Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Boleslovo Kalainio,

apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. S. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 28 d. nuosprendžio kuriuo S. S. pripažintas kaltu pagal BK 138 str. 2 d. 3 p. už 2009-08-12 nesunkų savo dukros sužalojimą, ir jam paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė. Pagal BK 64 str. 1, 3 d. prie paskirtos bausmės iš dalies pridėta 2009-04-20 nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė ir galutinė bausmė S. S. paskirtas laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams ir 3 (trims) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės atlikimo laiką įskaitytas laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2009-08-12 iki 2009-08-23, ir nuo 2009-10-28 iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Kardomoji priemonė periodinis registravimasis policijoje pakeistas į suėmimą ir S. S. suimtas teismo salėje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. S. nuteistas už tai, kad nesunkiai sužalojo savo vaiką, tai yra: 2009 m. rugpjūčio 12 d. apie 14 val., (duomenys neskelbtini), veikdamas sunkinančiomis aplinkybėmis – būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, savo gyvenamojo namo kieme, tyčia be jokios priežasties sugriebęs mažametei dukrai D. S. gimusiai (duomenys neskelbtini) už plaukų nutempė į namo vidų, kur vėl sugriebęs už plaukų tampė mažametę D. S. po namus, po to sugriebė D. S. už marškinėlių pakėlė ją į viršų ir metė į žemę, nugriuvusiai sudavė vieną smūgį kumščiu į nugarą paklupdė ant kelių, tuo padarydamas mažametei D. S. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl kairės rankos stipinkaulio lūžio jos sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas padarytos veikos faktines aplinkybes ir jos kvalifikaciją, daro išvadą, kad pirmos instancijos teismas bylos įrodymus ištyrė ir įvertino teisingai, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio reikalavimų. To neginčija ir apeliantas S. S., kuris nesutinka su pirmos instancijos teismo paskirta bausme dėl jos griežtumo.

S. S. nuteistas už nusikalstamą veiką, kuri pagal Lietuvos Respublikos BK 11 str. yra apysunkis nusikaltimas, už kurį baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Jeigu pagal Baudžiamojo kodekso sankciją numatyta tik laisvės atėmimo bausmė, švelnesnė bausmė gali būti paskirta tik remiantis Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. arba 62 str. nuostatomis, todėl kolegija daro išvadą, kad, prašydamas paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, nuteistasis S. S. prašo apeliacinės instancijos teismo taikyti Lietuvos Respublikos BK 62 str. ir paskirti bausmę, švelnesnę negu numatyta įstatyme, arba taikyti Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d., sprendžiant laisvės atėmimo bausmės paskyrimo prieštaravimo teisingumo principui klausimą, nors apeliaciniame skunde minėti baudžiamojo įstatymo straipsniai nėra įvardinti. Taip pat nagrinėtinas pakartotinio Lietuvos Respublikos BK 75 str. taikymo galimybės klausimas.

Skirdamas S. S. bausmę už nusikalstamą veiką teismas jokių bausmės skyrimo taisykles nustatančių Lietuvos Respublikos BK bendrosios dalies normų nepažeidė. Skiriant bausmę buvo laikomasi Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. normų reikalavimų. Iš nuosprendžio matosi, kad teismas nustatė S. S. atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikaltimo padarymą apsvaigus nuo alkoholio, nes tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgė į nuteistojo asmenybę, tai, kad S. S. praeityje teistas, nusikaltimą padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, baustas administracine tvarka, nedirba. Visa tai leidžia padaryti išvadą apie nuteistojo susiformavusias nuostatas elgtis pažeidžiant norminiais aktais įtvirtintas elgesio taisykles. Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. numatytas laisvės atėmimo bausmės maksimumas – penkeri metai, Radviliškio rajono apylinkės teismas, įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes, skyrė nuteistajam bausmę, artimą sankcijos minimumui. Visuma šių aplinkybių, į kurias pirmosios instancijos teismas teisingai atsižvelgė, duoda pagrindą tvirtinti, kad apeliantui paskirta ženkliai mažesnė negu sankcijos vidurkis bausmė, esant vienai atsakomybę sunkinančiai aplinkybei, nėra aiškiai per griežta.

Radviliškio rajono apylinkės teismas netaikė nuteistajam Lietuvos Respublikos BK 75 str. Kolegija pažymi, kad bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas nuteistam asmeniui tik BK 75 straipsnio 1 dalies formaliai numatytomis sąlygomis. Tačiau bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymas visada turi būti pagrįstas motyvuota teismo išvada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdamas šį klausimą teismas privalo įvertinti visas aplinkybes, lemiančias nusikalstamos veikos pavojingumą (nusikaltimo padarymo būdą, įrankius ir priemones, laiką, vietą pasekmių sunkumą, kaltės formą, tikslą ir motyvą), apibūdinančias kaltininko asmenybę (ankstesnius nusikaltimus ar kitus teisės pažeidimus, polinkį į girtavimą, narkotinių ar kitų svaiginamųjų priemonių vartojimą, vertybinę orientaciją, požiūrį į darbą, asmens charakteristiką ir pan.), elgesį po nusikaltimo padarymo (atvykimą ir prisipa­žinimą, gailėjimąsi, padėjimą išaiškinti nusikaltimą ir kitus bendrininkus, žalos atlyginimą ir pan.). Teismas taip pat turi įvertinti ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiktų kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybės baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančių asmenų ar invalidų pan.). Pirmosios instancijos teismas, skirdamas S. S. realią laisvės atėmimo bausmę, motyvavo tokį sprendimą neigiamais jo asmenybės bruožais. Teismų praktika yra susiformavusi tokia linkme, kad asmeniui, padariusiam naują tyčinį nusikaltimą bausmės vykdymo atidėjimo metu, pakartotinis laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir kitas bylos aplinkybes (nutartys kasacinėse bylose Nr. 2K-713/2003, 2K-364/2007). Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija šioje baudžiamojoje byloje neįžvelgia jokių išimtinių aplinkybių, taip pat neranda pagrindo manyti, kad bausmės tikslai nuteistajam S. S. bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad laisvės atėmimo bausmės paskyrimas S. S. neprieštarauja teisingumo principui ir jo atžvilgiu nėra pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d., taip pat nėra galimybės nuteistajam skirti švelnesnę, negu įstatymo numatytą bausmę Lietuvos Respublikos BK 62 str. 1 d. pagrindu, nes nuteistasis pats neatvyko ir nepranešė apie padarytą nusikalstamą veiką. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nenustatė nė vienos Lietuvos Respublikos BK 62 str. 2 d. išvardintos alternatyvios sąlygos, kuri leistų minėtą normą pritaikyti nuteistojo S. S. atžvilgiu. Nors savo apeliaciniame skunde nuteistasis teigia buvęs pagrindinis šeimos maitintojas, iš bylos medžiagos matyti, kad jis niekur nedirba, Grinkiškio seniūnija dažnai gauna nusiskundimų dėl netinkamos priežiūros bei auklėjimo vaikų atžvilgiu, todėl šį jo teiginį kolegija vertina kaip deklaratyvų ir neatitinkantį tikrovės.

Radviliškio rajono apylinkės teismas skundžiamu ir Radviliškio rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrino palankesniu nuteistajam S. S. dalinio sudėjimo būdu. Paskirta bausmė savo dydžiu nėra aiškiai per griežta, baudžiamasis įstatymas skiriant bausmę ir ją bendrinant pritaikytas tinkamai, todėl kolegija švelninti bausmės neturi pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.

nutaria:

S. S. apeliacinį skundą atmesti.