieną suėjo 3 mėn. nuo 2006-11-13, kai buvo priimta Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr.2A-414/2006.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2007-11-19 nutartimi (b.l.67-69) pareiškėjo UAB „Kvarclita“ prašymo netenkino, atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-895/2003. Priteisė iš pareiškėjo UAB „Kvarclita“ 13,80 Lt pašto išlaidų, turėtų siunčiant procesinius dokumentus. 2007-09-03 teismo nutartimi taikytą vykdymo veiksmų sustabdymą pagal 2003-03-04 teismo sprendimą ir 2003-07-02 nutartį panaikino. Nutartyje nurodyta, kad teismas CPK 366 str. l d. 2 p. atnaujina procesą, jeigu naujai paaiškėja aplinkybės, kurios buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą, pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos, šios aplinkybės tapo pareiškėjui žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui ir turi esminę reikšmę bylai, tai yra jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas kitoks sprendimas. Procesas byloje, kurioje yra įsiteisėjęs teismo sprendimas gali būti atnaujintas tik išimtinais atvejais, kai pagrįstai manoma, jog egzistuoja aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos. Pareiškėjo atstovas teigė, jog šios bylos yra tarp tų pačių šalių, pagal tą pačią nuomos sutartį, aplinkybės yra panašios. Teismas nesutiko su tokiais pareiškėjo argumentais, dėl šių priežasčių: civilinė byla Nr. 2-895/2003, kurioje prašoma atnaujinti procesą buvo nagrinėjama ir priimtas sprendimas dėl dviejų nuomos sutarčių: 1995 m. dėl patalpų nuomos Laisvės al. 99 a, II aukštas ir 1998 m. patalpų Laisvės al. 97 a, Kaunas, kuriose 2001-03-03 kilo gaisras, nuomos santykių, o LAT CB 2007-06-19 nutartyje yra pasisakoma dėl nuomos mokesčio pagal vieną sutartį, tai yra 1998-06-09. Šalimis civ. byloje Nr. 2-895/2003 buvo Kauno miesto savivaldybė ir pareiškėjas, o civ. byloje, kuria remiasi pareiškėjas – Kauno miesto savivaldybė, VĮ Valstybės turto fondas ir pareiškėjas. Pareiškėjas prašydamas atnaujinti procesą, nurodė ne naujai paaiškėjusias aplinkybes, o pateikė naują kitoje byloje nustatytų aplinkybių, įsiteisėjusiu teismo sprendimu išaiškinimą. Toks jau ištirtų ir įvertintų įrodymų vertinimas prašant atnaujinti procesą negalimas dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo įgytų privalomumo ir nenuginčijamumo savybių (CPK 18 str., 279 str. 4 d.), todėl negali būti pripažintas pagrindu atnaujinti procesą. Lietuvos apeliacinio teismo 2006-11-13 nutartis ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-06-19 nutartis buvo priimtos jau po Kauno miesto apylinkės teismo 2003-03-04 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-895/2003 priėmimo ir įsiteisėjimo, todėl ji nėra naujai paaiškėjusi aplinkybė CPK 366 str. 1 d. 2 p. prasme. Tos aplinkybės, jog nuomojamose patalpose 2001-03-03 buvo kilęs gaisras, buvo žinomos civilinės bylos 2-895/2003 nagrinėjimo metu ir nėra pripažintina kaip naujai paaiškėjusi aplinkybė. Teismas konstatavo, jog formuota praktika kitoje civilinėje byloje negali būti pagrindu atnaujinti procesą išspręstoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nes po sprendimo įsiteisėjimo priimta nutartis nėra naujai paaiškėjusi aplinkybė, o nauja aplinkybė. Paprastai tokiems teismo priimtiems sprendimams nebūdingas grįžtamasis galiojimas – jis siejamas tik su ateitimi. Įvertinus visus pateiktus pareiškėjo ir suinteresuoto asmens argumentus, motyvus, teismas neturėjo pagrindo abejoti Kauno miesto apylinkės teismo 2003-03-04 sprendimo bei Kauno apygardos teismo 2003-07-02 nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-596/2003 teisingumu. Tai iš esmės pripažino pareiškėjas, nesinaudodamas 2003-07-02 nutarties apskundimo kasacine tvarka teise. Kilęs gaisras nuomojamose patalpose ir atsakovo delsimas nutraukti nuomos sutartį negalėjo būti atsakovo visiško atleidimo nuo atsakomybės pagrindu, ieškiniui atmesti, kaip suformuluota prašyme. Todėl pareiškėjui neįrodžius, kad tos aplinkybės – teismų sprendimai (nutartys) kitoje byloje buvo nagrinėjant ir priimant sprendimą (nutartį) prašomoje atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-895/2003, todėl prašymas dėl proceso atnaujinimo LR CPK 366 str. l d. 2 p. pagrindu atmestinas. Atkreiptinas dėmesys, jog LR CPK 366 str. l d. 7 p. gali kreiptis asmenys, kurie nebuvo įtraukti į bylos nagrinėjimą, tačiau kurių teises ar įstatymų saugomus interesus pažeidžia sprendimas (nutartis). Šie asmenys gali kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo tik CPK 366 str. l d. 7 p. pagrindu. Pareiškėjas teismui nepateikė įgaliojimo veikti VĮ Valstybės turto fondo vardu. Be to, iš pateiktos LAT CBS nutarties matyti, jog Kauno miesto savivaldybei priklausiusios patalpos tik nuo 2004 m. rugsėjo mėnesio buvo perduotos VĮ Valstybės Turto fondui (b.l.34). Todėl prašymas atnaujinti procesą ir LR CPK 366 str. l d. 7 p. pagrindais netenkintinas kaip nepagrįstas.
Šalies argumentai
Apeliantė UAB „Kvarclita“ atskiruoju skundu prašo (b.l.77-79) Kauno miesto apylinkės teismo 2007-11-19 nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti procesą byloje.
Atskirajame skunde nurodyta, jog neturėdami lėšų sprendimo ir nutarties apskundimui kasacine tvarka, šia procesine galimybe nepasinaudojo. Tuo metu UAB „Kvarclita“ veikla buvo faktiškai nutrūkusi, nes po patalpose įvykusio gaisro nebeprekiavo jokiomis prekėmis. Tos patalpos - tai buveinė Laisvės al. 97 a, Kaunas, už kurios nuomą ieškovės naudai Kauno apygardos teismas ir priteisė dalį 62221,20 Lt sumos. Po to ieškovė Kauno miesto savivaldybė 2005 metais dar kartą kreipėsi į teismą tuo pačiu pagrindu, laikydama, kad vėl atsakovas turėjo mokėti už minėtų patalpų nuomą, tik už naują laikotarpį – nuo 2003 m. pradžios. Ieškinį teismai atmetė, teikdami, kad įstatyminės nuomotojo pareigos daryti kapitalinį remontą išimtis galima, jei kitaip nustatyta įstatymu arba sutartimi, tačiau padėtis, kai nėra subjekto, atsakingo už statinio kapitalinį remontą ir atitinkamai už statinio saugumą, t. y. kai nėra įstatymu ar sutartimi įpareigoto atlikti šias funkcijas subjekto, negalima. Išnuomotos patalpos kapitalinio remonto 1998 m. birželio 8 d. nuomos sutartimi neprisiėmus nuomininkui nuomotojo pareiga daryti išnuomoto daikto kapitalinį remontą, nustatyta CK 6.492 str. 1 d., išlieka. Faktinis poreikis atlikti atsakovui išnuomotos patalpos kapitalinį remontą atsirado po 2001 m. kovo 3 d. kilusio gaisro. Byloje nustatyta, kad dėl gaisro padarinių atsakovui išnuomota patalpa naudotis pagal paskirtį nebegalima, atsakovo kaltės dėl kilusio gaisro nekonstatuota, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškinį (LAT civ. byla N. 3K-3-253/2007, 2007 m. birželio 19 d. nutartis). Lietuvos apeliacinis teismas toje byloje laikėsi panašios pozicijos, konstatuodamas, jog atsakovė nebuvo prisiėmusi gaisro padarinių atsiradimo rizikos, todėl reikalavimas, kad ji dar mokėtų nuomos mokestį už gaisro suniokotas patalpas, pažeistų sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principus. Teismai skirtingai vertino įrodymus bei nuomos sutarties šalių pareigas įvykus gaisrui ieškovės valdytose apeliantei išnuomotose patalpose. Aplinkybė, kad UAB „Kvarclita“ neatsakinga už gaisrą, niekam abejonių nekėlė, tačiau ar buvo pagrindas priteisti sumą, atitinkančią nuomos mokestį su delspinigiais laikotarpiu po gaisro, t.y. 2001-03-03 dienos, suabejojo aukštesnių instancijų teismai. Apeliantė mano, kad vien tai sudaro pagrindą pripažinti, jog teismų praktika pasikeitė, todėl taikytina Konstitucinio teismo 2007-10-24 nutarime suformuota taisyklė, kad esami aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sukurti precedentai atitinkamų kategorijų bylose susaisto ne tik žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus, priimančius sprendimus analogiškose bylose. Procesas turi būti atnaujintas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimtas sprendimas gali būti neteisėtas ir nepagrįstas. CPK 366 str. 1 d. 2 p. pagrindu įsiteisėjusio teismo akto teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas ne pagal tai, ar atitinka esamą byloje ir papildomai pristatytą medžiagą, bet dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Tačiau tai nereiškia, kad atnaujintoje civilinėje byloje negalima iš naujo įrodinėti aplinkybių, kurios jau buvo nustatytos anksčiau priimtuose teismų sprendimuose toje pačioje byloje, jeigu tai yra būtina siekiant įvertinti naujai nurodytų aplinkybių įtaką teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, nes priešingu atveju bus paneigta proceso atnaujinimo instituto paskirtis – ištaisyti ne tik teisines, bet ir faktines klaidas anksčiau priimtuose teismų aktuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo CBS teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 20 d. nutartis, priimta civ. byloje UAB "Medas" v. UAB "Celtaura"; bylos Nr. 3K-3-458/2004). Pažymėtina, kad toje pačioje byloje anksčiau priimti sprendimai prejudicinės galios neturi, todėl iš naujo nagrinėjant bylą CPK 182 str. 2 p. nuostatos netaikomos. Teismas be reikalo nustatinėjo aukštesnių teismų nutarčių prejudicinės reikšmės nebuvimą šioje byloje, kadangi apeliantė jos ir neįrodinėjo. Priešingai, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principai yra universalūs, jie taikytini absoliučiai kiekvienoje byloje, nesvarbu, ar jas sieja tas pats pagrindas, dalykas, šalių ratas bei kiti ginčo bendrumo požymiai. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad suformuota praktika kitoje byloje negali būti pagrindu atnaujinti procesą išspręstoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nes priimta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo nutartis nėra naujai paaiškėjusi aplinkybė, o nauja aplinkybė. Dėl to teismas įvertino, kad nėra pagrindo abejoti 2003-03-04 ir 2003-07-02 teismų sprendimo ir nutarties teisingumu. Nauja yra ne 2006-2007 metų nutartys, o jose konstatuotas 2001 m. įvykusių įvykių bei teisinių santykių vertinimas. Prašyme nurodytas teisinis proceso atnaujinimo pagrindas kaip tik ir yra CPK 366 str. 1 d. 2 p. – naujai paaiškėjo esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Naujai paaiškėjo, kad gaisro aplinkybė ir jos įtaka nuomos sutarties šalių teisėms ir pareigoms, šios įtakos teisinis vertinimas nebuvo atliktas. Palikus ginčijamą nutartį galioti, liktų nepašalinta teismų 2003 m. padaryta klaida. Tačiau pasakydamas, kad nėra pagrindo abejoti šia akivaizdžia klaida, teismas nutartyje iš anksto pasisakė dėl galimos atnaujintinos bylos baigties ir vien tai sudaro nutarties panaikinimo pagrindą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą (b.l.88-92) Kauno miesto savivaldybė nurodė, kad 2007-11-19 yra teisėta, pagrįsta. Su atskiruoju skundu nesutinka. Skundas grindžiamas ne teisiniais argumentais, bet niekuo nepagrįstomis prielaidomis. Prašymas atnaujinti procesą buvo grindžiamas dviem pagrindais, tačiau iš atskirojo skundo matyti, kad pareiškėjas ginčija teismo nutartį tik vienu pagrindu – dėl CPK 366 str. 1 d. 2 p. Šiuo atveju procesas gali būti atnaujintas, jei naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pareiškėjas vadina 2006-11-13 Lietuvos apeliacinio teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-414/2006 ir joje pateiktą teisinį civilinių santykių įvertinimą. Tokie teiginiai yra visiškai nepagrįsti. Kauno miesto apylinkės teismas 2007-11-19 nutartyje padarė pagrįstą ir teisėtą išvadą, kad pareiškėjas rėmėsi ne naujai paaiškėjusia aplinkybe, o pateikė naują kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų aplinkybių, bylos nagrinėjimo metu pareiškėjui žinomų, aiškinimą. Pareiškėja visiškai nepagrindė, kad aplinkybės, kurias jis vadina naujai paaiškėjusiomis, turi tokios esminės reikšmės bylai, kuri sudarytų pagrindą abejoti priimtų teismo sprendimų teisėtumu. Prašyme atnaujinti procesą pareiškėjas naujai paaiškėjusia aplinkybe vadino 2006-11-13 Lietuvos apeliacinio teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-414/2006, tuo tarpu atskirajame skunde remiasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-06-19 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2007, o tai CPK 306 str. 2 d. draudžia. Naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis gali būti pripažįstami tik konkretūs juridiniai faktai (įvykiai, veiksmai, būsenos), kuriems esant civiliniai teisiniai santykiai atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų. Naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 str. 1 d. 2 p. prasme negali būti laikoma įstatymų nuostatos, teisinių normų aiškinimai. UAB „Kvarclita“ teiginys, kad Kauno miesto apylinkės teismas klaidingai vertino proceso atnaujinimo paskirtį ir tikslus, yra nepagrįstas. Pareiškėjas akcentavo, kad procesas turi būti atnaujintas, jei yra pagrindas manyti, kad priimtas teismo sprendimas gali būti neteisėtas ir nepagrįstas, kad proceso atnaujinimo paskirtis – ištaisyti teisines ir faktines teismų sprendimų klaidas. Kauno miesto apylinkės teismas padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą, kad nėra pagrindo abejoti teismų priimtais sprendimais. Neturi pagrindo pareiškėjo argumentas dėl to, kad naujai paaiškėjo, jog gaisro aplinkybė ir jos įtaka nuomos sutarties šalių teisėms ir pareigoms, šios įtakos teisinis vertinimas nebuvo atliktas. Gaisro aplinkybės, jų teisinis vertinimas buvo nustatytas ir pateiktas nagrinėjant ir civilinę bylą Nr. 2-895/2003. Prašo atskirąjį skundą dėl 2007-11-19 Kauno miesto apylinkės teismo nutarties atmesti ir palikti nutartį nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 str. nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto.
Teismo procesas gali būti atnaujinamas dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu (CPK 366 str. 1 d. 2 p.). Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, naujai paaiškėjusiomis esminėmis bylos aplinkybėmis, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu, laikomos aplinkybės, kurios atitinka tokius kriterijus: buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; pareiškėjai nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu; pareiškėjai tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas kitas sprendimas. Pareiškėja teigė, jog abi bylos yra tarp tų pačių šalių, pagal tą pačią nuomos sutartį, aplinkybės yra panašios. Kauno miesto apylinkės teismas nesutiko su tokiais pareiškėjos argumentais dėl šių priežasčių: civilinė byla Nr. 2-895/2003, kurioje prašoma atnaujinti procesą buvo nagrinėjama ir priimtas sprendimas dėl dviejų nuomos sutarčių: 1995 m. dėl patalpų nuomos Laisvės al. 99 a, II aukštas ir 1998 m. patalpų Laisvės al. 97 a, Kaunas, kuriose 2001-03-03 kilo gaisras, nuomos santykių, o Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007-06-19 nutartyje buvo pasisakoma dėl nuomos mokesčio pagal vieną sutartį, tai yra 1998-06-09. Šalimis civilinėje byloje Nr. 2-895/2003 buvo Kauno miesto savivaldybė ir pareiškėja, o civilinėje byloje, kuria remiasi pareiškėja – Kauno miesto savivaldybė, VĮ Valstybės turto fondas ir pareiškėja. Prašydama atnaujinti procesą, pareiškėja nurodė ne naujai paaiškėjusias aplinkybes, o pateikė naują byloje jau buvusių nustatytų aplinkybių aiškinimą. Tai susiję su šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nauju ir iš esmės kitokiu vertinimu, prieštaraujančiu išdėstytam įsiteisėjusiame teismo sprendime šioje byloje. Toks jau ištirtų ir įvertintų įrodymų vertinimas prašant atnaujinti procesą negalimas dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo įgytų privalomumo ir nenuginčijamumo savybių (CPK 18 str., 279 str. 4 d.), todėl negali būti pripažintas pagrindu atnaujinti procesą. Lietuvos apeliacinio teismo 2006-11-13 nutartis ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-06-19 nutartis buvo priimtos jau po Kauno miesto apylinkės teismo 2003-03-04 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-895/2003 priėmimo ir įsiteisėjimo, todėl ji nėra naujai paaiškėjusi aplinkybė CPK 366 str. 1 d. 2 p. prasme. Ta aplinkybė, jog nuomojamose patalpose 2001-03-03 buvo kilęs gaisras, buvo žinoma civilinės bylos 2-895/2003 nagrinėjimo metu ir nėra pripažintina kaip naujai paaiškėjusi aplinkybė. Šia aplinkybe, nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-895/2003, rėmėsi atsakovas (pareiškėjas). Pirmosios instancijos teismas 2007-11-19 nutartyje pagrįstai konstatavo, jog formuota praktika kitoje civilinėje byloje negali būti pagrindu atnaujinti procesą išspręstoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nes po sprendimo įsiteisėjimo priimta nutartis nėra naujai paaiškėjusi aplinkybė, o nauja aplinkybė. Paprastai tokiems teismo priimtiems sprendimams nebūdingas grįžtamasis galiojimas – jis siejamas tik su ateitimi. Teisėjų kolegija pritaria šiems pirmosios instancijos teismo motyvams. CPK 366 str. 1 d. 2 p. pagrindu įsiteisėjusio teismo akto teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas ne pagal tai, ar atitinka esamą byloje ir papildomai pristatytą medžiagą, bet dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Nustačius tai, kad prašydama atnaujinti procesą, pareiškėja nurodė ne naujai paaiškėjusias aplinkybes, o pateikė naują byloje jau buvusių nustatytų aplinkybių aiškinimą, tuo pagrindu teismui atmetant pareiškėjos prašymą atnaujinti procesą, neįrodžius proceso atnaujinimo pagrindo, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Kauno miesto apylinkės teismas tinkamai taikė proceso atnaujinimą reglamentuojančias CPK normas ir jas taikydamas nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo šiuo klausimu suformuotos praktikos.
Dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto.
Procesas šiuo pagrindu atnaujinamas dėl to, kad nagrinėjant bylą buvo pažeistas vienas pagrindinių sąžiningo teismo proceso principų – teisė būti išklausytam. Atnaujinus bylą šiuo pagrindu, teismo procesas turi būti pakartotas, kad anksčiau į bylos nagrinėjimą neįtrauktas asmuo galėtų pasinaudoti visomis savo procesinėmis teisėmis nuo pat bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pradžios. Inicijuoti proceso atnaujinimą šiuo pagrindu gali tik neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys. Pareiškėja UAB „Kvarclita“ byloje buvo atsakovu, t.y. buvo įtraukta į bylą, todėl šiuo pagrindu jos prašymas atnaujinti procesą yra visiškai nepagrįstas.
Teisėjų kolegija daro išvadą, kad 2007-11-19 Kauno miesto apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ją atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.