- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-02-03
- Bylos Nr.
- 1-123-1065/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-29986-2019-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Kristina Jurevičienė
- Kaltinamasis
- T. L.
- Nukentėjusysis
- I. G.
- Advokatai
- Anatolij Šichovcov, Edmundas Janka
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.6.3Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko (BK 38 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.6.14Kitos atsakomybę lengvinančios aplinkybės (BK 59 str. 2 d.)
- 1.1.9.10Dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72-2 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.1.10.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
- 2.1.14Proceso išlaidos ir jų atlyginimas (BPK 103-106 str.)
- 2.1.15.1.1Turtinė žala
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.3.4.2Kaltinamojo apklausa (BPK 272 str.)
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273, 291 str.)
- 2.3.4.13Įrodymų paskelbimas sutrumpinto jų tyrimo atveju (BPK 291 str.)
- 2.3.6.4.2Nuosprendžio surašymas ir paskelbimas (BPK 302, 308 str.)
- 2.3.6.4.6pavadinimo nepavyko patikrinti
nepilnamečių nukentėjusiųjų atstovei pagal įstatymą D. S. ir nepilnamečių nukentėjusiųjų įgaliotajam atstovui advokatui Anatolij Šichovcov,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Pakruojo rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Pakruojo rajono savivaldybėje, nedirbantis, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
kaltinamasis T. L. nežymiai sužalojo ir sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui, o būtent: 2019 m. liepos 16 d., apie 8 val., (duomenys neskelbtini), Pakruojis, tyčia, virtuvėje suėmė nukentėjusiajai I. G. viena ranka už kaklo, jį spaudė ir pastūmė nukentėjusiąją, dėl ko ji alkūne trenkėsi į stalą, po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, koridoriuje metė batą nukentėjusiajai į veidą, pataikydamas į nosį, pastūmė nukentėjusiąją, dėl ko ji atsitrenkė į sieną bei ranka griebė už kaklo ir smaugė, tokiais savo tyčiniais veiksmais nukentėjusiajai I. G. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus – poodines kraujosruvas abiejose kaklo pusėse, odos nubrozdinimus dešinėje rankoje ir sukėlė fizinį skausmą.
Kaltinamasis T. L. teisiamojo posėdžio metu dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad tai įvyko 2019 m. liepos 16 d., apie 8 val. ryte, namuose, (duomenys neskelbtini), Pakruojyje. Jis paėmė I. G. telefoną nuo stalo, perskaitė kelis pranešimus, kad ji važiuos į Klaipėdą. Susinervino ir trenkė telefoną į sieną, jis sudužo, I. tuo metu sėdėjo virtuvėje prie stalo ir gėrė kavą. Sukonfliktavo, susistumdė ir jis ėjo dėtis daiktų. I. sėdėjo prie stalo, ji atsistojo, pasilenkė prie telefono ir jis pasilenkė, tuomet ir susistumdė. Jis ėjo į kambarį dėtis daiktų, ketino išvykti, kilo dar didesnis žodinis konfliktas. Buvo suėmęs ranka nukentėjusiajai už kaklo, spaudė ir ją pastūmė. Kaltę pripažįsta visiškai. Kai spaudė nukentėjusiajai kaklą, galėjo sukelti jai fizinį skausmą. Buvo blaivus. Kai pastūmė nukentėjusiąją, ji atsitrenkė į sieną. Dėjosi daiktus, ji mėtė rūbus, ginčijosi. Po to, kambaryje gavo iš puodelio į pakaušį. Koridoriuje metė batą į nukentėjusiąją, nematė, ar pataikė. Sužalojimų ant nukentėjusiosios nepastebėjo, nežiūrėjo. Koridoriuje stūmė ją dar kartą, tada gavo peiliu į šoną. Kai pastūmė, ji liko stovėti, gal atsitrenkė į sieną. Visus veiksmus, nurodytus kaltinamajame akte, pripažįsta. Konflikto niekas nematė, vaikai buvo kitame kambaryje. Buvo atėjęs I. brolis, neatsimena, ar jis būtų ką sakęs, ar daręs. I. jam dūrė peiliu konflikto metu, kai ją pastūmė. Po to, I. nuėjo į kambarį kviesti pagalbos. Jis buvo gydomas ligoninėje. Nukentėjusiosios atsiprašė, susitaikė. Gailisi dėl tokių savo veiksmų, galėjo išvengti viso to. Įvykio metu abu buvo blaivūs.
Po kaltinamojo apklausos, neiškilus jokių abejonių dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, išvardijus byloje esančius įrodymus bei su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutikus prokurorei, kaltinamojo gynėjai, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka. Vadovaujantis BPK 291 straipsniu, teisme buvo paskelbti byloje esantys įrodymai.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo veika jo prisipažinimu ir kitais byloje esančiais įrodymais yra įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį, nes jis smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą sugyventinei I. G.
Kaltinamojo T. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino, padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi, be to, atsiprašė nukentėjusiosios ir su ja susitaikė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamasis T. L. anksčiau teistas keturis kartus, tačiau teistumas išnykęs (2 t., b. l. 24-27, 29-39), metų laikotarpiu administracine tvarka baustas (2 t., b. l. 21–23), užimtumo tarnyboje neregistruotas (2 t., b. l. 48), nedirbantis (2 t., b. l. 49), yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra sunkinančių aplinkybių. T. L. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, atsiprašė nukentėjusiosios ir su ja susitaikė, byloje nėra pareikštas nukentėjusiosios civilinis ieškinys. Teismas, remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, turi pagrindo manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų, nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl, atsižvelgus ir į prokurorės ir nukentėjusiosios, kuri prašė kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti, poziciją, kaltinamasis T. L. nuo baudžiamosios atsakomybės atleistinas, jam susitaikius su nukentėjusiąja, o baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina (BK 38 straipsnis, BPK 303 straipsnio 4 dalis). T. L. išaiškintinos naujos nusikalstamos veikos padarymo pasekmės, numatytos BK 38 straipsnio 3 dalyje ir 4 dalyje.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, T. L. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė 94,39 eurų civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo už nukentėjusiajai I. G. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas (2 t., b. l. 129–130). Šis ieškinys yra įrodytas ir pagrįstas, kadangi nukentėjusiajai šios paslaugos (gydymas) po jos sužalojimo dėl kaltinamojo T. L. kaltės buvo suteiktos, todėl ieškinys tenkinamas visiškai, priteisiant jį iš kaltinamojo (CK 6.263 str., 6.280 str.).
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimą reglamentuoja BPK 106 straipsnis, kuris numato teisę iš nuteistųjų priteisti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų iš nuteistojo nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 straipsnio 2 dalis).
Kaip matyti iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2020 m. sausio 29 d. pažymos Nr. (12.35) PT-653 (pirminė) nukentėjusiajai I. G. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 213,12 Eur. Byloje taip pat pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2020 m. sausio 30 d. pažyma Nr. (12.35) PT-694 (pirminė), kurioje nurodyta, kad teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiems A. L. ir E. G. valstybė patyrė 141,71 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Atsižvelgiant į tai, jog antrinė teisinė pagalba nukentėjusiesiems buvo teikiama dėl T. L. neteisėtų tyčinių nusikalstamų veiksmų, ši suma pripažintina proceso išlaidomis (BPK 103 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 105 straipsnio 1 dalis). Tačiau įvertinus aplinkybes, jog įgaliotas atstovas mažamečiams nukentėjusiems buvo paskirtas teismo nutartimi, taip pat atsižvelgiantį į kaltinamojo turtinę padėtį (Sodros duomenimis – nedirbantis), aukščiau paminėtos nukentėjusiesiems suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš T. L. priteistinos mažinant atitinkamai iki 150 Eur (nuo 213,12 Eur) ir iki 50 Eur dydžio (nuo 141,71 Eur).
T. L. paskirtos kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 77–78) ir dokumentų paėmimas (2 t. b. 80), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kompaktiniai diskai – 3 vnt. paliktini saugoti byloje per visą jos saugojimo laiką.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis BPK 297–299, 301–302 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304–307, 312–313 straipsniais, teismas
nusprendžia:
T. L. nuo baudžiamosios atsakomybės, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, atleisti ir baudžiamąją bylą nutraukti jam susitaikius su nukentėjusiąja.
Vadovaujantis BK 72² straipsniu, T. L. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, ją atliekant per 4 (keturis) mėnesius, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Išaiškinti T. L., kad jam per vienerius metus nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, o per šį terminą padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Priteisti iš T. L. asmens kodas (duomenys neskelbtini), civilinį ieškinį už nukentėjusiosios I. G. gydymą – 94,39 eurų (devyniasdešimt keturis eurus 39 ct) Šiaulių teritorinei ligonių kasai, įmonės kodas 188784026, atsiskaitomoji sąskaita: Valstybinė ligonių kasa prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos, įmonės kodas 191351679, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT21 7300 0100 0248 4333 „Swedbank“ AB, banko kodas 73000.
Priteisti iš T. L. asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 200 Eur (du šimtus eurų) proceso išlaidų už suteiktą antrinę teisinę pagalbą sumokant jas į biudžeto pajamų surenkamą sąskaitą: LT24 7300 0101 1239 4300, Swedbank, AB, LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“; LT74 4010 0510 0132 4763, Luminor, AB; LT05 7044 0600 0788 7175, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, AB „Šiaulių bankas“; LT74 7400 0000 0872 3870, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT74 7400 0000 0872 3870, Danske Bank A/S, Lietuvos filialas; LT42 7230 0000 0012 0025, UAB „Medicinos bankas“; (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos), įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
T. L. paskirtas kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kompaktinius diskus – 3 (tris) vnt. palikti saugoti byloje per visą jos saugojimo laiką.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.