Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovo S. R. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo S. R. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Lemora“ dėl vekselio pripažinimo įvykdytu ir piniginių lėšų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas S. R. 2019 m. birželio 26 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Lemora“, prašydamas pripažinti ieškovo laidavimą pagal 2015 m. rugpjūčio 4 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį negaliojančiu (civilinė byla Nr. e2-654-413/2020).

2. Ieškovas S. R. 2019 m. spalio 7 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Lemora“, prašydamas pripažinti 2015 m. rugpjūčio 4 d. neprotestuotiną paprastąjį vekselį įvykdytu, o laidavimą pagal vekselį pasibaigusiu; taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovės 2 279,85 Eur (civilinė byla Nr. Nr. e2-2168-221/2019).

3. Ieškinio reikalavimų įvykdymui užtikrinti ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) iki sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo.

4. Kauno apygardos teismas 2019 m. spalio 25 d. nutartimi nutarė sujungti Kauno apygardos teismo civilines bylas Nr. e2-1792-413/2019 ir Nr. e2-2168-221/2019 į vieną civilinę bylą ir perduoti jas kartu nagrinėti Kauno apygardos teismo teisėjui, paliekant civilinės bylos Nr. e2-1792-413/2019.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Kauno apygardos teismas 2019 m. spalio 18 d. nutartimi nutarė netenkinti ieškovo S. R. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

6. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje ieškovas prašė pripažinti įvykdytu 2015 m. rugpjūčio 4 d. neprotestuotiną paprastąjį vekselį, pripažinti pasibaigusiu laidavimą pagal vekselį ir taikyti restituciją, priteisiant ieškovui iš atsakovės 2 279,85 Eur sumą.

7. Teismas, įvertinęs ieškinio turinį, sprendė, kad ieškovas suformulavo ieškinio pagrindą ir dalyką, išdėstė faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, pateikė ieškinio reikalavimus tikėtinai pagrindžiančius įrodymus, kurių įrodomoji vertė gali būti nustatyta tik nagrinėjant civilinę bylą iš esmės, o ne pradinėje civilinės bylos stadijoje. Dėl to teismas darė išvadą, kad šioje civilinės bylos stadijoje (sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą), kai ginčas dar nėra nagrinėjamas iš esmės, nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškovas pasirinko akivaizdžiai neleistiną ar objektyviai neįmanomą jo galbūt pažeistų teisių gynybos būdą ir tikėtinai nepagrindė pareikšto ieškinio reikalavimų.

8. Teismas nurodė, kad sprendžiant klausimą dėl grėsmės galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo tinkamam įvykdymui, pažymėtina, kad ieškinio dalyko, kokį jį suformulavo ieškovas, patenkinimo atveju teismo sprendimo dalis dėl 2015 m. rugpjūčio 4 d. neprotestuotino paprastojo vekselio pripažinimo įvykdytu, laidavimo pagal vekselį pripažinimo pasibaigusiu nereikalautų priverstinio vykdymo – teismo sprendimo teisinė galia realizuotųsi ipso facto (savaime pagal faktą). Užtikrinti įvykdymą to, ko faktiškai nereikės vykdyti, nėra būtina ir įprastai negalima.

9. Teismas pažymėjo, kad spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nenagrinėja ginčo tarp šalių iš esmės, o vertina aplinkybes, ar tuo atveju, jeigu teismas patenkintų pareikštus reikalavimus, nebūtų kliūčių įgyvendinti tokį teismo sprendimą.

10. Teismas nurodė, kad neegzistuojant teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės rizikai, atitinkamai nėra teisinio pagrindo ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-733-516/2019.

11. Teismas sprendė, kad nesant prielaidų pripažinti antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinosios sąlygos, t. y. grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui buvimo, ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkintinas.

III. Atskirojo skundo argumentai

12. Ieškovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 18 d. nutartį ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) iki sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į ieškovo reikalavimą taikyti restituciją, t. y. grąžinti ieškovui iš jo išieškotas pinigines lėšas.

12.2. Pirmosios instancijos teismui nesustabdžius ieškovo atžvilgiu pradėtos vykdomosios bylos iš ieškovo ir toliau be jokio teisinio pagrindo bus išieškomos pinigų sumos bei pervedamos atsakovei, todėl ne tik išaugs atsakovės grąžintina suma, bet ir ieškovas, gaunantis ir mažas pajamas (senatvės pensiją), ir toliau patirs finansinius nuostolius. Dėl to yra pakankamas pagrindas sustabdyti vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) iki šios bylos išnagrinėjimo ir sprendimo įsiteisėjimo.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Atskirasis skundas netenkintinas, Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 18 d. nutartis paliktina nepakeista.

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

15. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 straipsnio 1 dalis).

16. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti tikėtinai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir kartu garantuoti jo įvykdymo privalomumą (CPK 18 straipsnis, 144 straipsnio 1 dalis). Šiomis priemonėmis užtikrinami byloje pareikšti materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimai, t. y. iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos procesiniais tikslais suvaržomos konkrečių asmenų materialiosios teisės. Tokio procesinio veiksmo pagrindu yra pagrįstos prielaidos, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

17. CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti išieškojimo vykdymo procese sustabdymas.

18. Nagrinėjamu atveju ieškovas (apeliantas) ieškinio reikalavimų įvykdymui užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) iki sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo.

19. Apeliacinės instancijos teismas dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos pažymi, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Kauno apygardos teismas 2020 m. vasario 17 d. sprendimu nusprendė ieškovo ieškinį atmesti. Apeliacinio teismo vertinimu, nors minėtas sprendimas nėra įsiteisėjęs, bet preliminariai patvirtina prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepagrįstumą.

20. Antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – reali grėsmė, kad ieškovui palankus teismo sprendimas bus neįvykdytas arba jo įvykdymas pasunkės. Civiliniame procese vyraujantys rungimosi (CPK 12 straipsnis) ir proceso šalių lygiateisiškumo (CPK 17 straipsnis) principai lemia tai, kad pareiga įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą/poreikį tenka prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikusiam proceso dalyviui, o priešinga proceso šalis, kurios atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdama išvengti tokių priemonių taikymo, turėtų teikti įrodymus, kurie paneigtų deklaruojamą pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. grėsmę, kad ieškovui palankus teismo sprendimas gali būti neįvykdytas ar jo vykdymas apsunkintas. Tokį įrodinėjimo naštos paskirstymą lemia ir bendroji įrodinėjimo taisyklė, kad kiekviena šalis turi pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis).

21. Apeliacinis teismas atmeta kaip nepagrįstus apelianto teiginius, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į ieškovo reikalavimą taikyti restituciją, t. y. grąžinti ieškovui iš jo išieškotas pinigines lėšas, kad nesustabdžius ieškovo atžvilgiu pradėtos vykdomosios bylos iš ieškovo ir toliau be jokio teisinio pagrindo bus išieškomos pinigų sumos bei pervedamos atsakovei, todėl ne tik išaugs atsakovės grąžintina suma, bet ir ieškovas, gaunantis ir mažas pajamas (senatvės pensiją), ir toliau patirs finansinius nuostolius. Byloje nėra įrodymų, kad yra grėsmė galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo dėl restitucijos taikymo įvykdymui.

22. Apeliacinis teismas pažymi, kad sutiktina su pirmosios instancijos teismu, jog ieškinio dalyko, kokį jį suformulavo ieškovas, patenkinimo atveju teismo sprendimo dalis dėl 2015 m. rugpjūčio 4 d. neprotestuotino paprastojo vekselio pripažinimo įvykdytu, laidavimo pagal vekselį pripažinimo pasibaigusiu nereikalautų priverstinio vykdymo – teismo sprendimo teisinė galia realizuotųsi ipso facto (savaime pagal faktą), užtikrinti įvykdymą to, ko faktiškai nereikės vykdyti, nėra būtina ir įprastai negalima. Dėl to darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nesant prielaidų pripažinti antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinosios sąlygos, t. y. grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui buvimo, ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkintinas.

23. Nesant pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos plačiau nepasisakytina.

24. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai nėra reikšmingi pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

25. Esant tokioms nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties (CPK 263 straipsnio 1 dalis).

26. Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovo atskirasis skundas nepagrįstas ir atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.