- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-12-14
- Bylos Nr.
- e2YT-11181-522/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-44-3-00525-2021-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irina Serafin
- Pareiškėjas
- N. M.
- Suinteresuotas asmuo
- VĮ Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, V. B.
- Kategorijos
- 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.4.5.2Bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimas
Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėja Irina Serafin rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos N. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje VĮ Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, V. B..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja kreipėsi į teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) XXVI skyriuje nustatyta tvarka, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė savo motinos J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) (mirusios (duomenys neskelbtini)) palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti. Pareiškėja nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos motina J. B.. Po J. B. mirties liko jos vardu registruotas nekilnojamas turtas (gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais), esantis (duomenys neskelbtini). Palikėjos sutuoktinis P. B., g. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) Nors po J. B. mirties jos palikimo priėmimu niekas nepasirūpino, tačiau faktiškai (duomenys neskelbtini) kaime esančia sodyba rūpinosi pareiškėja N. M. kartu su savo šeimos nariais. Po motinos mirties pareiškėja pasirūpino mirusios dokumentais, kuriuos ir šiuo metu saugo savo namuose, pasiėmė savo žinion motinos namuose buvusias maldaknyges, fotoalbumus, religinius paveikslus, papuošalus, lovatieses, staltieses, namų apyvokos daiktus, o nereikalingus ir nenaudotinus daiktus išvežė iš namų, tvarkė namų aplinką, genėjo sodą, šienavo pievą palei namus ir ūkinius pastatus, o tam reikalui samdė vietinius žmones ir apmokėjo jiems už darbą motinos sodyboje. Sodyboje esančiais pastatais bei sodybos aplinka pareiškėja rūpinasi ir šiuo metu. Tokiu būdu, pareiškėja N. M. priėmė mirusios motinos J. B. palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti ir juo disponuoti, tuo pačiu aktyviais veiksmais išreikšdama savo valią priimti palikimą ir turėti į jį nuosavybės teises. Kadangi po J. B. mirties dėl jos palikimo priėmimo į notarą niekas nesikreipė, paveldėjimo byla nebuvo užvesta, todėl pareiškėja, siekdama sutvarkyti visus palikimo reikalus bei priimti motinos J. B. palikimą, kreipiasi į teismą tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji faktiškai priėmė savo motinos palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime nurodė, kad nėra gavę pranešimo apie galimą palikėjos J. B. palikimo perėjimą valstybei. Jeigu išnagrinėjus bylą teismas įsitikintų, kad N. M. priėmė palikimą faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą, VĮ Turto bankas neprieštaraus pareiškėjos pareiškimo tenkinimui.
Suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime nurodė, kad jeigu, nagrinėjant šią bylą, teismas nustatys, kad pareiškėja N. M. priėmė savo motinos J. B. palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti, neprieštarauja, kad juridinę reikšmę turintis palikimo priėmimo faktas būtų nustatytas.
Suinteresuotas asmuo V. B. atsiliepimo nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas
Byloje nustatyta, kad pareiškėja yra J. B. dukra. J. B. mirė (duomenys neskelbtini) Po J. B. mirties liko jos vardu registruotas nekilnojamas turtas, esantis (duomenys neskelbtini): 1. gyvenamasis namas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); 2. viralinė, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); 3. sandėlis, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); 4. daržinė, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); 5. tvartas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); 6. sandėlis, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); 7. kiemo statiniai, unikalus numeris – (duomenys neskelbtini). Iš Širvintų rajono 1-ojo notarų biuro 2021 m. spalio 22 d. pažymos matyti, kad dėl J. B. turto paveldėjimo niekas nesikreipė, paveldėjimo bylos nepradėtos.
Pareiškėja nurodo, kad nors į notarų biurą nesikreipė, tačiau palikimą priėmė laiku, po motinos mirties pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą ir prašo nustatyti šį juridinę reikšmę turintį faktą.
Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad atsiradęs palikimas gali būti priimtas pradėjus faktiškai jį valdyti arba kreipiantis į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs kriterijus, kurie yra svarbūs nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010).
Nagrinėjamu atveju, po pareiškėjos motinos J. B. mirties pareiškėja per CK nustatytą 3 mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos terminą, nepadavė pareiškimo dėl palikimo priėmimo palikimo atsiradimo vietos notarui (CK 5.50 straipsnio 3 dalis), tačiau, pareiškėjos teigimu, ji rūpinosi po jos mirties likusiu turtu. Šiuos veiksmus pareiškėja atliko nedelsiant, nepraleidusi CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyto trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos termino. Pareiškėja po motinos mirties rūpinosi jos sodyba, tvarkė namų aplinką, genėjo sodą, šienavo pievą palei namus ir ūkinius pastatus. Taip pat ji pasiėmė saugoti palikėjos asmens dokumentus, pasiėmė motinos namuose buvusias maldaknyges, fotoalbumus, religinius paveikslus, papuošalus, lovatieses, staltieses, namų apyvokos daiktus, o nereikalingus ir nenaudotinus daiktus išvežė iš namų. Sodyboje esančiais pastatais bei sodybos aplinka pareiškėja rūpinasi ir šiuo metu. Šios aplinkybės leidžia manyti, jog pareiškėja po sutuoktinio mirties, jo turtą prižiūrėjo kaip savo, juo rūpinosi ir tokiu būdu išreiškė valią dėl palikimo priėmimo.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad pakanka duomenų, leidžiančių teigti, jog pareiškėja priėmė savo mirusios motinos J. B. palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti, todėl pareiškėjos pareiškimas tenkintinas.
Kadangi palikimo negalima priimti dalimis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis), tai įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 444, 448 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja N. M., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė savo motinos J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) (mirusios (duomenys neskelbtini)) palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti.
Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas tikslu kreiptis pareiškėjai dėl turto, likusio po J. B. mirties, paveldėjimo.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.