- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-19
- Bylos Nr.
- e2-105-236/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01165-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kazys Kailiūnas
- Skolininkas
- PJSC „Murmansk Shipping Company“
- Pareiškėjas
- Univers Acier Morocco
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal skolininko PJSC „Murmansk Shipping Company“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo Univers Acier Morocco prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas Univers Acier Morocco 2019-08-09 kreipėsi į teismą, prašydamas užtikrinant jo 2 208 324,50 USD (Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių) ir 1 386 221 Eur reikalavimą, areštuoti Rusijos federacijos bendrovei PJSC „Murmansk Shipping Company“ priklausantį laivą „IVAN LOPATIN“ (IMO Nr. (duomenys neskelbtini)), uždraudžiant šį laivą parduoti, dovanoti, įkeisti ir atlikti kitus teisinius ar kitokius veiksmus, dėl kurių keistųsi laivo savininkas ar sumažėtų laivo vertė, bei uždrausti supjaustyti laivą į metalo laužą, ir išplukdyti jį iš Klaipėdos valstybinio jūrų uosto, tačiau leidžiant šį laivą priverstinai realizuoti antstolės V. D. vykdomojoje byloje Nr. 0004/19/00113; nutarties dėl arešto vykdymą pavesti pareiškėjo pasirinktam antstoliui; nutartį dėl arešto vykdyti skubiai; nutarties nuorašą išsiųsti vykdytojams – VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Klaipėdos uosto kapitonui ir Turto arešto aktų registrui.
2. Pareiškėjas nurodė, kad tarp jo ir PJSC „Murmansk Shipping Company“ 2008-01-31 buvo sudaryta reisinė laivo „Viktor Tkachyov“ frachtavimo sutartis, kuria skolininkas įsipareigojo pristatyti jo krovinį į 3 Afrikoje esančius uostus. Paskutiniame paskirties uoste Afrikoje (Abidžane) pareiškėjas 2018-09-28 inicijavo arbitražą ir pateikė ieškinį skolininkui dėl turėtų faktinių išlaidų, nuostolių, atsiradusių dėl laivo vėlavimo, bei negautų pajamų priteisimo. Abidžano teismas atsisakė bylą nagrinėti iš esmės dėl šalių sudarytos arbitražinės išlygos, kuria šalys susitarė spręsti ginčus arbitraže Londone. Skolininkas 2019-01-30 pateikė ieškinį arbitražui Londone, prašydamas priteisti iš pareiškėjo prastovas bei proceso Abidžano teisme išlaidas bei kitus nuostolius. Tačiau skolininkas iki šiol arbitražo mokesčio nesumokėjo, o jį atstovaujančių advokatų teisinių paslaugų atsisakė. Pareiškėjas 2019-03-28 arbitražui Londone pateikė atsiliepimą į skolininko ieškinį ir pareiškė priešieškinį, kuriuo prašo iš skolininko priteisti 7 116 421,50 USD ir 1 386 221 Eur. Londono arbitražo teismo procesas priimant galutinį sprendimą dar nėra pasibaigęs, o pareiškėjo reikalavimas skolininko atžvilgiu laikinosiomis apsaugos priemonėmis nėra užtikrintas, kadangi skolininkas ten neturi jokio turto, kurį pareiškėjas galėtų prašyti areštuoti.
3. Pareiškėjas nurodė, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos vadovaujantis 1952 m. Tarptautine konvencija dėl kai kurių taisyklių, susijusių su jūrų laivų areštu, suvienodinimo (toliau – ir Konvencija). Taip pat nurodė, kad reikalavimas yra tikėtinai pagrįstas, nes dėl prašomo užtikrinti reikalavimo jau vyksta ginčas Londono arbitraže, o kartu su šiuo prašymu pateikti tikėtiną reikalavimų pagrįstumą patvirtinantys įrodymai; egzistuoja grėsmė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių arbitražo sprendimo vykdymas ateityje pareiškėjui gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, nes: 1) viešai prieinama informacija apie skolininko finansinę padėtį leidžia spręsti, kad skolininko finansinė padėtis yra itin bloga, o pareiškėjo reikalavimų suma skolininkui yra didelė; 2) faktinės aplinkybės apie skolininko vengimą atsiskaityti ne tik su pareiškėju, bet ir su eile kitų kreditorių, dėl ko skolininkui jau taikytos laikinosios apsaugos priemonės, patvirtina ir skolininko nesąžiningumą; 3) nors skolininkas Londono arbitraže ir inicijavo ginčą prieš pareiškėją dėl prastovų, tačiau iki šiol jis nesumokėjo arbitražo mokesčio, be to, atsisakė advokatų paslaugų, taip aiškiai vilkindamas arbitražinį procesą; 4) pareiškėjo gauta informacija, kad skolininkas pažeidė laivui „Viktor Tkachyov“ taikytus apribojimus (areštą) ir neteisėtai išvyko iš Abidžano uosto nežinoma kryptimi, taip pat patvirtina skolininko nesąžiningumą ir realią grėsmę, kad skolininkas ateityje vengs vykdyti pareiškėjui galimai palankų arbitražo sprendimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2019-08-14 nutartimi pareiškėjo Univers Acier Morocco prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir pareiškėjo 2 208 324,50 USD ir 1 386 221 Eur dydžio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui areštavo atsakovui PJSC „Murmansk Shipping Company“ priklausantį laivą „IVAN LOPATIN“ (IMO Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste, uždraudžiant šį laivą parduoti, dovanoti, įkeisti ir atlikti kitus teisinius ar kitokius veiksmus, dėl kurių keistųsi laivo savininkas ar sumažėtų laivo vertė, bei uždraudžiant supjaustyti laivą į metalo laužą, ir išplukdyti jį iš Klaipėdos valstybinio jūrų uosto, tačiau leidžiant šį laivą priverstinai realizuoti antstolės V. D. vykdomojoje byloje Nr. 0004/19/00113. Areštuoto laivo saugotoju paskirtas atsakovas ir areštuoto laivo kapitonas.
5. Teismas nustatė, kad pareiškėjas kreipėsi į arbitražą Londone, pareikštus reikalavimus grįsdamas šalių 2008-01-31 sudaryta reisine laivo „Viktor Tkachyov“ frachtavimo sutartimi ir 2018-05-14 sudarytu priedu prie šios sutarties, todėl laikė, kad pareiškėjas pareiškė jūrinius reikalavimus (Konvencijos 1 straipsnio 1 dalis).
6. Atsižvelgiant į tai, kad prašomas areštuoti laivas „IVAN LOPATIN“ stovi Klaipėdos valstybinio jūrų uosto krantinėje Nr. (duomenys neskelbtini) su Rusijos vėliava ir priklauso Rusijos federacijos bendrovei PJSC „Murmansk Shipping Company“, o Rusijos Federacija prie Konvencijos prisijungė 1999-01-06 federaliniu įstatymu, teismas darė išvadą, kad pareiškėjo prašymas dėl laivo arešto atitinka Konvencijos 3 straipsnio 1 dalies ir 8 straipsnio 1 dalies nuostatas.
7. Teismas sprendė, kad pareiškėjas preliminariai pagrindė pareikštus reikalavimus, kadangi kartu su prašymu pateikė arbitraže pareikštus reikalavimus patvirtinančius įrodymus (Istamco S. A. sąskaitą; Transmar S. A. sąskaitą; GMT, Abidžano agentų, išlaidų sąskaitą; Eksperteam ataskaitas).
8. Teismo vertinimu, pareiškėjas taip pat pateikė pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, pareiškėjui palankaus sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Tokią išvadą teismas motyvavo tuo, kad laivas „IVAN LOPATIN“ jau yra areštuotas ne vienoje civilinėje byloje užtikrinant kitų kreditorių reikalavimus, kad antstolė V. D. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0004/19/00113 ir šioje vykdomojoje byloje yra pradėtas priverstinis skolos išieškojimas, laivą „IVAN LOPATIN“ pardavinėjant iš varžytynių. Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjo pareikštų reikalavimų suma skolininkui yra itin didelė ir gali objektyviai padidinti teismo būsimo sprendimo neįvykdymo riziką.
9. Be to, teismas nustatęs, kad skolininkas pažeidė laivui „Viktor Tkachyov“ taikytus apribojimus (areštą) ir neteisėtai išvyko iš Abidžano uosto nežinoma kryptimi, darė išvadą, kad yra pagrindas spręsti apie skolininko nesąžiningumą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Skolininkas PJSC „Murmansk Shipping Company“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019-08-14 nutartį ir priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad Londono arbitraže yra pradėtas bei vyksta pareiškėjo minimas arbitražinis teismo procesas, kuriame nagrinėjamas ginčas tarp pareiškėjo ir skolininko. Teismas vien tik paties pareiškėjo parengto dokumento, dėl kurio pateikimo Londono arbitražui jokių įrodymų nepateikta, pagrindu objektyviai negalėjo padaryti išvados, kad tokį reikalavimą pareiškėjas yra pareiškęs Londono arbitraže.
10.2. Teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjas preliminariai pagrindė pareikštus reikalavimus, kadangi byloje nėra pateikta frachtavimo sutartis, patvirtinanti šalis siejusius teisinius santykius, o į bylą pateiktos sąskaitos nepatvirtina, kad jos išrašytos būtent skolininkui, o ne pareiškėjui.
Žemesnės instancijos teismas
10.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad skolininkas neva pažeidė laivui „Viktor Tkachyov“ taikytus apribojimus (areštą) ir neva neteisėtai išvyko iš Abidžano uosto nežinoma kryptimi, kadangi tokia išvada grindžiama nepatikimais įrodymais.
10.4. Areštas yra pritaikytas itin didelei sumai, todėl sukelia itin dideles neigiamas pasekmes bei stabdo ir trikdo skolininko vykdomą veiklą.
Atsiliepimas
11. Pareiškėjas Univers Acier Morocco atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2019-08-14 nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį turėjo pakankamai duomenų apie pareiškėjo reikalavimo skolininko atžvilgiu pagrindą, dydį bei nagrinėjamą arbitraže bylą, dėl ko teismui nebuvo jokio pagrindo abejoti tikėtinu ieškinio pagrįstumu ir tuo pagrindu atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
11.2. Pats skolininkas inicijavo arbitražinį procesą Londone, pareikšdamas reikalavimą pareiškėjui. Pareiškėjas savo ruožtu arbitražo byloje teikdamas atsiliepimą į skolininko reikalavimą kartu pateikė ir priešieškinį su savo reikalavimais jam, kuriuos ir buvo prašoma užtikrinti laikinosiomis apsaugos priemonėmis.
11.3. Skolininkas su atskiruoju skundu nepateikė teismui jokių įrodymų, paneigiančių pareiškėjo materialinių reikalavimų pagrįstumą ir teisėtumą, nepateikė duomenų, kad frachtavimo sutartis nebuvo sudaryta, ar kad yra nebegaliojanti, ar kitais pagrindais nesukurianti skolininkui pareigų, kadangi pastarasis neneigia tokios sutarties tarp šalių sudarymo.
11.4. Skolininkas nepateikė realių duomenų, kada laivas „Viktor Tkachyov“ paliko Abidžano uostą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
Dėl naujų įrodymų ir paaiškinimų priėmimo
13. Apeliantas su atskiruoju skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2019-08-14 nutarties pateikė duomenis iš internetinio tinklapio www.evarzytynes.lt apie įvykusias varžytynes Nr. 172587, kurių metu 2019-08-05 ginčo laivas „IVAN LOPATIN“ (IMO Nr. 9530319) parduotas. Taip pat apeliantas 2019-10-18 pateikė teismui prašymą priimti į bylą naują įrodymą – Dramblio Kaulo Kranto Respublikos Abidžano teismo 2019-05-29 sprendimo kopiją su vertimu į lietuvių kalbą, kuria įrodinėja, jog nuo 2019-05-29 laivui „Viktor Tkachyov“ taikytas areštas buvo panaikintas, dėl ko nuo šios datos apeliantas objektyviai negalėjo pažeisti minėto laivo apribojimų (arešto).
14. Pareiškėjas su atsiliepimu į atskirąjį skundą taip pat pateikė: 1) pranešimo apie arbitražą kopiją su vertimu, kuria įrodinėja aplinkybę, kad pats apeliantas inicijavo arbitražinį procesą Londone ir savo reikalavimą kildina iš šalių sudarytos frachtavimo sutarties; 2) 2019-10-08 arbitrės elektroninio laiško kopiją su vertimu, kuriame nurodoma, kad apeliantui nustatytinas terminas pateikti nuomonę dėl tolimesnės arbitražo eigos, t. y. kad arbitražo procesas dar tęsiasi ir nėra pasibaigęs; 3) frachtavimo sutarties 2018-05-14 priedo Nr. 1 kopiją su vertimu, kuria grindžia savo pareikšto jūrinio reikalavimo pagrindą; 4) duomenis apie laivą „Viktor Tkachyov“, kurie patvirtina aplinkybę, kad minėto laivo pavadinimas buvo pakeistas į „Charm“ galimai bandant apsunkinti galimybes šį laivą rasti.
15. Pareiškėjas Univers Acier Morocco 2019-10-23 teismui pateikė rašytinius paaiškinimus ir Abidžano prekybos teismo 2019-06-18 nutarties Nr. 2318/2019 išrašą su vertimu, kuriame nurodoma, kad leidžiama pareiškėjui vykdyti laivo „Viktor Tkachyov“ areštą saugumo dėlei užtikrinant 2 769 300 600 CFA frankų sumos mokėjimą. Paaiškinimuose siekė patvirtinti aplinkybę, kad laivas „Viktor Tkachyov“ po 2019-05-29 vėl buvo areštuotas.
16. Apeliantas 2020-02-11 pateikė teismui atsikirtimus į pareiškėjo rašytinius paaiškinimus, kuriuose neigia aplinkybę, jog laivas „Viktor Tkachyov“ skundžiamos nutarties dieną buvo areštuotas. Su atsikirtimais į rašytinius paaiškinimus apeliantas taip pat pateikė ir naują įrodymą – Lietuvos banko duomenis apie valiutų kursus.
17. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
18. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apelianto atskirojo skundo pagrindu inicijuotą civilinę bylą, turi įvertinti, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ginčo aplinkybes, ar jis turėjo pakankamai įrodymų savo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar teismas tinkamai taikė teisės aktų nuostatas ir t. t. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
19. Pareiškėjo pateikti duomenys apie laivą „Viktor Tkachyov“ nėra išversti į lietuvių kalbą (šios nutarties 14 punkte nurodytas įrodymas pažymėtas 4 numeriu). Tuo tarpu, CPK 113 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad visi procesiniai dokumentai ir jų priedai teismui pateikiami valstybine kalba, išskyrus CPK ir kituose teisės aktuose numatytas išimtis. Dėl to šį įrodymą atsisakytina priimti.
20. Su atsikirtimais į rašytinius paaiškinimus apeliantas pateikė Lietuvos banko duomenis apie valiutų kursus, šiuo atveju jie neatitinka įrodymų sąsajumo su byla reikalavimo, todėl juos atsisakytina priimti į bylą.
21. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad visi kiti apelianto ir pareiškėjo pateikti nauji įrodymai yra susiję su laivo arešto taikymo pagal Konvenciją sąlygų nustatymu bei apelianto sąžiningumo vertinimu, kurie yra reikšmingi sprendžiant dėl laivo arešto taikymo pagrįstumo, siekdamas objektyviai ir visapusiškai išnagrinėti kilusį ginčą, sprendžia, jog yra pagrindas priimti į bylą pateiktus naujus įrodymus ir šalių pateiktus rašytinius paaiškinimus.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo
22. Kasacinio teismo yra nurodyta, kad jūrų laivų arešto teisinio reguliavimo unifikavimui yra skirta 1952 m. Tarptautinė konvencija dėl kai kurių taisyklių, susijusių su jūrų laivų areštu, suvienodinimo. Lietuvos Respublika šią Konvenciją ratifikavo 2002-03-26 įstatymu Nr. IX-802, ji Lietuvoje įsigaliojo nuo 2002-05-04. Ši Konvencija yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis ir sudaro pagrindą jūrų laivo areštui jūrinio reikalavimo atveju (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 138 straipsnio 3 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.13 straipsnis, CPK 1 straipsnio 3 dalis). Taigi, jūrinio reikalavimo atveju jūrų laivo areštas kaip laikinoji apsaugos priemonė turėtų būti taikoma kaip ne CPK, bet Konvencijoje nustatyta jūrinio reikalavimo užtikrinimo priemonė (CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punktas, Konvencijos 1 straipsnio 1-2 dalys, 2-3 straipsniai). Pagal Konvenciją jūrų laivas gali būti areštuotas bet kurios susitariančiosios valstybės jurisdikcijoje, siekiant užtikrinti kiekvieno jūrinio reikalavimo įvykdymą (Konvencijos 2 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2010).
23. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjas Univers Acier Morocco 2019-08-09 kreipėsi į teismą su prašymu areštuoti skolininkui PJSC „Murmansk Shipping Company“ priklausantį laivą „IVAN LOPATIN“ (IMO Nr. (duomenys neskelbtini)). Vilniaus apygardos teismas 2019-08-14 nutartimi pareiškėjo prašymą patenkino ir areštavo minėtą laivą. Tačiau apeliacinės instancijos teisme pateikti duomenys patvirtina apelianto atskirajame skunde nurodomą aplinkybę, kad skundžiamos Vilniaus apygardos teismo 2019-08-14 nutarties priėmimo dieną minėtas laivas antstolės V. D. jau buvo parduotas iš varžytynių, t. y. 2019-08-05.
24. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad Konvencijos taikymo (arešto) objektas yra skolininkui, kurio atžvilgiu yra pareikštas jūrinis reikalavimas, nuosavybės teise priklausantis laivas. Šiuo atveju priimant skundžiamą nutartį neegzistavo Konvencijos objektas, t. y. laivas „IVAN LOPATIN“ apeliantui nuosavybės teise nebepriklausė, todėl laikinosios apsaugos priemonės Konvencijos pagrindu negalėjo būti taikomos.
25. Įvertinus nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo žinoma aplinkybė, kad ginčo laivas iki prašymo jį areštuoti pateikimo buvo parduotas iš varžytynių ir jis neturi pagrindo spręsti dėl jo arešto. Nepaisant to, apeliacinės instancijos teisme paaiškėjus, kad šiuo atveju neegzistuoja Konvencijos taikymo objektas, t. y. laivas „IVAN LOPATIN“ (IMO Nr. 9530319) nebepriklauso apeliantui nuosavybės teise, teismas sprendžia, kad minėto laivo areštu negali būti užtikrinami pareiškėjo jūriniai reikalavimai, pareikšti apelianto atžvilgiu. Šiuo atveju palikus laivo areštą galioti, būtų pažeidžiamos trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai.
26. Kiti apelianto atskirajame skunde išdėstyti argumentai neturi reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui ir nesuponuoja priešingos apeliacinio teismo išvados.
Dėl bylos baigties
27. Pateiktas atskirasis skundas laikytinas pagrįstu, todėl skundžiama nutartis, kuria areštuotas laivas „IVAN LOPATIN“ (IMO Nr. 9530319) naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (laivo „IVAN LOPATIN“ (IMO Nr. 9530319) arešto) atmetamas (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
28. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
29. Atsižvelgiant į tai, kad atskirasis skundas tenkintinas, apeliantui priklauso bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Šiuo atveju apeliantas pateikė tik duomenis apie 38 Eur žyminio mokesčio už atskirąjį skundą sumokėjimą. Todėl šios bylinėjimosi išlaidos apeliantui priteistinos iš pareiškėjo Univers Acier Morocco.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 14 d. ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti pareiškėjo Univers Acier Morocco prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Priteisti skolininkui PJSC „Murmansk Shipping Company“, juridinio asmens kodas 5190400250, iš pareiškėjo Univers Acier Morocco, juridinio asmens kodas 116803, 38 Eur (trisdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.