- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-02-26
- Bylos Nr.
- A-469-202-07
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Stasys Gudynas (pirm.), Sigita Rudėnaitė (pran.), Algirdas Taminskas
- Atsakovas
- Nacionalinės vartotojų teisių apsaugos tarybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus degtinė“
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gudyno (kolegijos pirmininkas), Sigitos Rudėnaitės (pranešėja) ir Algirdo Taminsko,
dalyvaujant pareiškėjo atstovams I.S., adv. Onai Vitartienei
atsakovo atstovams G.S., E.P.
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės Nacionalinės vartotojų teisių apsaugos tarybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. birželio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus degtinė“ skundą atsakovei Nacionalinei vartotojų teisių apsaugos tarybai prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Lietuvos Respublikos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, vadovaudamasi Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 7 punktu, 2006 m. vasario 15 d. surašė AB "Vilniaus degtinė" Alkoholio kontrolės įstatymo nustatyto reklamos draudimo visuomenės informavimo priemonėse pažeidimo protokolą (toliau - Protokolas). Protokole konstatuota, kad 2005 m. spalio 21 d. dienraštyje "Vakaro žinios" Nr. 245(1716) buvo išspausdinta degtinės "Bajorų Premium" reklama, kurioje nurodyta: "Didžiuosiuose prekybos centruose nusipirkęs "Bajorų Premium" x 2 pakuotę, gausi CD "Bajorų Premium afigennai" - pamatysi, kaip degtinė išpilsto muziką" (b. l. 43-45). Nacionalinė vartotojų teisių apsaugos taryba 2006 m. kovo 10 d. nutarimu Nr.170-B/170-R AB "Vilniaus degtinė" už Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 1 ir 8 punktų pažeidimą paskyrė ekonominę sankciją - 1000 Lt baudą (b. l. 75-81).
Šalies argumentai
Pareiškėja skundu (b. 1. 2-6) prašė Nacionalinės vartotojų teisių apsaugos tarybos 2006 m. kovo 10 d. nutarimą Nr. 170-B/170-R panaikinti, nurodydama, jog atsakovė peržengė Protokole apibrėžtas bylos nagrinėjimo ribas, neteisingai interpretavo faktus, sprendimą priėmė remdamasi prielaidomis. Teisminio bylos nagrinėjimo metu pareiškėjos atstovai pažymėjo, jog Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai įstatymai nesuteikia teisės kontroliuoti teisės aktų reikalavimų laikymosi alkoholio reklamos draudimo ir ribojimo srityse.
Atsiliepimas
Atsakovė Nacionalinė vartotojų teisių apsaugos taryba atsiliepime į skundą (b. l. 34-38) nurodė, jog AB "Vilniaus degtinė" skundas nepagrįstas. Sprendimas skirti ekonominę sankciją, atsakovės teigimu, buvo priimtas pilnai ištyrus daiktinius ir rašytinius įrodymus, išklausius šalių paaiškinimus.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. birželio 27 d. sprendimu skundą patenkino ir Nacionalinės vartotojų teisių apsaugos tarybos 2006 m. kovo 10 d. nutarimą Nr. 170-B/170-R panaikino. Teismas nurodė, jog pagal Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 1 dalį už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus baudas juridiniams asmenims ir užsienio juridinių asmenų filialams bei atstovybėms turi teisę skirti Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Tarnyba), Nacionalinė vartotojų teisių apsaugos taryba, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos (toliau – VMI), teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos, institucija, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota išduoti vyno produktų ir žemės ūkio kilmės etilo alkoholio importo ir eksporto licencijas, Vyriausybės įgaliota institucija, kuri turi būti informuojama apie alkoholio produktų (išskyrus vyno produktus ir žemės ūkio kilmės etilo alkoholį) importą, savivaldybių institucijos ir policija. Nurodytų kontrolės institucijų įgalioti darbuotojai (pareigūnai), nustatę, kad šio įstatymo reikalavimai pažeisti, surašo Administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatyto turinio protokolą. Vadovaujantis Administracinių teisės pažeidimų kodekso 259 straipsnio 1 dalimi, protokolą surašo tam įgaliotas pareigūnas, visuomeninės organizacijos ar visuomeninio savaveiksmio organo atstovas. Teismas nurodė, jog pareigūno įgaliojimų ribas tiesiogiai apibrėžia viešojo administravimo subjekto, kurio vardu jis veikia, teisių bei pareigų apimtis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog viešojo administravimo subjekto veikla turi remtis įstatymu ir atitikti jo reikalavimus, kad atlikdamas administracinius veiksmus, susijusius su asmenų teisėmis ir laisvėmis, šis subjektas negali peržengti jam įstatymų suteiktos kompetencijos ribų. Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 14 dalyje reglamentuota, kad baudas už šio įstatymo 29 straipsnyje nustatytų reikalavimų pažeidimus skiria Tarnyba (išskyrus už reklamos pažeidimus visuomenės informavimo priemonėse), savivaldybių institucijos (už išorinės reklamos draudimo pažeidimus) ir Nacionalinė vartotojų teisių apsaugos taryba (už reklamos pažeidimus visuomenės informavimo priemonėse). Vadovaujantis Alkoholio kontrolės įstatymo 35 straipsnio 1 dalimi, už šio įstatymo 29 straipsnio reikalavimų pažeidimus protokolus turi teisę surašyti tik ekonomines sankcijas įgaliotos skirti viešojo administravimo institucijos. Tarp jų Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba nėra paminėta. Be to, pagal Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 7 dalį, kaip laikomasi alkoholio reklamos ribojimo reikalavimų, kontroliuoja Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba (išskyrus pažeidimus visuomenės informavimo priemonėse), savivaldybių institucijos (išorinės reklamos draudimo pažeidimus), bei Nacionalinė vartotojų teisių apsaugos taryba (pažeidimus visuomenės informavimo priemonėse). Teismo konstatavimu, nagrinėjamoje byloje Alkoholio kontrolės įstatymo nustatyto reklamos draudimo pažeidimo visuomenės informavimo priemonėse protokolą pareiškėjos atžvilgiu surašė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos valstybinė maisto produktų inspektorė, t. y. institucijos, nekompetentingos kontroliuoti, kaip juridiniai ir fiziniai asmenys laikosi įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, susijusių su alkoholio reklamos draudimu ir ribojimu, pareigūnė. Atsižvelgiant į tai, konstatuota, kad alkoholio reklamos ribojimo pažeidimo bylos teisena pradėta pažeidžiant procesines teisės normas ir šis pažeidimas turi esminės reikšmės Nacionalinės vartotojų teisių apsaugos tarybos 2006 m. kovo 10 d. nutarimo Nr. 170-B/170-R teisėtumui. Teismas nurodė, jog pagal Vyriausybės 2000 m. birželio 28 d. nutarimo Nr.744 „Dėl Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nuostatų patvirtinimo" 6.1.6, 6.2.9, 6.2.10 punktus šiai tarnybai nenustatytos teisės, susiję su protokolų dėl alkoholio reklamos ribojimų pažeidimų surašymu. Teisėjų kolegija padarė išvadą, jog yra pagrindas skundžiamą nutarimą panaikinti kaip neteisėtą. Nustačius procesinius pažeidimus, teismas minėto nutarimo nebevertino Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnyje išdėstytų materialinių teisės normų interpretavimo ir taikymo kontekste.
III.
Atsakovė apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006m. birželio 27 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Apeliantės manymu, teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas. Apeliantė remiasi Administracinių teisės pažeidimų kodekso 259¹, 189¹⁴ straipsniais, pažymėdama, jog pagal šį kodeksą ji nėra įgaliota surašyti protokolo dėl Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo nustatyto reklamos draudimo pažeidimo visuomenės informavimo priemonėse, tačiau tarybos teisę skirti baudas už alkoholio gaminių reklamos pažeidimus visuomenės informavimo priemonėse numato Alkoholio kontrolės įstatymas. Atsižvelgiant į tai, kad Alkoholio kontrolės įstatyme nenumatyta alkoholio gaminių reklamos pažeidimų visuomenės informavimo priemonėse tyrimo tvarka, apeliantės manymu, minėtiems pažeidimams tirti pagal analogiją taikytina Reklamos įstatymo (Žin., 2000, Nr.64-1937) 23 straipsnyje nustatyta pažeidimų nagrinėjimo tvarka. Todėl ji 2002 m. spalio 16 d. nutarimu Nr. 71 (Žin., 2002, Nr. 102-4597) teisėtai įgaliojo Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą kontroliuoti Reklamos įstatymo nustatytų draudimų ir reikalavimų įgyvendinimą maisto produktų, įskaitant alkoholį, ir su jais susijusių paslaugų srityje. Pažymima, jog šiai tarnybai Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr. 505 „Dėl rinkos priežiūros institucijų reorganizavimo" (Žin., 2000, Nr. 38-1064) pavesta maisto prekių (įskaitant alkoholį) rinkos priežiūra. Todėl taryba, atlikdama kontrolę pagal Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnį, vadovaudamasi Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2006 m. vasario 15 d. surašytu Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo nustatyto reklamos draudimo pažeidimo visuomenės informavimo priemonėse protokolu Nr. 9 ir kita pateikta medžiaga, išklausiusi bylos dalyvių paaiškinimus ir įvertinusi aplinkybes, vadovaudamasi Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 7 dalimi, teisėtai paskyrė pareiškėjai Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 6 dalyje nustatyto dydžio baudą (1000 litų).
Atsiliepimas
Pareiškėja atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime pažymima, jog prašymas įtraukti Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą trečiuoju suinteresuotu asmeniu teismui nebuvo pateiktas, šis subjektas neįtrauktas byloje trečiuoju suinteresuotu asmeniu ir juridinio pagrindo tam nėra, nes pareiškėja kreipėsi į teismą dėl Nacionalinės vartotojų teisių apsaugos tarybos prie Teisingumo ministerijos nutarimo panaikinimo, Valstybinė maisto veterinarijos tarnyba jos atžvilgiu nėra priėmusi jokio akto, kuris pažeistų jos teises. Pareiškėjos manymu, šiuo atveju Administracinių teisės pažeidimų kodekso normos netaikytinos, kadangi juridiniai asmenys administracinių teisės pažeidimų subjektais nelaikomi. Tuo tarpu Alkoholio kontrolės įstatymas numato atsakomybę tik juridiniams asmenims. Be to, jis numato ne tik baudų dydžius, pažeidimus, šiame įstatyme numatytas ir baudų skyrimo procesas. Šiomis aplinkybėmis teismas teisingai ir išsamiai bei juridiškai pagrįstai išaiškino ir pritaikė teisės normas. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad apelianto skunde Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 189¹⁴ straipsnis aiškinamas plečiamai, be to, šio straipsnio taikymas ginčijamu atveju negalimas ir dėl to, kad šio straipsnio dispozicija numato fizinių asmenų atsakomybę už kliudymą viešojo administravimo subjektui vykdyti savo funkcijas. Pareiškėjo teigimu, apeliantas bet kokiomis priemonėmis stengiasi pateisinti priimto akto teisėtumą, nors tai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintiems teisinės valstybės principams. Atsiliepime pažymima jog AB "Vilniaus degtinė" atsakingi darbuotojai ar pareigūnai nekliudė Nacionalinei vartotojų teisių apsaugos tarybai vykdyti savo funkcijų. Todėl apelianto motyvai dėl ATPK 189¹⁴ straipsnio taikymo išeina už ginčo nagrinėjimo ribų ir yra nenagrinėtini. Apeliacinio skundo motyvas dėl ATPK 259¹ straipsnio taikymo, pareiškėjos teigimu, yra šios teisės normos interpretacija, kuri ginčijamu atveju negali būti taikoma. Be to, pareiškėja pažymi, jog ATPK 259¹ straipsnis suteikia Nacionalinei vartotojų teisių apsaugos tarybai ir jos įgaliotiems valstybės įstaigų pareigūnams surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus dėl šio kodekso 189¹⁴ straipsnyje numatyto pažeidimo (kliudymas Nacionalinei vartotojų teisių apsaugos tarybai ar jos įgaliotai valstybės institucijai atlikti pavestas funkcijas), tačiau bylas dėl minėtų pažeidimų nagrinėti bei skirti baudas teisė jai nėra suteikta. Pareiškėjos teigimu, atsakomybė už reklamos pažeidimus visuomenės informavimo priemonėse turėjo būti taikoma reklamos skleidėjui (dienraščiui). Atsiliepime akcentuojama, jog tyrimo tvarka ir nagrinėjimo tvarka, taikant lingvistinį teisės aiškinimo metodą, yra skirtingos sąvokos, kurioms jokia analogija negali būti taikoma (Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, 1992 m. Mokslo ir enciklopedijų leidykla, Vilnius 412, 848 psl.). Pareiškėja remiasi Reklamos įstatymo 23 straipsnio 2, 3 dalimis, bei pažymi, jog šiuo atveju skiriant baudą pritaikyta speciali teisės norma, kuri yra viršesnė bendrųjų teisės normų atžvilgiu, kad tiek alkoholio reklamos ribojimus, tiek pažeidimų tyrimo ir fiksavimo tvarką, tiek baudų dydžius, jų skyrimo tvarką, tiek ir apskundimo tvarką išsamiai reglamentuoja Alkoholio kontrolės įstatymas (29 straipsnio 7 dalis ir 34 straipsnio 10, 14 dalys, 35, 37 straipsniai). Atsiliepime nurodoma, jog Vyriausybė 2000 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr.505 "Dėl rinkos priežiūros institucijų reorganizavimo" reorganizavo rinkos priežiūros institucijas, tačiau jokių įgaliojimų dėl alkoholio reklamos kontrolės Nacionalinei vartotojų teisių apsaugos tarybai nesuteikė (ir negalėtų suteikti, kadangi alkoholio reklamos ribojimų priežiūra visuomenės informavimo priemonėse jai suteikta Alkoholio kontrolės įstatymu, kuris yra aukštesnės galios nei Vyriausybės nutarimas). Pareiškėjos manymu, teismas, priimdamas sprendimą byloje, tinkamai pritaikė ir išaiškino teisės normas, naikinti jo nėra juridinio pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėja ginčija Nacionalinės vartotojų teisių apsaugos tarybos nutarimą, kuriuo įmonė nubausta 1000 Lt bauda už Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 1 ir 8 punktų pažeidimus.
Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnis nustato alkoholio reklamos ribojimus, šio straipsnio 7 dalis įvardija valstybės institucijas, kompetentingas kontroliuoti alkoholio reklamos taisyklių laikymąsi: ,,Kaip laikomasi šio straipsnio reikalavimų, kontroliuoja Tarnyba (išskyrus pažeidimus visuomenės informavimo priemonėse), savivaldybių institucijos (išorinės reklamos draudimo pažeidimus) bei Nacionalinė vartotojų teisių apsaugos taryba (pažeidimus visuomenės informavimo priemonėse).“
Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnis įgalioja Nacionalinę vartotojų teisių apsaugos tarybą pagal savo kompetenciją skirti baudas už Alkoholio kontrolė įstatymo pažeidimus juridiniams asmenims ir užsienio juridinių asmenų filialams bei atstovybėms.
Bylos medžiaga nustatyta, kad reklaminiai teiginiai, už kuriuos pareiškėjai paskirta bauda, buvo išspausdinti dienraštyje ,,Vakaro žinios“.
Iš to, kas pasakyta, išplaukia išvada, kad Nacionalinė vartotojų teisių apsaugos taryba ginčijamą nutarimą dėl ekonominių sankcijų taikymo UAB ,,Vilniaus degtinė“ priėmė veikdama savo kompetencijos ribose (intra vires).
Vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą būtina nustatyti, kokią reikšmę skundžiamo nutarimo teisėtumui turi aplinkybė, kad įstatymo pažeidimo protokolą surašė ne Nacionalinė vartotojų teisių apsaugos taryba, o Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.
Alkoholio kontrolės įstatymas VI skyriuje nustato specialią atsakomybės už šio įstatymo pažeidimus taikymo tvarką juridiniams asmenims ir užsienio juridinių asmenų filialams bei atstovybėms bei tokių bylų nagrinėjimo proceso taisykles. Ši tvarka turi būti taikoma ir tiriant alkoholio reklamos pažeidimus. Atsakovės pozicija, kad alkoholio reklamos pažeidimai, padaryti visuomenės informavimo priemonėse, turi būti tiriami pagal Reklamos įstatymo normas, nepagrįsta. Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo (2000 m. liepos 18 d. Nr. VIII-1871) 1 straipsnio 3 dalis nustato įstatymų konkurencijos taisyklę, pagal kurią šio įstatymo normos netaikomos tuo atveju, kai tuos pačius teisinius santykius reglamentuoja specialūs įstatymai.
Alkoholio kontrolės įstatymas nesuteikia Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai įgalinimų kontroliuoti, kaip laikomasi alkoholio reklamos apribojimų.
Atsakovės pozicija šiuo klausimu yra tokia, kad Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba yra kompetentinga kontroliuoti alkoholio reklamos reikalavimų laikymąsi Reklamos įstatymo ir jo pagrindu priimto atsakovės nutarimo pagrindu
Reklamos įstatymo 17 straipsnis ,,Reklamos kontrolės institucijos ir įstaigos“, kurio nuostatomis remiasi atsakovė, nustato:
Aprašomoji dalis
,,šio įstatymo nustatytų reklamos naudojimo draudimų ir reikalavimų įgyvendinimą kontroliuoja Nacionalinė vartotojų teisių apsaugos taryba bei jos įgaliotos valstybės įstaigos, Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba (toliau - Konkurencijos taryba), vietos savivaldos vykdomosios institucijos ir valstybės įstaiga, atsakinga už kultūros vertybių apsaugą, bei saugomos teritorijos steigėjo įgaliota įstaiga.“.
Žemesnės instancijos teismas
Nacionalinė vartotojų teisių apsaugos taryba 2002 m. spalio 16 d. Nr. 71 nutarimu ,,Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos reklamos įstatymą“ vadovaudamasi Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 17 straipsnio 1 ir 2 dalimi, įgaliojo ,,Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą kontroliuoti Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo nustatytų reklamos naudojimo draudimų ir reikalavimų įgyvendinimą maisto produktų, įskaitant alkoholį, ir su jais susijusių paslaugų srityje, išskyrus klaidinančią, lyginamąją ir išorinę reklamą.“.
Pagal Reklamos įstatymo 1 straipsnio 1 dalį ,,jeigu kiti Lietuvos Respublikos įstatymai nustato papildomų ar kitų reklamos naudojimo reikalavimų arba nustato kitą reklamos naudojimo kontrolės tvarką ar reklaminės veiklos subjektų atsakomybę, taikomos tų įstatymų nuostatos. „.
Į Alkoholio kontrolės įstatymu reglamentuojamų visuomeninių santykių sritį patenka ir su alkoholio reklama susiję santykiai (įstatymo 1 straipsnio 2 dalis). Specialūs alkoholio reklamos ribojimai yra nustatyti Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnyje.
Kaip minėta anksčiau, Alkoholio kontrolės įstatymas nustato kitokią negu Reklamos įstatyme alkoholio reklamos naudojimo kontrolės ir subjektų atsakomybės taikymo tvarką, taigi alkoholio reklamos naudojimo kontrolei reklamos įstatymo nustatyta kontrolės tvarka netaikoma. Tuo pačiu tai reiškia, kad alkoholio reklamos kontrolei netaikomos cituotos Reklamos įstatymo 17 straipsnio ir Nacionalinės vartotojų teisių apsaugos tarybos 2002 m. spalio 16 d. nutarimo Nr.17 nuostatos. Šiuo nutarimu Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai nėra suteikti įgaliojimai kontroliuoti Alkoholio kontrolės įstatyme nustatytų alkoholio reklamos naudojimo draudimų ir reikalavimų įgyvendinimą.
Pagal Alkoholio kontrolės įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisės normą, ,,šio Įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje nurodytų kontrolės institucijų tam įgalioti darbuotojai (pareigūnai), nustatę, kad šio Įstatymo reikalavimai pažeisti, surašo Administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatyto turinio protokolą. „.
Nurodytų aplinkybių ir teisės aktų nuostatų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba neturi įgalinimų Alkoholio kontrolės įstatyme nustatytų alkoholio reklamos apribojimų laikymosi kontrolės srityje, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad surašydama alkoholio reklamos pažeidimo protokolą ši institucija viršijo savo įgalinimus, t.y. veikė ultra vires.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 260 straipsnio 1 dalis nustato, kad administracinio teisės pažeidimo protokole turi būti nurodoma: jo surašymo data ir vieta, protokolą surašiusio asmens pareigybė, pavardė, vardas; žinios apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį; administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė; šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas numatantis atsakomybę už šį pažeidimą teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo; liudytojų ir nukentėjusiųjų, jeigu jų yra, pavardės, adresai; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pasiaiškinimas; kitokios žinios, būtinos bylai išspręsti.
Nagrinėjamu atveju Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimo protokolą surašė, t.y. pažeidimo sudėtį konstatavo ir pažeidimą kvalifikavo tam nekompetentinga valstybės institucija, kas savo ruožtu laikytina esminiu procedūriniu atsakomybės taikymo pažeidimu, lemiančiu skundžiamo administracinio akto neteisėtumą.
Dėl nurodytų aplinkybių visumos teisėjų kolegija pripažįsta, kad skundžiamas atsakovės nutarimas pirmosios instancijos teismo sprendimu panaikintas pagrįstai, tenkinti apeliacinio skundo nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
atsakovės apeliacinį skundą mesti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. birželio 27d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.