- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-04
- Bylos Nr.
- 1A-236-530/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-39425-2021-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Danutė Giačaitė, Arūnas Paštuolis, Jurgis Kiškis
- Nuteistasis
- D. M.
- Advokatai
- Egidijus Milašius
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jurgio Kiškio ir Arūno Paštuolio,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. M. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2022 m. sausio 7 d. nuosprendžio, kuriuo D. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 9 (devyniems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir D. M. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis prie skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies sudedant pridėta Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. liepos 22 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, pagal BK 140 straipsnio 1 dalį paskirta ir neatlikta bausmės dalis, D. M. paskiriant galutinę subendrintą 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityta laikinajame sulaikyme D. M. išbūta viena diena nuo 2021 m. lapkričio 11 d. 14.32 val. iki 2021 m. lapkričio 12 d. 14.07 val., prilyginant ją vienai laisvės atėmimo dienai.
Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuteistojo faktinio sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį dienos.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi ir 68 straipsniu, D. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 5 (penkeriems) metams.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2 dalimis, nusikalstamos veikos priemonę – automobilį ,,Honda Accord”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), paliktą saugoti D. M., nuspręsta konfiskuoti.
D. M. paskirtos kardomosios priemonės rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento paėmimas, paliktos galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas automobiliui ,,Honda Accord”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), paliktas galioti iki konfiskavimo įvykdymo ir panaikintas nuo konfiskuoto automobilio perdavimo Valstybinei mokesčių inspekcijai dienos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. D. M. (toliau – D. M.) Alytaus apylinkės teismo 2022 m. sausio 7 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį pripažintas kaltu už tai, kad 2021 m. lapkričio 11 d., apie 14.10 val., (duomenys neskelbtini), kelio (duomenys neskelbtini) 9 kilometre pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo V. U. vardu registruotą motorinę transporto priemonę – automobilį „Honda Accord“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, tai yra kai 14.32 val., nustatytas 2,21 promilių neblaivumas.
Šalies argumentai
2. Apeliaciniame skunde nuteistasis D. M. prašo pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2022 m. sausio 7 d. nuosprendį ir jo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, atidedant jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą teismo nustatytam terminui bei paskiriant vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas.
2.1. Skunde apeliantas nurodo, kad jis kaltės neginčija ir sutinka su nusikalstamos veikos kvalifikavimu, tačiau mano, jog pirmosios instancijos teismo jam skirta bausmė yra per griežta, neadekvati, neproporcinga ir priimta nesilaikant BK 54 straipsnio nuostatų bei teisingumo principo. Nuteistojo teigimu, skundžiamame nuosprendyje išdėstytos aplinkybės nevisiškai atitinka faktines bylos aplinkybes, dėl ko teismas padarė neteisingą išvadą dėl realios laisvės atėmimo bausmės jam paskyrimo, neįvertindamas jo ir jo šeimos socialinių interesų, situacijos išskirtinumo dėl šeimos išlaikymo ir kt.
2.2. Skunde D. M. teigia, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, neatsižvelgė į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas nesunkus nusikaltimas), taip pat į tai, jog nuteistasis automobilį vairavo labai trumpai, apie 20 sekundžių ir nuo degalinės iki sulaikymo vietos automobiliu nuvažiavo nedidelį atstumą, vos 200 – 300 m. Pasak D. M., jis savo vairavimu nesukėlė jokio eismo įvykio ir žalingų pasekmių kitiems asmenims. Nuteistojo teigimu, po šios nusikalstamos veikos įvykdymo jis padarė reikiamas išvadas ir daugiau nėra nusižengęs ar nusikaltęs. Apeliantas nurodo suprantantis padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir dėl to labai kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigia jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų nusikalstamų veikų. Skunde nuteistasis nurodo, kad tvirtai pasižada ir ateityje laikytis įstatymų ir nebenusikalsti. Nuteistojo teigimu, įvertinus tai, kad pirmosios instancijos teismas jam paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 5 penkis metus bei tai, kad yra konfiskuotas jo automobilis, galima pagrįstai spręsti, jog minėtos priemonės pakankamai prisidės prie to, kad nuteistasis savo duotą pažadą ištesės.
2.3. D. M. nurodo, kad yra vedęs, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, kurioje gyvena su šeima. Po nusikalstamos veikos padarymo jis įsidarbino UAB „D.“ staklininku, gauna atlyginimą ir išlaiko šeimą. Pasak apelianto, apylinkės teismas neįvertino ir to, kad jo šeimoje auga trys nepilnamečiai vaikai, o žmona yra bedarbė, todėl jis yra vienintelis dirbantis šeimos narys, išlaikantis penkerių asmenų šeimą. Paskyrus jam realią laivės atėmimo bausmę, jis neteks nuolatinio darbo, iš jo bus atimta galimybė dirbti ir išlaikyti šeimą, o pastaroji neteks pragyvenimo šaltinio. Dėl to bus padaryta didelė žala visai jo šeimai, tame tarpe ir nepilnamečiams vaikams, bus itin apsunkintas vaikų išlaikymas bei prarastas ryšys su jais. Nuteistasis skunde pažymi ir tai, kad yra pakankamai jauno amžiaus (36 metai), todėl gali padaryti reikiamas išvadas ir ateityje nebenusikalsti. Nuteistasis nurodo, kad nors praeityje ir buvo teistas už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, tačiau tai buvo prieš penkerius metus (2017 m. vasario 20 d. teismo nuosprendis). Pasak apelianto, jo ankstesni teistumai taip pat yra nesunkūs. D. M. teigimu, jo kritišką požiūrį į savo netinkamą elgesį įrodo ir tai, kad po nusikalstamos veikos padarymo jis atsisakė alkoholio ir savo noru ketina gydytis nuo piktnaudžiavimo juo. Apeliantas nurodo, kad 2022 m. sausio 24 d. yra įsiregistravęs Respublikiniame priklausomybės ligų centro Vilniaus filiale, kur praeis gydymo nuo alkoholio priklausomybės kursą ir reabilitaciją, todėl jeigu jis bus pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmę, jo gydymas bus nutrauktas ir tai labai neigiamai atsilieps jo ketinimams bei pasiryžimui visam laikui atsisakyti alkoholio vartojimo. Pasak D. M., skunde aptarti duomenys sudaro pagrindą manyti, kad jo resocializacija yra galima ir be realaus laisvės atėmimo, nagrinėjamu atveju paskiriant jam baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius jo elgesį bei turinčius auklėjamąjį ir pataisomąjį poveikį.
2.4. Skunde nuteistasis pažymi, kad šią nusikalstamą veiką jis padarė neapgalvotai, o jo prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis apylinkės teismo buvo įvertintas, pripažįstant tai jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, dėl ko, D. M. teigimu, įvertinus ir tai, kad nagrinėjamu atveju buvo konfiskuotas automobilis bei atimta teisė vairuoti transporto priemones, jam turėjo būti taikomos BK 75 straipsnio nuostatos. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neskirdamas bausmės vykdymo atidėjimo tokio savo sprendimo nemotyvavo. Apelianto teigimu, ta aplinkybė, kad jam anksčiau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, negalėjo būti suabsoliutinta. Nuteistojo teigimu, visi jo paminėti bylos duomenys sudaro prielaidas išvadai, kad jo atžvilgiu teismas turėjo pagrindą taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, nes paminėtos aplinkybės įrodo, jog bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. D. M. nurodo, kad laisvės atėmimo bausmė jam buvo paskirta netinkamai įvertinus padaryto nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, nuteistojo asmenybę ir neatsižvelgiant į aplinkybių visumą. Apeliantas nurodo, kad atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą ir paskyrus jam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones, bus sudarytos realios galimybės taisomai veikti jį, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį. Nuteistojo teigimu, laikantis baudžiamojo poveikio priemonių jis nebeturės galimybės nusikalsti. Skunde taip pat nurodoma, kad paskirtos bausmės bei minėtų priemonių sukeliami įpareigojimai ir suvaržymai turi ir prevencinę reikšmę, todėl atidėjus paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą patiriami nepatogumai ir sunkumai sąlygotų, kad nuteistasis ateityje nedarytų naujų nusikaltimų, nes nusižengus įstatymams sulauktų dar didesnių nepatogumų ir sunkumų.
3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje D. M. ir jo gynėjas palaikė apeliacinį skundą ir prašė neskirti realios laisvės atėmimo bausmės nuteistajam. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo D. M. apeliacinis skundas atmetamas
4. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nuteistasis nesutinka su jam paskirta laisvės atėmimo bausme, teigdamas, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas jo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, patikrina skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą dalyje dėl bausmės nuteistajam D. M. paskyrimo.
5. Savo apeliaciniame skunde nuteistasis D. M. nesutinka su jam paskirta laisvės atėmimo bausme ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismas paskyrė jam per griežtą ir neadekvačią bausmę bei taip pažeidė BK 54 straipsnio nuostatas. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą bei pirmosios instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje išdėstytus motyvus, neturi pagrindo sutikti su tokiais nuteistojo apeliacinio skundo argumentais.
6. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu skiriama asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant jo teises bei laisves. BK 54 straipsnyje yra įtvirtinti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes bei nusikalstama veika padarytą žalą. Teisingam bausmės paskyrimui būtina tinkamai įvertinti kaltinamojo asmenybę, jo vaidmenį padarant nusikalstamą veiką. Teismas, vertindamas kaltinamojo asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį, turi ypatingą dėmesį skirti tam, ar nusikaltimas buvo padarytas atsitiktinai, ar dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar nusikaltimo padarymui įtakos turėjo kaltinamojo antivisuomeninės nuostatos, kurios buvo susiformavusios jau iki nusikalstamo poelgio ir padarytas nusikaltimas kaltinamojo gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltinamajam turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltinamojo asmenybei.
7. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad skiriant bausmę D. M. buvo atsižvelgta į tai, kad jis vieną kartą jau teistas už analogišką tyčinį nusikaltimą ir teismui paskyrus terminuoto laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymas kaltinamajam buvo atidėtas, tačiau teismo pasitikėjimo jis nepateisino ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018 m. vasario 26 d. nutartimi jis buvo pasiųstas atlikti paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino tai, kad tais pačiais metais D. M. padarė kitą tyčinį smurtinį nusikaltimą (BK 140 straipsnio 2 dalis), o 2021 m. du kartus buvo nuteistas už smurtinius nusikaltimus (BK 140 straipsnio 1 dalis). Po baudžiamojo įsakymo bei nuosprendžio už analogišką nusikaltimą priėmimo nuteistasis eilę kartų vairavo automobilį be teisės vairuoti ir būdamas neblaivus, dėl ko buvo nubaustas administracine tvarka. Teismas, įvertinęs tokias aplinkybes konstatavo, kad D. M. nuolat ir sistemingai pažeidinėja įstatymo reikalavimą, draudžiantį vairuoti neblaiviam ir yra linkęs tai daryti, nors teisės vairuoti neturi nuo 2016 metų. Apylinkės teismas įvertino ir tą aplinkybę, kad naują nusikalstamą veiką nuteistasis padarė neatlikęs bausmės, paskirtos Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. liepos 22 d. teismo baudžiamuoju įsakymu (10 mėnesių laisvės apribojimo bausmės). Buvo įvertinta ir tai, kad D. M. už analogiškas veikas buvo skirtos tiek baudos administracine tvarka, tiek laisvės atėmimo bausmės baudžiamojo proceso tvarka, tačiau teigiamo poveikio jo elgesiui tai nepadarė, dėl ko teismas pagrįstai sprendė, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti D. M. paskyrus tik realią laisvės atėmimo bausmę, kadangi jokios švelnesnės bausmės rūšys nebuvo pakankamos siekiant bausmės tikslų. Bausmės dydis buvo nustatytas artimas vidurkiui, kadangi nagrinėjamu atveju buvo nustatyta viena D. M. atsakomybę lengvinanti bei viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Apygardos teismo vertinimu, anksčiau aptartos aplinkybės atskleidžia neigiamą nuteistojo požiūrį į įstatymų nuostatas. Akivaizdu, kad D. M. nevertino teismo parodyto pasitikėjimo bei toliau piktybiškai darė pažeidimus, kas itin neigiamai charakterizuoja jo asmenybę. Apeliantas jau turėjo galimybę koreguoti savo elgesį, teigiama linkme pakeisti gyvenimo būdą, gydytis nuo alkoholizmo, tačiau to nepadarė ir pasitaisyti nesistengė. Prieš tai nuteistajam skirta bausmė, nesusijusi su realiu laisvės atėmimu, neprivertė asmens veikti teisėtai, dėl ko jis girtas sėdosi už vairo, taip sukeldamas pavojų ne tik savo, tačiau ir aplinkinių sveikatai bei gyvybei. D. M. paskirta bausmė nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra per griežta, teisingumo ir proporcingumo principai taip pat nepažeisti, todėl jo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
8. D. M. teigimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja visi pagrindai jo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. BK 75 straipsnio 2 dalis numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas atidedamas, jei teismas nusprendžia, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad BK 75 straipsnio nuostatose nenumatyta tiesioginio draudimo taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymą asmeniui, kuris turi neišnykusį teistumą už anksčiau padarytus nusikaltimus ar kuriam jau buvo taikytos tokios įstatymo nuostatos, tačiau tokiu atveju asmeniui bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, motyvuojant ir atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, teismui konstatavus, kad bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, ir kilus dėl to pagrįstų abejonių, šis institutas neturi būti taikomas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje tokių anksčiau nurodytų išskirtinių aplinkybių nėra nustatyta. Nors ta aplinkybė, kad asmeniui anksčiau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, negali būti pagrindu neskiriant nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimo už kitą jo padarytą nusikalstamą veiką, tačiau nagrinėjamu atveju būtina pažymėti, kad D. M. anksčiau paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas, kadangi jis nesilaikė teismo jam nustatytų įpareigojimų, t. y. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pažeidė teismo skirtą įpareigojimą nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, būti namuose nustatytu laiku. Nusikalstamą veiką, už kurios padarymą asmuo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, jis padarė taip pat būdamas neblaivus, todėl akivaizdu, kad alkoholizmo problemos nuteistasis nesprendė ilgą laiką. Nors savo apeliaciniame skunde D. M. ir nurodo, kad kreipėsi į gydymo įstaigą dėl šios priklausomybės gydymo, tačiau teismo vertinimu, tai jo atsakomybės dėl padarytos nusikalstamos veikos nešalina. Savo skunde apeliantas teigia, kad pasiuntus jį atlikti realią laisvės atėmimo bausmę bus atimta galimybė jam gydytis priklausomybę alkoholiui, tačiau teismas pažymi, kad pataisos įstaigoje nuteistiesiems yra suteikiamos visos galimybės gydytis nuo priklausomybių, taip siekiant koreguoti jų elgesį teigiama linkme. Akivaizdu, kad nuteistojo atžvilgiu skiriamos laisvės apribojimo bausmės bei administracinės nuobaudos, teigiamos įtakos jo elgesiui nepadarė. D. M. nurodo, kad šiuo metu jis vienas išlaiko šeimą, tačiau akivaizdu, kad šios aplinkybės egzistavo jau ir nusikalstamos veikos padarymu, o D. M. lengvabūdiškai tikėjosi išvengti atsakomybės už savo neteisėtus veiksmus. Jo nurodomos aplinkybės, kad jis vairavo labai trumpą laiką ir buvo nuvažiavęs labai trumpą atstumą bei, kad nepadarė žalos aplinkiniams, neleidžia daryti išvados, jog jo veiksmai buvo mažiau pavojingi. Vairuodamas neblaivus D. M. kėlė pavojų ne tik savo bei kartu su juo važiavusio bendrakeleivio, tačiau ir aplinkinių žmonių sveikatai bei gyvybei. Nusikaltimo padarymo metu nuteistasis neapsvarstė tos galimybės, kad vairuodamas neblaivus jis gali nukentėti ir pats, dėl ko jo šeima liktų be šeimos išlaikytojo, tačiau ši aplinkybė nuteistajam tapo aktuali tik tuo metu, kai teismas jam paskyrė bausmę, susijusią su laisvės atėmimu, kas, teismo vertinimu, parodo lengvabūdišką D. M. požiūrį į šeimos vertybes bei atskleidžia jo siekį sušvelninti savo atsakomybę, prisidengiant būtinybe likti laisvėje dėl šeimos gerovės. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atliekant laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje iš nuteistųjų nėra atimama galimybė įsidarbinti. Nors nuteistasis ir teigia, kad suvokia savo padaryto nusikaltimo pavojingumą bei pasižada daugiau nenusikalsti, tačiau įvertinus visas bylos aplinkybes, teismas tokius skundo argumentus vertina kaip asmens siekį išvengti laisvės atėmimo bausmės.
9. BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Nagrinėjamu atveju nustatytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad ankstesniais teismų procesiniais sprendimais paskirtomis bausmėmis jų tikslai pasiekti nebuvo, kadangi D. M. ir toliau pažeidinėjo įstatymų nuostatas. Šių aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju D. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės tikslai bus pasiekti tik realiai atlikus laisvės atėmimo bausmę. Teismas taip pat pažymi, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga, todėl, net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategoriją, esminė taikymo sąlyga yra teismo išvada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-404/2007).
10. Atsižvelgiant į anksčiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas BK 75 straipsnio nuostatų D. M. atžvilgiu netaikė pagrįstai. Nuteistasis anksčiau teismo parodyto pasitikėjimo nepateisino ir toliau darė nusikalstamas veikas. Nuteistojo apeliacinio skundo argumentai, kad ankstesni jo padaryti nusikaltimai buvo nesunkūs, atskleidžia asmens polinkį minimizuoti savo nusikalstamus veiksmus. Apeliaciniame skunde D. M. nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių jam būtų galima taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, todėl jo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas ir Alytaus apylinkės teismo 2022 m. sausio 7 d. nuosprendis paliekamas nepakeistas.
11. 2022 m. balandžio 6 d. Kauno apygardos teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, atitinkančių 120,00 Eur (vieną šimtą dvidešimt eurų) ir susidariusių teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą nuteistajam D. M. apeliacinės instancijos teisme, priteisimo.
12. BPK 106 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Šios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose.
13. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, koks yra gynėjo paskyrimo teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-303/2014). Kaip nustatyta BPK 322 straipsnio 1 dalyje, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Iš to seka, kad nuteistojo gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra būtinas. Svarbu ir tai, kad nagrinėjamu atveju baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal paties nuteistojo apeliacinį skundą, kuris šia nutartimi atmetamas kaip nepagrįstas. Duomenų apie prastą nuteistojo D. M. finansinę padėtį, dėl kurios asmeniui būtų neįmanoma sumokėti iš jo priteistinas išlaidas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, byloje nėra, todėl mažinti šias išlaidas ar jų visai nepriteisti, nėra pagrindo.
14. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, atitinkančių 120,00 Eur (vieną šimtą dvidešimt eurų) ir susidariusių teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą nuteistajam D. M. apeliacinės instancijos teisme, priteisimo, tenkinamas, iš nuteistojo D. M. valstybės naudai priteisiant 120,00 Eur (vieną šimtą dvidešimt eurų) valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimui.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo D. M. apeliacinį skundą atmesti.
Iš nuteistojo D. M. išieškoti valstybės naudai 120,00 Eur (vieną šimtą dvidešimt eurų) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.