- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-02-12
- Bylos Nr.
- eI3-997-860/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-10104-2023-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jovita Einikienė, Violeta Petkevičienė, Saulius Jakaitis
- Pareiškėjas
- L. B.
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Sauliaus Jakaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Violetos Petkevičienės,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. B. patikslintą skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl atsakymo (rašto) panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja L. B. kreipėsi į teismą su patikslintu skundu, kuriame prašo: panaikinti atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2022 m. lapkričio 23 d. sprendimą (raštą) Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Raštas); įpareigoti VMI atlikti veiksmus, t. y. iš naujo nagrinėti pareiškėjos 2023 m. lapkričio 15 d. prašymą ir 2023 m. balandžio 20 d. pateiktą 2022 m. mokestinio laikotarpio Pajamų mokesčio deklaraciją (GPM311 formą) dėl deklaruotų 2022 m. vasario 24 d. turto pardavimo pajamų ir galimybės pasinaudoti gautų pajamų neapmokestinimo lengvata.
Paaiškina, kad 2023 m. lapkričio 15 d. su raštišku prašymu, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Prašymas) kreipėsi į Šiaulių apskrities VMI bei prašė suteikti lengvatą dėl parduoto turto mokesčio, t. y. prašė ją atleisti nuo privalomojo gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM) pagal lengvatą už parduotą turtą. Prašyme nurodė, kad vieną nekilnojamąjį turtą padavė, o kitą įsigijo per metus laiko, tačiau ji nespėjo laiku deklaruoti savo gyvenamosios vietos įsigytame naujame turte, nors visą tą laiką faktiškai ten gyveno. Teigia, jog 2023 m. lapkričio 25 d. gavo VMI 2023 m. lapkričio 23 d. parengtą atsakymą (skundžiamą Raštą), kuriuo jos prašymas netenkintas. Pareiškėja nesutinka su VMI Raštu. Nurodo, jog pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus, norint gauti GPM lengvatą turi būti vertinamas ne tik formalus gyvenamosios vietos adresą sudarančių ir kitų įstatyme nustatytų duomenų pateikimas gyvenamosios vietos deklaravimo įstaigai, tačiau ir faktinės asmens gyvenamosios vietos nustatymas, jei tokie duomenys deklaravimo įstaigai nėra pateikti, ar nėra patekti laiku. Paaiškina, kad ji pardavė nekilnojamojo turto objektą ir su savo sutuoktiniu įsigijo naują turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Įsigijusi naują nekilnojamojo turto objektą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ten ir apsigyveno kartu su savo sutuoktiniu, tačiau praleido įstatymo nustatytą terminą deklaruoti gyvenamąją vietą. Teigia, jog VMI nurodė visas priežastis, kurios lėmė jos praleistą terminą dėl gyvenamosios vietos deklaravimo, bet VMI į tai neatsižvelgė. Pareiškėjos teigimu, VMI Raštas priimtas formaliai ir neišsiaiškinus visų ginčui aktualių aplinkybių, t. y. nesiaiškinta kur realiai nurodytą laikotarpį ji gyveno ir dėl kokių objektyvių priežasčių buvo praleistas formalusis gyvenamosios vietos deklaravimo terminas ir pan. Pareiškėja mano, kad nors ir buvo praleistas gyvenamosios vietos deklaravimo terminas, tačiau ji faktiškai gyveno įsigytame turte, todėl yra pakankamas teisinis pagrindas jai taikyti pajamų neapmokestinimo lengvatą pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – ir GMPĮ) 17 straipsnio 1 dalies 53 ir 54 punktus.
Atsiliepimas
2. VMI pateikė atsiliepimą, kuriame su pareiškėjos patikslintu skundu nesutinka ir prašo teismo atmesti jį kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad pareiškėja 2023 m. balandžio 20 d. pateikė Pajamų mokesčio deklaraciją už 2022 m. mokestinį laikotarpį (toliau – ir Deklaracija). Palyginus VMI turimus duomenis, valstybės įmonės „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre (toliau – ir NTR) esančius duomenis su pareiškėjos pateiktos Deklaracijos duomenimis, nustatė duomenų neatitikimus. Paaiškina, kad pareiškėja kartu su sutuoktiniu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise 2021 m. kovo 3 d. nusipirko žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini), kuriame pastatė 81 proc. baigtumo gyvenamąjį namą ir kuris sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise pagal NTR duomenų bazės išrašo duomenis NTR įregistruotas 2022 m. sausio 10 d. Pažymos apie nebaigtą statyti statinį pagrindu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 2022 m. vasario 24 d. pirkimo pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) minėtas turtas parduotas už 89 000 eurus (žemės sklypas už 3 715 Eur, 81 proc. baigtumo gyvenamasis namas — už 85 285 Eur). Pagal Lietuvos Respublikos gyventojų registro (toliau – ir Gyventojų registras) duomenis pareiškėjos ir jos sutuoktinio gyvenamoji vieta parduoto turto adresu (duomenys neskelbtini) buvo deklaruota laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 13 d., t. y. praėjus 3 dienoms nuo nebaigto statyti namo įregistravimo NTR, iki 2023 m. sausio 9 d. Pažymi, kad jei turtas parduotas, gautoms pardavimo pajamoms taikoma neapmokestinimo lengvata, jei per 1 metus nuo Europos ekonominės erdvės valstybėje deklaruoto būsto perleidimo įsigytas kitas EEE valstybėje deklaruotas būstas (GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 54 punkto lengvata). Teigia, kad pareiškėja 2019 m. rugpjūčio 14 d. pirkimo pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigytame žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), 2022 m. pastatė 3 pagalbinio ūkio paskirties ūkinius pastatus (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurie (100 procentų baigtumo) įregistruoti NTR 2022 m. rugsėjo 19 d. Deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, o 2023 m. šiame sklype pastatyti (100 proc.) ir įregistruoti dar 2 ūkiniai pastatai. Pabrėžia, kad adresu (duomenys neskelbtini) registruotame ūkiniame pastate (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pareiškėja savo gyvenamąją vietą deklaravo tik nuo 2023 m. gegužės 10 d., t. y. praėjus daugiau nei vienerių metų laikotarpiui nuo 2022 m. vasario 24 d. parduoto turto. Akcentuoja, kad pareiškėjos sutuoktinis R. B. savo gyvenamąją vietą, adresu (duomenys neskelbtini), objekte (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), deklaravo nuo 2023 m. sausio 10 d. VMI nurodo, kad pagal Pavyzdinės pajamų mokesčio deklaracijos GPM311 formos ir jos priedų formų ir jų užpildymo, pateikimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų VMI viršininko 2019 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. VA-93 (toliau – ir Taisyklės), 107 punktą, kai deklaracijoje ar jos prieduose nustatoma klaidų (neatitikimų), nuolatiniam Lietuvos gyventojui siunčiamas informacinis pranešimas ištaisyti klaidas (neatitikimus) ir patikslintą visiškai užpildytą deklaraciją per nustatytą terminą pateikti mokesčio administratoriui. Atsižvelgiant į tai, VMI teigimu, pareiškėjai 2023 m. rugpjūčio 10 d. buvo išsiųstas informacinis pranešimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyti nustatyti trūkumai ir buvo paprašyta juos pašalinti nurodytus trūkumus bei pateikti tinkamai užpildytą dokumentą (t. y. patikslinti Deklaraciją). Nurodo, kad pareiškėja VMI 2023 m. rugpjūčio 24 d. pateikė paklausimą „Dėl gyventojų pajamų mokesčio“, kuriame išdėstė susidariusią situaciją įtakojusias aplinkybes, dėl laiku nedeklaruotos gyvenamosios vietos naujai įsigytame būste. Pažymi, jog atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjos išdėstytos aplinkybės nesuteikia pagrindo taikyti GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 54 punkte įtvirtintą lengvatą, parengė ir pareiškėjai pateikė paaiškinimą 2023 m. rugsėjo 5 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame išsamiai paaiškino GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 54 punkte įtvirtintos lengvatos taikymo nuostatas ir vadovaudamasi išdėstytomis nuostatomis bei atsižvelgdama į pareiškėjos pateiktus minėtus paaiškinimus, paprašė patikslinti Deklaraciją. Pareiškėja 2023 m. spalio 25 d. pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė tas pačias aplinkybes kaip ir 2023 m. rugpjūčio 24 d. pateiktame paklausime bei pateikė kaimynų liudijimus. VMI teigimu, ji atsižvelgdama į pareiškėjos pateiktus dokumentus ir paaiškinimus, 2023 m. spalio 27 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) dar kartą paprašė pateikti papildomus dokumentus, pagrindžiančius lengvatos taikymo galimybę, kodėl gyvenamoji vieta naujai įsigytame (pasistatytame) objekte buvo deklaruota vėliau bei 2023 m. spalio 30 d. išsiuntė pakartotinį informacinį pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Pranešimas apie dokumentų pateikimą“. Pareiškėja 2023 m. lapkričio 15 d. pakartotinai pateikė prašymą, kuriame pakartotinai išdėstė aplinkybes, dėl kurių per metus laiko nuo turto pardavimo naujai įsigytame būste negalėjo būti deklaruota gyvenamoji vieta. Teigia, kad, įvertinusi pareiškėjos išdėstytas aplinkybes, kurios neturi įtakos priimant sprendimą dėl GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 54 punkte nustatytos lengvatos taikymo, 2023 m. lapkričio 23 d. parengė skundžiamą Raštą, kuriame dar kartą detaliai ir išsamiai paaiškino šios GPMĮ nustatytos lengvatos taikymą ir dar kartą paprašė patikslinti Deklaraciją. Nurodo, kad GPM lengvata pareiškėjai negali būti taikoma. Pažymi, kad pagal GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 53 punktą, neapmokestinamosioms pajamoms priskiriamos pajamos, gautos pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn Europos ekonominės erdvės valstybėje esantį gyvenamąjį būstą (įskaitant priskirtą žemę), jeigu jame pastaruosius 2 metus iki pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn buvo gyventojo gyvenamoji vieta, deklaruota teisės aktų nustatyta tvarka. VMI teigimu, pareiškėjai GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 53 punkto nuostata negali būti taikoma, nes turto pardavimo metu (t. y. 2022 m. vasario 24 d.) pareiškėjos gyvenamoji vieta pagal Gyventojų registro duomenis buvo deklaruota nuo 2022 m. sausio 13 d. iki 2023 m. sausio 9 d., t. y. trumpiau nei 2 metus iki pardavimo. Taip pat nėra pagrindo pripažinti pareiškėjos gautas pajamas neapmokestinamomis. Teigia, kad pagal GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 54 punktą, neapmokestinamosioms pajamoms priskiriamos pajamos, gautos pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn Europos ekonominės erdvės valstybėje esantį gyvenamąjį būstą (įskaitant priskirtą žemę), kuriame gyventojo gyvenamoji vieta, deklaruota teisės aktų nustatyta tvarka, buvo trumpesnė negu 2 metus, o gautos pajamos per vienus metus nuo tokio būsto pardavimo yra panaudojamos kito Europos ekonominės erdvės valstybėje esančio gyvenamojo būsto, kuriame gyventojas teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoja gyvenamąją vietą, įsigijimui. Akcentuoja, kad visos paminėtoje teisės normoje įtvirtintos pajamų pripažinimo neapmokestinamosiomis sąlygos yra būtinosios. Todėl neišpildžius nors vienos iš sąlygų, nėra pagrindo pripažinti gyventojo gautas pajamas neapmokestinamomis. Teigia, kad pareiškėjos gyvenamoji vieta parduoto turto adresu (duomenys neskelbtini) buvo deklaruota laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 13 d. iki 2023 m. sausio 9 d., o naujai pastatyto objekto adresu (duomenys neskelbtini) tik nuo 2023 m. gegužės 10 d., t. y. praėjus daugiau nei vienerių metų laikotarpiui nuo turėto turto pardavimo (2022 m. vasario 24 d.) ir praėjus beveik aštuoniems mėnesiams nuo pastatų (duomenys neskelbtini) statybos užbaigimo ir įregistravimo (2022 m. rugsėjo 19 d.). Atkreipia dėmesys, jog pareiškėjos sutuoktinis R. B. savo gyvenamąją vietą naujai pasistatytuose pastatuose, adresu (duomenys neskelbtini), deklaravo 2023 m. sausio 10 d., o pareiškėja nepateikė jokių pagrįstų įrodymų, kodėl ji savo gyvenamosios vietos nedeklaravo naujai pastatyto pastato adresu (duomenys neskelbtini), kaip tai padarė jos sutuoktinis, tačiau savo gyvenamąją vietą laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 9 d. iki 2023 m gegužės 10 d. deklaravo vyro brolio name, adresu (duomenys neskelbtini).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
3. Nagrinėjamu atveju ginčas byloje kilo dėl VMI 2023 m. lapkričio 23 d. Rašto teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.
4.1. Pareiškėja ir jos sutuoktinis R. B. 2019 m. rugpjūčio 14 d. pirkimo pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigijo žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini).
Pareiškėja ir jos sutuoktinis minėtame žemės sklype 2022 m. pastatė 3 pagalbinio ūkio paskirties ūkinius pastatus (duomenys neskelbtini), kurie (100 procentų baigtumo) įregistruoti NTR 2022 m. rugsėjo 19 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, o 2023 m. šiame sklype pastatyti (100 proc.) ir įregistruoti dar 2 ūkiniai pastatai.
4.2. Pareiškėja kartu su sutuoktiniu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise 2021 m. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu nusipirko žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini) už 5 800 Eur.
Minėtame žemės sklype pareiškėja ir jos sutuoktinis pastatė 81 proc. baigtumo gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise NTR įregistruotas 2022 m. sausio 10 d.
Pareiškėja ir jos sutuoktinis 2022 m. vasario 24 d. pirkimo pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė minėtą turtą už 89 000 Eur, t. y. žemės sklypą už 3 715 Eur, o 81 procento baigtumo gyvenamąjį namą – už 85 285 Eur.
4.3. Pareiškėja 2023 m. balandžio 20 d. pateikė Deklaraciją už 2022 m. mokestinį laikotarpį.
4.4. Pareiškėja 2023 m. gegužės 10 d. deklaravo savo gyvenamąją vietą, esančią adresu (duomenys neskelbtini), registruotame ūkiniame pastate (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).
4.5. VMI 2023 m. rugpjūčio 10 d. išsiuntė pareiškėjai pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini) apie pateikto dokumento (Deklaracijos) trūkumus.
Pranešime nurodė, kad 2023 m. balandžio 20 d. pateiktoje Deklaracijoje pareiškėja apmokestinamąsias pajamas deklaravo kaip neapmokestinamąsias. Tačiau D dalyje „Turto pajamos“ turto pardavimo pajamoms pareiškėja negali taikyti lengvatos „Per 1 metus nuo Europos ekonominės erdvės valstybėje deklaruoto būsto perleidimo įsigytas kitas EEE valstybėje deklaruotas būstas“ kadangi ji neįsigijo naujo būsto, kuriame būtu deklaruota gyvenamoji vieta. VMI dar nurodė ir tai, kad pareiškėja minėtus trūkumus turi pašalinti ne vėliau kaip per 10 dienų ir pateikti tinkamai užpildytą dokumentą per Elektroninio deklaravimo sistemą.
4.6. Pareiškėja 2023 m. rugpjūčio 24 d. pateikė VMI paklausimą „Dėl gyventojų pajamų mokesčio“.
Paklausime pareiškėja išdėstė susidariusią situaciją įtakojusias aplinkybes, nurodydama, kad laiku nedeklaravo gyvenamosios vietos naujai įsigytame būste, nes pastatytas namas be vidaus apdailos ir kad savo gyvenamąją vietą buvo deklaravusi pas savo sutuoktinio brolį.
VMI, atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjos išdėstytos aplinkybės nesuteikia pagrindo taikyti GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 54 punkte įtvirtintą lengvatą, parengė ir pareiškėjai pateikė paaiškinimą 2023 m. rugsėjo 5 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos pateikimo“. VMI paaiškino GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 54 punkte įtvirtintos lengvatos taikymo nuostatas ir vadovaudamasi išdėstytomis nuostatomis bei atsižvelgdama į pareiškėjos pateiktus paaiškinimus, paprašė patikslinti Deklaraciją, taip pat paaiškino pateikto rašto apskundimo tvarką.
4.7. Pareiškėja 2023 m. spalio 25 d. VMI pateikė paaiškinimą.
Pareiškėja vėl nurodė tas pačias aplinkybes kaip ir 2023 m. rugpjūčio 24 d. pateiktame paklausime. Taip pat pateikė kaimynų liudijimus.
VMI, atsižvelgdama į pareiškėjos pateiktus dokumentus ir paaiškinimus, 2023 m. spalio 27 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos pateikimo“ dar kartą paprašė pareiškėjos pateikti papildomus dokumentus, pagrindžiančius lengvatos taikymo galimybę, kodėl gyvenamoji vieta naujai įsigytame (pasistatytame) objekte buvo deklaruota vėliau.
4.8. VMI 2023 m. spalio 30 d. išsiuntė pareiškėjai informacinį pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini) apie dokumentų pateikimą.
Pranešime VMI nurodė, kad išnagrinėjo 2023 m. balandžio 20 d. pateiktos Deklaracijos duomenis ir nustatė trūkumus, t. y. pareiškėja turi pateikti dokumentus apie deklaruotas pajamas; dokumentus pagrįsti lengvatos taikymo galimybę, kodėl nedeklaravo gyvenamosios vietos iš karto po statybos užbaigimo, kadangi statinių, adresu (duomenys neskelbtini), statyba buvo užbaigta 2022 m. rugsėjo 19 d., o gyvenamąją vietą deklaravo tik 2023 m. gegužės 10 d. (gyvenamoji vieta buvo deklaruota beveik 8 mėn. vėliau).
5. Pareiškėja 2023 m. lapkričio 15 d. pateikė Šiaulių apskrities VMI Prašymą, kuriame prašė suteikti jai lengvatą dėl parduoto turto mokesčio.
Prašyme nurodė, kad kitas turtas buvo įsigytas per metus laiko, jame faktiškai gyveno, tačiau nedeklaravo savo gyvenamosios vietos dėl didelio darbo krūvio, slenkančio grafiko, kraustymosi, naujo namo statybų ir pan. Kartu su prašymu pareiškėja pateikė savo sutuoktinio ir kaimynų liudijimus (paaiškinimus).
6. VMI 2023 m. lapkričio 23 d. pateikė atsakymą (Raštą).
Rašte, be kita ko, nurodyta, kad VMI, išnagrinėjusi paklausimą, teikia paaiškinimą dėl 2022 m. gautų nekilnojamojo turto perleidimo pajamų apmokestinimo.
Rašte pacituota GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 54 punkto nuostata. Tuomet VMI nurodė, jog pareiškėja su savo sutuoktiniu 2022 m. vasario 24 d. pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius adresu (duomenys neskelbtini), kuriuos įsigijo jungtine nuosavybės teise – žemės sklypą 2021 m. kovo 9 d., gyvenamąjį namą 2022 m. sausio 10 d. Nurodytu adresu gyvenamąją vietą pareiškėja buvo deklaravusi laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 13 d. iki 2023 m. sausio 9 d., t. y. trumpesnį nei 2 metų laiką. VMI duomenimis, 2019 m. rugpjūčio 14 d. pirktame žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pagal 2022 m. rugsėjo 19 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškėja jungtinės nuosavybės teise įregistravo ūkinius pastatus (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius adresu (duomenys neskelbtini), kuriame nuo 2023 m. gegužės 10 d. deklaravo gyvenamąją vietą, t. y. jau praėjus vienerių metų laikotarpiui nuo turėto būsto pardavimo. VMI duomenimis, pareiškėja 2023 m. balandžio 20 d. pateikė 2022 m. mokestinio laikotarpio Deklaraciją, kurios D dalyje „Turto pajamos“ deklaravo 2022 m. vasario 24 d. turto pardavimo pajamas, taikydama neapmokestinimo lengvatą „Per 1 metus nuo Europos ekonominės erdvės valstybėje deklaruoto būsto perleidimo įsigytas kitas EEE valstybėje deklaruotas būstas“.
Į pareiškėjos pateiktus paaiškinimus ir pridėtus duomenis, VMI paaiškino, kad GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 54 punkte nustatyta lengvata gali būti taikoma, kai yra išpildytos šios sąlygos: gautos pajamos per vienerius metus nuo tokio būsto pardavimo turi būti panaudojamos kito būsto įsigijimui, kuriame gyvenamąją vietą gyventojas turi deklaruoti taip pat per vienerius metus nuo būsto pardavimo. Pažymėjo, kad esminė GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 54 punkte įtvirtintos lengvatos taikymo sąlyga yra gyvenamosios vietos deklaravimas Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo (toliau – ir GVDĮ) nustatyta tvarka. Pagal GVDĮ 4 straipsnio 15 dalį asmuo laikomas deklaravusiu gyvenamąją vietą nuo deklaravimo duomenų įrašymo į Gyventojų registrą dienos.
Atsižvelgiant į išdėstytą, VMI nurodė, jog GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 54 punkto nuostatos negali būti taikomos, nes neišpildyta būtinoji sąlyga dėl gyvenamosios vietos deklaravimo įgytame būste. Kartu VMI paprašė patikslinti Deklaracijos už 2022 m. mokestinį laikotarpį duomenis.
VMI informavo, kad jos teikiamas paaiškinimas mokesčių mokėtojui neturi teisės akto galios ir išreiškia kompetentingos valstybės institucijos nuomonę mokesčių įstatymų ar kitų teisės aktų reglamentuojamais klausimais.
7. Pareiškėja, nesutikdama su VMI Raštu, kreipėsi į teismą, prašydama minėtą Raštą panaikinti ir įpareigoti VMI iš naujo nagrinėti jos 2023 m. lapkričio 15 d. Prašymą ir Deklaraciją.
8. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 2 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad prašymas – su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus. Skundas – asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame tas asmuo nurodo, kad yra pažeistos jo ar kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašo juos apginti (to paties straipsnio 12 dalis). Administracinis sprendimas – teisės aktų reglamentuotu būdu ir (ar) forma išreikšta vienkartinė viešojo administravimo subjekto valia dėl teisės taikymo, privaloma ir skirta konkrečiam asmeniui ar individualiai apibrėžtai asmenų grupei (to paties straipsnio 5 dalis). VAĮ 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenų prašymus ir skundus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles.
Taigi, Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (toliau - Taisyklės), 45 punkte nustatyta, kad į prašymą institucija atsako atsižvelgdama į jo turinį: į prašymą suteikti administracinę paslaugą atsakoma suteikiant prašomą vieną iš VAĮ 19 straipsnio 1 dalyje nurodytų administracinių paslaugų (ar prašomas kelias administracines paslaugas) arba pateikiant motyvuotą atsisakymą tą padaryti (45.1 papunktis); į prašymą pakonsultuoti asmenį jam aktualiu klausimu atsakoma suteikiant konsultaciją pagal institucijai nustatytą kompetenciją arba pateikiant motyvuotą atsisakymą tą padaryti (45.2 papunktis); į prašymą priimti administracinį sprendimą atsakoma VAĮ 13 straipsnyje nustatyta tvarka (45.3 papunktis); į prašymą, nenurodytą Taisyklių 45.1–45.3 papunkčiuose, atsakoma laisva forma (45.4 papunktis).
9. VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad administraciniame sprendime, be kita ko, turi būti nurodyta: atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos (4 punktas); administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 punktas); administracinio sprendimo motyvai (6 punktas).
Aiškindamas VAI 8 straipsnį (šiuo metu galiojančios įstatymo redakcijos atitiktis yra 10 straipsnio 5 dalis), Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jog jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės aktų reikalavimus; taip pat su gero administravimo principu (žr., pvz., 2011 m. birželio 27 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011; 2014 m. kovo 19 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-662-839/14; 2014 m. kovo 25 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-756-997/2014; 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-2760-492/2015; ir kt.).
10. Kaip matyti iš skundžiamo Rašto, taip pat 2025 m. vasario 10 d. pateikto paaiškinimo, VMI pareiškėjos Prašymą vertino (kvalifikavo) kaip paklausimą dėl mokesčių lengvatos taikymo; tad VMI pareiškėjai iš esmės pateikė tik informacinio pobūdžio Raštą, kuriame paaiškino pareiškėjos 2022 m. gautų nekilnojamojo turto perleidimo pajamų apmokestinimą, ir kurį pasirašė Mokestinių prievolių departamento Gyventojų pajamų deklaracijų vertinimo skyriaus vyriausioji specialistė.
11. Tačiau teisėjų kolegija su tokiu VMI Prašymo vertinimu (kvalifikavimu) nesutinka. Pareiškėja savo Prašyme aiškiai nurodė: „Prašau suteikti lengvatą dėl parduoto turto mokesčio.“. Taigi, pareiškėja neteikė paklausimo dėl mokesčių lengvatos taikymo, kaip klaidingai nurodo VMI, o ji prašė suteikti jai lengvatą dėl parduoto turto mokesčio, t. y. iš esmės prašė priimti administracinį sprendimą. Tad VMI turėjo atitinkamai spręsti dėl pareiškėjos pateikto Prašymo reikalavimo, t. y. vertinti, ar tokį sprendimą VMI apskritai gali / negali priimti, koks sprendimas pareiškėjos Prašymo atžvilgiu yra priimamas (tenkinamas / atmetamas), kodėl priimamas toks sprendimas, pateikiami motyvai, ir pan. VMI priimamą sprendimą dėl pareiškėjos Prašymo reikalavimo turėjo pasirašyti tam įgaliotas subjektas (turintis teisę priimti administracinius sprendimus), o ne Mokestinių prievolių departamento Gyventojų pajamų deklaracijų vertinimo skyriaus vyriausioji specialistė, kuri, pagal VMI pateiktus duomenis, turi teisę pasirašyti tik iš esmės informacinio pobūdžio raštus į suinteresuotų asmenų paklausimus.
12. Šiame kontekste paminėtina aktuali teismų praktika. LVAT yra pažymėjęs, kad, jei viešojo administravimo subjektui yra pateiktas konkretus prašymas priimti tam tikrą administracinį sprendimą, šis subjektas ir turi priimti tokį administracinį sprendimą (teigiamą arba neigiamą), kaip jį įpareigojo įstatymų leidėjas, užuot priėmus kitos rūšies administracinį sprendimą. Asmens prašymo perkvalifikavimas, iš esmės nepriimant įstatyme numatytų sprendimų, prilyginamas pareigos motyvuoti priimamus administracinius aktus pažeidimui. Tokia situacija taip pat nėra suderinama su VAĮ įtvirtintu objektyvumo principu (žr., pvz., 2013 m. balandžio 22 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A602-658/2013; 2015 m. kovo 16 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A-1433-146/2015).
13. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, yra pagrindas panaikinti skundžiamą Raštą ir įpareigoti atsakovę pareiškėjos Prašymą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 2 punktas, 91 straipsnio 1 dalis).
14. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėja skundu (patikslintu), be kita ko, dar prašė įpareigoti VMI iš naujo nagrinėti ir jos 2023 m. balandžio 20 d. pateiktą 2022 m. mokestinio laikotarpio Pajamų mokesčio deklaraciją (GPM311 formą) dėl deklaruotų 2022 m. vasario 24 d. turto pardavimo pajamų ir galimybės pasinaudoti gautų pajamų neapmokestinimo lengvata.
Tačiau šis pareiškėjos reikalavimas negali būti patenkinamas, nes ji savo Prašyme tokio klausimo VMI nekėlė, VMI dėl jo nėra pasisakiusi. Jeigu vertinant šį įpareigojimą kaip savarankišką reikalavimą teismui, tai pabrėžtina, kad savarankiškas reikalavimas įpareigoti atlikti veiksmus paprastai formuluojamas tuomet, kai skundžiamas vilkinimas atlikti veiksmus. Tačiau šiuo atveju pareiškėja neskundžia vilkinimo, tad ir toks reikalavimas negali būti patenkinamas.
15. Apibendrinant konstatuotina, kad pareiškėjos skundas patenkinamas iš dalies, t. y. panaikinamas VMI Raštas bei atsakovė įpareigojama pareiškėjos Prašymą nagrinėti iš naujo; kitoje dalyje skundas atmetamas (ABTĮ 88 straipsnio 1 ir 2 punktai).
16. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą, įskaitant ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti; atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (to paties straipsnio 5 dalis).
17. Pareiškėjos skundas patenkintas iš dalies, tad ji turi teisę į dalį savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Įvertinus pareiškėjos pareikštų reikalavimų ir jų patenkinimo skaičių bei apimtį (pagrindiniai, išvestiniai reikalavimai), laikytina, kad pareiškėja turi teisę į 75 proc. savo patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Pareiškėja prieš kreipdamasi į teismą sumokėjo 30 Eur žyminį mokestį, nors pareiškėja turėjo pareigą mokėti tik 22,50 Eur žyminį mokestį, nes skundą teikė elektroninio ryšio priemonėmis (ABTĮ 35 straipsnio 1 ir 3 dalys). Tad pareiškėjai grąžinama 7,50 Eur žyminio mokesčio permoka (ABTĮ 38 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Pareiškėja įrodymų apie patirtas kitas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.
Taigi, pareiškėjai iš atsakovės iš viso priteistina 16,87 Eur (22,50 Eur x 75 proc.) bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 - 2 punktais, 132–133 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškėjos L. B. skundą (patikslintą) dėl atsakymo (rašto) panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus patenkinti iš dalies.
Panaikinti atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2022 m. lapkričio 23 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl atsakymo į paklausimą“ ir įpareigoti atsakovę iš naujo nagrinėti pareiškėjos L. B. 2023 m. lapkričio 15 d. prašymą.
Kitą skundo dalį atmesti.
Gražinti pareiškėjai L. B. dalį žyminio mokesčio, t. y. 7,50 Eur (septynis eurus ir 50 ct), kuris buvo sumokėtas 2023 m. gruodžio 26 d. mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) (sumokėta buvo 30 Eur).
Priteisti pareiškėjai L. B. iš atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 16,87 Eur (šešiolika eurų ir 87 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmus.