Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Ernestas Šukys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo G. M. prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje S. V. (buvusi pavardė - K.), G. V. ir antstolis Arturas Bložė,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad antstolis Arturas Bložė vykdo vykdomąją bylą Nr. 41-2296/11 pagal 2011-07-22 Klaipėdos miesto apylinkės teismo vykdomąjį dokumentą Nr. L2-11265-512/2011, dėl 3105,95 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės S. V. kreditoriaus G. M. naudai.

Kaip nurodo pareiškėjas prievolė nėra įvykdyta. Išieškojimą vykdo antstolė Arturas Bložė. Kreditorius buvo informuotas, kad skolininkės sutuoktinis gauna darbo užmokestį, todėl antstolis 2016-11-07 pasiūlymu dėl turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje nustatymo Nr. BLO015797, pareiškėjui pasiūlė kreiptis į teismą per 30 dienų dėl skolininkės turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje su G. V. nustatymo.

Nagrinėjamu atveju byloje sprendžiamas skolininko turto, esančio su kitu asmeniu, dalies nustatymo klausimas. Vykdant išieškojimą iš skolininko – fizinio asmens – išieškoma iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, taip pat iš jo dalies, įeinančios į bendrąją dalinę ar jungtinę nuosavybę. Išieškojimas į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje gali būti nukreiptas tik tada, kai tiksliai nustatoma jam priklausanti dalis (apibrėžiama sutuoktinio asmeninio turto apimtis ir jo vertė) arba padalijamas santuokoje įgytas turtas (CPK 667 straipsnis, CK 3.116 straipsnis). CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Tuo atveju, kai skolininkui priklausanti turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nėra nustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą, pavyzdžiui, skolininko sutuoktinio darbo užmokestį (išskyrus tą dalį, iš kurios išieškojimą riboja įstatymas), ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis į teismą su prašymu nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje nuosavybėje. Viena iš šios teisės normos taikymo sąlygų – antstolio atliktas bendro turto aprašymas ir areštas, kuris teismui suteikia duomenis apie bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę (konkretų ją sudarantį turtą, jo apimtį ir vertę) bei sudaro pagrindą nustatyti (individualizuoti) skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Tik įvykdžius šią sąlygą – aprašius ir areštavus bendrą turtą, antstolis išieškotojui, o reikiamais atvejais ir kitam bendrosios nuosavybės dalyviui, pasiūlo CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl skolininko dalies jungtinėje nuosavybėje nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12-701/2015).

Šioje byloje nustatyta, jog antstolis Arturas Bložė 2016-11-07 nustatė ir areštavo suinteresuoto asmens G. V. iš (duomenys neskelbtini) gaunamas pinigines lėšas, ir tuo pagrindu antstolis pasiūlė išieškotojui G. M. kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su skolininko sutuoktiniu nuosavybe, CPK 667 straipsnyje nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į šias aplinkybes teismas daro išvadą, jog nustatytas skolininkės S. V. bendras su G. V. turtas yra jos sutuoktinio G. V. darbo užmokestis ar kitos jam prilygintos pajamos, kurias jis gavo nuo 2016 m. lapkričio 7 d. (nuo antstolio priimto pasiūlymo, kuriuo jis nustatė bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę).

Pagal CK 3.88 str. 1 d. 5 p. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe laikomos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). CK 3.83 str. 1 d. įtvirtinta, jog sutuoktiniai, sudarydami vedybų sutartį, turi teisę savo nuožiūra nustatyti savo turto teisinį režimą. Vedybų sutartis gali būti sudaryta iki santuokos įregistravimo (ikivedybinė sutartis) arba bet kuriuo metu po santuokos įregistravimo (povedybinė sutartis) (CK 3.102 str. 1 d.). Povedybinė sutartis įsigalioja nuo jos sudarymo, jei sutartyje nenustatyta kitaip (CK 3.102 str. 2 d.). G. V. ir S. V. santuoka registruota (duomenys neskelbtini) sutuoktiniai sudarė vedybinę sutartį (t. y. povedybinę sutartį). Iš į bylą pateiktos (duomenys neskelbtini) povedybinės sutarties, kuri 2016-11-16 įregistruota Vedybų sutarčių registre, turinio matyti, kad šia sutartimi sutuoktiniai pakeitė jų turto teisinį režimą, nustatydami, kad kiekvienos šalies asmenine nuosavybe bus laikomi bet koks turtas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, turtinės teisės, prievolės, akcijos ir kiti vertybiniai popieriai, įskaitant už juos gaunamus dividendus, indėliai bankuose, įskaitant gaunamas palūkanas, lėšos sąskaitose ir visas kitas turtas, kuris bus įgytas po šios sutarties pasirašymo, taip pat gaunamos vieno iš jų bet kokiu būdu pajamos (Sutarties 2.3, 2.4 p.). Lietuvos Aukščiausiojo teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. vasario 15 d. nutartyje (c. b. Nr. 3K-7-149/2008) nurodė, kad vien turto režimo (statuso) nustatymas povedybinėje sutartyje savaime nepaneigia kreditoriaus išieškojimo teisės pagal sutuoktinių prievolę, atsiradusią iki povedybinės sutarties sudarymo. Susitarimas dėl sutuoktinių gautinų pajamų teisinio režimo neapriboja sutuoktinių civilinės atsakomybės pagal iki tokio susitarimo santuokos metu atsiradusias prievoles, kurios vykdomos iš bendro sutuoktinių turto. Atsižvelgiant į suformuotą teismų praktiką darytina išvada, kad sutuoktinių turtas bei pajamos, gautos iš darbinės veiklos iki vedybų sutarties sudarymo priklauso abiem sutuoktiniams ir yra bendroji sutuoktinių nuosavybė. Sudarius vedybų sutartį, keičiamas turto teisinis režimas pagal vedybų sutarties sąlygas. Pažymėtina, kad sutarties laisvės principas suponuoja, kad sutuoktiniai laisva valia gali nustatyti sutuoktinių turto režimą (statusą), tačiau negali (neturi teisės) savo susitarimu pakeisti, apriboti ar panaikinti imperatyviųjų teisės normų galiojimo ir taikymo (CK 6.157 straipsnis), nepaisyti pareigos sutartiniuose santykiuose elgtis sąžiningai (CK 6.158 straipsnis) bei ignoruoti įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) privalomumą, nustatyti gerai moralei arba viešajai tvarkai prieštaraujančias sutarties sąlygas (CK 3.83 straipsnio 2 dalis, 3.101 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Įstatyme nėra nuostatų, draudžiančių sudaryti povedybinę sutartį, kai teisme nagrinėjamas klausimas dėl skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, vykdant išieškojimą pagal skolininko prievoles. Tokia sutartis nelaikytina per se prieštaraujančia gerai moralei ar viešajai tvarkai, nėra pagrindo konstatuoti niekinį tokios povedybinės sutarties pobūdį. Jeigu povedybine sutartimi pažeidžiami trečiųjų asmenų (šiuo atveju kreditoriaus) teisėti interesai, jų teisės ginamos taikant sandorių negaliojimo institutą. Vertinant teisinę situaciją, susiklosčiusią šioje byloje, pažymėtina, kad G. V. ir S. V. (duomenys neskelbtini) sudaryta povedybinė sutartis, nustačiusi sutuoktinių turto režimą (statusą), kad nuo šios sutarties sudarymo dienos santuokos metu kiekvieno sutuoktinio vardu įgytas ir/arba įregistruotas būsimas turtas yra to sutuoktinio asmeninė nuosavybė (povedybinės sutarties 2.3, 2.4 p.), yra pagrindas bendrajai jungtinei nuosavybei pasibaigti vadovaujantis CK 3.100 straipsnio 7 punktu. Šiai pasibaigus, turtas, nurodytas CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punkte (tik šio turto teisinio režimo vertinimas aktualus nagrinėjamoje byloje), nebeturi bendrosios jungtinės nuosavybės statuso ir, įregistravus povedybinę sutartį Vedybų sutarčių registre, nebegali būti išieškojimo objektas dėl kito sutuoktinio asmeninių prievolių (CK 3.103 straipsnio 3 dalis, CPK 666 straipsnio 1 dalis). Vedybų (povedybine) sutartimi sutuoktiniams nustačius kitokį savo turto teisinį režimą ir pakeitus nuosavybės teisinį santykį, bei tinkami povedybinę sutartį išviešinus (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas), išieškojimas iš skolininko nebegali būti nukreipiamas į nebeegzistuojančią skolininko dalį nebeegzistuojančiame bendrame turte.

Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, darytina išvada, jog skolininkės turto dalis – G. V. mokėtas darbo užmokestis nuo 2016 m. lapkričio 7 d. (nuo antstolio priimto pasiūlymo, kuriuo ji nustatė bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę) iki 2016 m. lapkričio 16 d., yra bendroji jungtinė sutuoktinių G. V. ir S. V. nuosavybė, o lėšos, darbo užmokestis ar jam prilygintos pajamos, kurias G. V. gavo po 2016 m. lapkričio 16 d. yra G. V. asmeninė nuosavybė.

Teismui nustačius, jog skolininkės turto dalis – G. V. mokėtas darbo užmokestis nuo 2016 m. lapkričio 7 d. iki 2016 m. lapkričio 16 d., yra bendroji jungtinė sutuoktinių G. V. ir S. V. nuosavybė (CK 3.88 str. 1 d. 5 p.), spręstinas klausimas dėl skolininko turto dalies individualizavimo bendroje jungtinėje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas. Jeigu nustatoma skolininko turto dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, turi būti taikomos CK 3.116–3.129 straipsnių nuostatos. Pagal CK 3.117 straipsnį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, o nuo šio principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais. CK 3.123 straipsnio 1 dalyje pateiktas atvejų, kai teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį, sąrašas. Šiuo atveju nenustatyta aplinkybių, kurios būtų pagrindu nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, todėl konstatuotina, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios.

Įvertinęs tai, jog iš byloje esančio antstolio Arturo Bložės pasiūlymo nematyti, kad skolininkė S. V. turėtų asmeninio turto, iš kurio galėtų būti vykdomas skolos išieškojimas, teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad suinteresuotų asmenų santuoka nėra nutraukta, kad Vedybų sutarčių registro išrašas patvirtina skolininkė ir jos sutuoktinis yra sudarę vedybų sutartį, o skolininkės sutuoktinis gauna darbo užmokestį ir jo gautos pajamos laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 7 d. iki 2016 m. lapkričio 16 d., laikytinos bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise G. V. ir S. V. priklausančiu turtu, teismas sprendžia, kad prašymas yra tenkintinas iš dalies ir nustatytina, kad skolininkės S. V. turto dalis laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 7 d. iki 2016 m. lapkričio 16 d. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje yra ½ dalis sutuoktinio G. V. gaunamo darbo užmokesčio.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 - 291 straipsniais, 593 straipsniu, 667 straipsniu, teismas

nutaria:

pareiškėjo G. M. prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo tenkinti iš dalies.

Nustatyti skolininkės S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dalį bendroje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktiniu G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir pripažinti, kad skolininkei S. V. priklauso 1/2 (viena antroji) dalis visų sutuoktinio G. V. pajamų, kurias jis gavo laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 7 d. iki 2016 m. lapkričio 16 d.

Likusioje dalyje prašymą atmesti.

Nutarties kopiją siųsti antstoliui ir suinteresuotiems asmenims.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.