Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

4.3. Pareiškėja 2023 m. balandžio 20 d. pateikė Deklaraciją už 2022 m. mokestinį laikotarpį.

4.4. Pareiškėja 2023 m. gegužės 10 d. deklaravo savo gyvenamąją vietą, esančią adresu (duomenys neskelbtini), registruotame ūkiniame pastate (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

4.5. VMI 2023 m. rugpjūčio 10 d. išsiuntė pareiškėjai pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini) apie pateikto dokumento (Deklaracijos) trūkumus.

Pranešime nurodė, kad 2023 m. balandžio 20 d. pateiktoje Deklaracijoje pareiškėja apmokestinamąsias pajamas deklaravo kaip neapmokestinamąsias. Tačiau D dalyje „Turto pajamos“ turto pardavimo pajamoms pareiškėja negali taikyti lengvatos „Per 1 metus nuo Europos ekonominės erdvės valstybėje deklaruoto būsto perleidimo įsigytas kitas EEE valstybėje deklaruotas būstas“ kadangi ji neįsigijo naujo būsto, kuriame būtu deklaruota gyvenamoji vieta. VMI dar nurodė ir tai, kad pareiškėja minėtus trūkumus turi pašalinti ne vėliau kaip per 10 dienų ir pateikti tinkamai užpildytą dokumentą per Elektroninio deklaravimo sistemą.

4.6. Pareiškėja 2023 m. rugpjūčio 24 d. pateikė VMI paklausimą „Dėl gyventojų pajamų mokesčio“.

Paklausime pareiškėja išdėstė susidariusią situaciją įtakojusias aplinkybes, nurodydama, kad laiku nedeklaravo gyvenamosios vietos naujai įsigytame būste, nes pastatytas namas be vidaus apdailos ir kad savo gyvenamąją vietą buvo deklaravusi pas savo sutuoktinio brolį.

VMI, atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjos išdėstytos aplinkybės nesuteikia pagrindo taikyti GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 54 punkte įtvirtintą lengvatą, parengė ir pareiškėjai pateikė paaiškinimą 2023 m. rugsėjo 5 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos pateikimo“. VMI paaiškino GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 54 punkte įtvirtintos lengvatos taikymo nuostatas ir vadovaudamasi išdėstytomis nuostatomis bei atsižvelgdama į pareiškėjos pateiktus paaiškinimus, paprašė patikslinti Deklaraciją, taip pat paaiškino pateikto rašto apskundimo tvarką.

4.7. Pareiškėja 2023 m. spalio 25 d. VMI pateikė paaiškinimą.

Pareiškėja vėl nurodė tas pačias aplinkybes kaip ir 2023 m. rugpjūčio 24 d. pateiktame paklausime. Taip pat pateikė kaimynų liudijimus.

VMI, atsižvelgdama į pareiškėjos pateiktus dokumentus ir paaiškinimus, 2023 m. spalio 27 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos pateikimo“ dar kartą paprašė pareiškėjos pateikti papildomus dokumentus, pagrindžiančius lengvatos taikymo galimybę, kodėl gyvenamoji vieta naujai įsigytame (pasistatytame) objekte buvo deklaruota vėliau.

4.8. VMI 2023 m. spalio 30 d. išsiuntė pareiškėjai informacinį pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini) apie dokumentų pateikimą.

Pranešime VMI nurodė, kad išnagrinėjo 2023 m. balandžio 20 d. pateiktos Deklaracijos duomenis ir nustatė trūkumus, t. y. pareiškėja turi pateikti dokumentus apie deklaruotas pajamas; dokumentus pagrįsti lengvatos taikymo galimybę, kodėl nedeklaravo gyvenamosios vietos iš karto po statybos užbaigimo, kadangi statinių, adresu (duomenys neskelbtini), statyba buvo užbaigta 2022 m. rugsėjo 19 d., o gyvenamąją vietą deklaravo tik 2023 m. gegužės 10 d. (gyvenamoji vieta buvo deklaruota beveik 8 mėn. vėliau).

5. Pareiškėja 2023 m. lapkričio 15 d. pateikė Šiaulių apskrities VMI Prašymą, kuriame prašė suteikti jai lengvatą dėl parduoto turto mokesčio.

Prašyme nurodė, kad kitas turtas buvo įsigytas per metus laiko, jame faktiškai gyveno, tačiau nedeklaravo savo gyvenamosios vietos dėl didelio darbo krūvio, slenkančio grafiko, kraustymosi, naujo namo statybų ir pan. Kartu su prašymu pareiškėja pateikė savo sutuoktinio ir kaimynų liudijimus (paaiškinimus).

6. VMI 2023 m. lapkričio 23 d. pateikė atsakymą (Raštą).

Rašte, be kita ko, nurodyta, kad VMI, išnagrinėjusi paklausimą, teikia paaiškinimą dėl 2022 m. gautų nekilnojamojo turto perleidimo pajamų apmokestinimo.

Rašte pacituota GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 54 punkto nuostata. Tuomet VMI nurodė, jog pareiškėja su savo sutuoktiniu 2022 m. vasario 24 d. pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius adresu (duomenys neskelbtini), kuriuos įsigijo jungtine nuosavybės teise – žemės sklypą 2021 m. kovo 9 d., gyvenamąjį namą 2022 m. sausio 10 d. Nurodytu adresu gyvenamąją vietą pareiškėja buvo deklaravusi laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 13 d. iki 2023 m. sausio 9 d., t. y. trumpesnį nei 2 metų laiką. VMI duomenimis, 2019 m. rugpjūčio 14 d. pirktame žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pagal 2022 m. rugsėjo 19 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškėja jungtinės nuosavybės teise įregistravo ūkinius pastatus (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius adresu (duomenys neskelbtini), kuriame nuo 2023 m. gegužės 10 d. deklaravo gyvenamąją vietą, t. y. jau praėjus vienerių metų laikotarpiui nuo turėto būsto pardavimo. VMI duomenimis, pareiškėja 2023 m. balandžio 20 d. pateikė 2022 m. mokestinio laikotarpio Deklaraciją, kurios D dalyje „Turto pajamos“ deklaravo 2022 m. vasario 24 d. turto pardavimo pajamas, taikydama neapmokestinimo lengvatą „Per 1 metus nuo Europos ekonominės erdvės valstybėje deklaruoto būsto perleidimo įsigytas kitas EEE valstybėje deklaruotas būstas“.

Į pareiškėjos pateiktus paaiškinimus ir pridėtus duomenis, VMI paaiškino, kad GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 54 punkte nustatyta lengvata gali būti taikoma, kai yra išpildytos šios sąlygos: gautos pajamos per vienerius metus nuo tokio būsto pardavimo turi būti panaudojamos kito būsto įsigijimui, kuriame gyvenamąją vietą gyventojas turi deklaruoti taip pat per vienerius metus nuo būsto pardavimo. Pažymėjo, kad esminė GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 54 punkte įtvirtintos lengvatos taikymo sąlyga yra gyvenamosios vietos deklaravimas Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo (toliau – ir GVDĮ) nustatyta tvarka. Pagal GVDĮ 4 straipsnio 15 dalį asmuo laikomas deklaravusiu gyvenamąją vietą nuo deklaravimo duomenų įrašymo į Gyventojų registrą dienos.

Atsižvelgiant į išdėstytą, VMI nurodė, jog GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 54 punkto nuostatos negali būti taikomos, nes neišpildyta būtinoji sąlyga dėl gyvenamosios vietos deklaravimo įgytame būste. Kartu VMI paprašė patikslinti Deklaracijos už 2022 m. mokestinį laikotarpį duomenis.

VMI informavo, kad jos teikiamas paaiškinimas mokesčių mokėtojui neturi teisės akto galios ir išreiškia kompetentingos valstybės institucijos nuomonę mokesčių įstatymų ar kitų teisės aktų reglamentuojamais klausimais.

7. Pareiškėja, nesutikdama su VMI Raštu, kreipėsi į teismą, prašydama minėtą Raštą panaikinti ir įpareigoti VMI iš naujo nagrinėti jos 2023 m. lapkričio 15 d. Prašymą ir Deklaraciją.

8. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 2 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad prašymas – su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus. Skundas – asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame tas asmuo nurodo, kad yra pažeistos jo ar kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašo juos apginti (to paties straipsnio 12 dalis). Administracinis sprendimas – teisės aktų reglamentuotu būdu ir (ar) forma išreikšta vienkartinė viešojo administravimo subjekto valia dėl teisės taikymo, privaloma ir skirta konkrečiam asmeniui ar individualiai apibrėžtai asmenų grupei (to paties straipsnio 5 dalis). VAĮ 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenų prašymus ir skundus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles.

Taigi, Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (toliau - Taisyklės), 45 punkte nustatyta, kad į prašymą institucija atsako atsižvelgdama į jo turinį: į prašymą suteikti administracinę paslaugą atsakoma suteikiant prašomą vieną iš VAĮ 19 straipsnio 1 dalyje nurodytų administracinių paslaugų (ar prašomas kelias administracines paslaugas) arba pateikiant motyvuotą atsisakymą tą padaryti (45.1 papunktis); į prašymą pakonsultuoti asmenį jam aktualiu klausimu atsakoma suteikiant konsultaciją pagal institucijai nustatytą kompetenciją arba pateikiant motyvuotą atsisakymą tą padaryti (45.2 papunktis); į prašymą priimti administracinį sprendimą atsakoma VAĮ 13 straipsnyje nustatyta tvarka (45.3 papunktis); į prašymą, nenurodytą Taisyklių 45.1–45.3 papunkčiuose, atsakoma laisva forma (45.4 papunktis).

9. VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad administraciniame sprendime, be kita ko, turi būti nurodyta: atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos (4 punktas); administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 punktas); administracinio sprendimo motyvai (6 punktas).

Aiškindamas VAI 8 straipsnį (šiuo metu galiojančios įstatymo redakcijos atitiktis yra 10 straipsnio 5 dalis), Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jog jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės aktų reikalavimus; taip pat su gero administravimo principu (žr., pvz., 2011 m. birželio 27 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011; 2014 m. kovo 19 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-662-839/14; 2014 m. kovo 25 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-756-997/2014; 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-2760-492/2015; ir kt.).

10. Kaip matyti iš skundžiamo Rašto, taip pat 2025 m. vasario 10 d. pateikto paaiškinimo, VMI pareiškėjos Prašymą vertino (kvalifikavo) kaip paklausimą dėl mokesčių lengvatos taikymo; tad VMI pareiškėjai iš esmės pateikė tik informacinio pobūdžio Raštą, kuriame paaiškino pareiškėjos 2022 m. gautų nekilnojamojo turto perleidimo pajamų apmokestinimą, ir kurį pasirašė Mokestinių prievolių departamento Gyventojų pajamų deklaracijų vertinimo skyriaus vyriausioji specialistė.

11. Tačiau teisėjų kolegija su tokiu VMI Prašymo vertinimu (kvalifikavimu) nesutinka. Pareiškėja savo Prašyme aiškiai nurodė: „Prašau suteikti lengvatą dėl parduoto turto mokesčio.“. Taigi, pareiškėja neteikė paklausimo dėl mokesčių lengvatos taikymo, kaip klaidingai nurodo VMI, o ji prašė suteikti jai lengvatą dėl parduoto turto mokesčio, t. y. iš esmės prašė priimti administracinį sprendimą. Tad VMI turėjo atitinkamai spręsti dėl pareiškėjos pateikto Prašymo reikalavimo, t. y. vertinti, ar tokį sprendimą VMI apskritai gali / negali priimti, koks sprendimas pareiškėjos Prašymo atžvilgiu yra priimamas (tenkinamas / atmetamas), kodėl priimamas toks sprendimas, pateikiami motyvai, ir pan. VMI priimamą sprendimą dėl pareiškėjos Prašymo reikalavimo turėjo pasirašyti tam įgaliotas subjektas (turintis teisę priimti administracinius sprendimus), o ne Mokestinių prievolių departamento Gyventojų pajamų deklaracijų vertinimo skyriaus vyriausioji specialistė, kuri, pagal VMI pateiktus duomenis, turi teisę pasirašyti tik iš esmės informacinio pobūdžio raštus į suinteresuotų asmenų paklausimus.

13. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, yra pagrindas panaikinti skundžiamą Raštą ir įpareigoti atsakovę pareiškėjos Prašymą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 2 punktas, 91 straipsnio 1 dalis).