- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-07-07
- Bylos Nr.
- 1A-118-366/2025
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Sigitas Bagdonavičius, Marius Jankauskas, Kristina Latožienė
- Nuteistasis
- Y. P.
- Advokatai
- Arvydas Penelis
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų
Sigito Bagdonavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Mariaus Jankausko ir Kristinos Latožienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokuroro Ramūno Dubravos apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2025 m. balandžio 11 d. nuosprendžio, kuriuo:
Y. P. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir jai paskirta viešųjų darbų bausmė 6 mėnesiams, įpareigojant ją per mėnesį neatlygintinai išdirbi po 20 valandų visuomenės labui.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta Y. P. sumažinta viešųjų darbų bausmė 4 mėnesiams, įpareigojant ją per mėnesį neatlygintinai išdirbi po 20 valandų visuomenės labui.
Vadovaujantis BK 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu uždrausta Y. P. naudotis (įgyti) teisę vairuoti kelių transporto priemones 1 metams, šį terminą skaičiuojant nuo teisės sustabdymo dienos – 2025 m. sausio 3 d.
Remiantis BK 72 straipsnio 1 dalimi, taikytas baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimas, ir konfiskuota valstybės nuosavybėn iš Y. P. nusikalstamos veikos padarymo priemonės automobilio „Kia Ceed“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos vertė – 3970 eurų.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
1. Y. P. nuteista už tai, kad 2024 m. gruodžio 25 d. apie 16.45 val., Anykščiuose, Troškūnų g., pažeisdama Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 p. reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – V. L. priklausantį automobilį „Kia Ceed“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai jai nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas – alkoholio matuokliu „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARKL-0677, iškvėptame ore pirmu tikrinimu 17,01 val. nustatytas 2,07 promilių neblaivumas, antru tikrinimu 17,16 val. nustatytas 2,08 promilių neblaivumas.
II. Apeliacinio skundo argumentai
2. Prokuroras apeliaciniu skundu prašo: 1) pakeisti skundžiamą nuosprendį dalyje dėl paskirtos bausmės ir Y. P. skirti 75 parų arešto bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir Y. P. skirti galutinę bausmę 50 parų arešto. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 7, 8, 10 punktais arešto bausmės vykdymą atidėti 9 mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 7.00 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Bausmės vykdymo atidėjimo terminą Y. P. skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; 2) pakeisti skundžiamą nuosprendį dalyje dėl paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminą ir Y. P., vadovaujantis BK 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise, teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams, šį terminą skaičiuojant nuo teisės sustabdymo dienos – 2025 m. sausio 3 d.
2.1. Remdamasis teismų praktiką prokuroras nurodo, jog skirdamas kaltinamajai švelnesnę, negu įstatymo numatyta bausmę, neatsižvelgė į bausmės skyrimo aplinkybes, formuojamą teismų praktiką ir reikalavimus, jų neanalizavo ir neįvertino, o priešingai, aplinkybes vertino formaliai ir baudos bausmės paskyrimas Y. P., atsižvelgiant į jos konstatavo, kad turtinę padėtį, gaunamas pajamas akivaizdžiai prieštarautų teisingumo principui, bausmės paskirčiai, dėl to buvo pasirinkta kita bausmės rūšis nenumatyta sankcijos sudėtyje. Tuo teismas nesilaikė BK 62 straipsnio 1 dalyje numatyto imperatyvo, jog tokią bausmę skirti galima tik atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, o ne į selektyvias.
2.2. Y. P. padarė nesunkų tyčinį baigtą nusikaltimą, nusikaltimo padarymo metu vairavo neblaivi (pirmu tikrinimu 17,01 val. nustatytas 2,07 promilių, antru tikrinimu 17,16 val. nustatytas 2,08 promilių neblaivumas), kaip pati nurodė apklausos metu, tą dieną su draugėmis vartojo alkoholinius gėrimus šampaną, vyną. Taigi, sėsdama už vairo neblaivi visiškai ignoravo galimas kilti neigiamas pasekmes, ji veikė tiesiogine tyčia – žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant asmeniui neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis, t. y. automobilį vairavo neblaivi apie 17.00 val. (trečiadienį), kai mieste vyksta intensyvus eismas, asmenys vyksta iš darbo ir pan., kas rodo asmens neatsakingumą, rizikos nesuvokimą ir neįvertinimą. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, jog Y. P. šiuo atveju vairuodama neblaivi sukėlė ir eismo įvykį, nesuvaldė automobilio, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su priešais važiavusiu automobiliu „Volkswagen Transporter“, kuriuo važiavo 6 asmenys, iš jų 2 suaugę ir 4 vaikai (iš jų 2 mažamečiai po 7 ir 10 metus) buvo stipriai apgadintos transporto priemonės. Už šią veiką Y. P. patraukta administracinėn atsakomybėn. Pati kaltinamoji nurodė, jog augina mažametį vaiką, jos pajamos minimalios, tačiau nepaisant to, šios aplinkybės jos nuo šio nusikaltimo įvykdymo nesulaikė.
2.3. Nors teismas atsižvelgė į tai, kad Y. P. išlaiko mažametį vaiką, jos pajamos minimalios, darbdavys ją charakterizuoja teigiamai, nėra padariusi drausmės pažeidimų, tačiau tai suponuoja išvadą, jog bausmės skyrimas buvo nulemtas subjektyvių kaltininko interesų ir kaltinamajam palankių aplinkybių vertinimu. Tai lėmė neteisingos bausmės skyrimą, kadangi teismas individualizuodamas bausmę visiškai neatsižvelgė į dar vieną svarbią kaltinamąją neigiamai charakterizuojančią aplinkybę, t. y. tai, kad Y. P. per gana trumpą laikotarpį nuo 2022 m. spalio mėn. iki 2024 m. balandžio mėn., administracine tvarka bausta net septynis kartus, o visi pažeidimai susiję su KET pažeidimais (pagal Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 2 dalį, ANK 415 straipsnio 1 dalį, ANK 416 straipsnio 2, 4 dalis, ANK 420 straipsnio 1 dalį). Tai Y. P. charakterizuoja itin neigiamai, kaip teisės aktų pažeidėją, kadangi jos padaryti pažeidimai nėra mažareikšmiai ir atsitiktiniai, ji sistemiškai bausta už tyčinius KET pažeidimus. Jai paskirtos administracinės nuobaudos paskirties tikslų, numatytų ANK 22 straipsnyje, nepasiekė, nuo administracinių nusižengimų ir nusikalstamų veikų darymo jos neatgrasė. Priešingai, dėl padarytų pažeidimų ji išvadų dėl savo elgesio nepadarė, toliau elgėsi pavojingai bei nusikalstamai, t. y. padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, kuri nėra atsitiktinė, o visų administracinių teisės pažeidimų pasekmė (greičio viršijimas, lenkimas kitų transporto priemonių, kur lenkti draudžiama ir t.t.) be to, sukėlė pasekmes (padarytas eismo įvykis, apgadinti automobiliai). Todėl kaltinamosios subjektyvūs interesai negali būti laikomi svarbesniais už visos visuomenės interesus, priešingu atveju būtų pažeista skirtingų interesų pusiausvyra bei teisingumo principo įgyvendinimas.
2.4. Nurodoma, jog Y. P. paskyrus už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, arešto bausmę, jos dydį nustatant didesnę už minimumą. Tokia bausmė bus proporcinga tiek padarytai veikai, tiek nuteistosios Y. P. asmenybei ir atitiks proporcingumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Taip pat mano, kad šiuo konkrečiu atveju Y. P. bausmės vykdymo atidėjimo taikymas neprieštarauja teisingumo, protingumo ir proporcingumo principams. Y. P. atitinka visas BK 75 straipsnio taikymo sąlygas, todėl yra pagrindas jai paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti. Manytina, kad bausmės vykdymo atidėjimas 9 mėnesiams su suderintomis pareigomis nenutrauks Y. P. socialinių ryšių, be to, ne tik ją nubaus, bet ir paskatins maksimaliai keisti savo elgesį teigiama linkme, tai yra maksimaliai užtikrins, kad Y. P. toliau laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų.
2.5. Apeliaciniu skundu taip pat nesutinkama ir su paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminu, nes šiam klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes teismas neteisingai įvertino visų bylos aplinkybių kontekste ir paskyrė Y. P. neproporcingą, per švelnią padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiui ir pavojingumui bei teisingumo tikslų neatitinkančią baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metams.
2.6. Atkreipiamas dėmesys, kad teismas neįvertinęs visų teisiškai bei faktiškai reikšmingų aplinkybių šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą nuteistajai Y. P. skyrė žymiai mažesnę nei jos vidurkis, t. y. minimumą. Todėl šiuo atveju minimalus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas (vieneri metai), neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, kad bausmės (poveikio priemonės), skiriamos už nusikaltimo padarymą, savo dydžiu neturi būti mažesnės nei taikomos už žymiai lengvesnius – administracinius nusižengimus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-85/2010). Juo labiau, kad jokių išimtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima nuteistajai Y. P. paskiriant draudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones mažesniam terminui šioje baudžiamojoje byloje nėra. Teismo paskirtas terminas neproporcingas Y. P. asmenybės ir padaryto nusikaltimo pavojingumui, užtikrinantis skirtingų interesų pusiausvyrą bei teisingumo principo įgyvendinimą.
Šalies argumentai
3. Teismo posėdyje prokuroras prašė tenkinti apeliacinį skundą, o nuteistoji ir jos gynėjas advokatas prašė atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
5. Apeliacinės instancijos teismas, sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostata, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
6. Prokuroras apeliaciniame skunde prašo pakeisti nuosprendžio dalį dėl bausmės paskyrimo, t. y. prokuroras nesutinka su paskirta bausmės rūšimi – viešieji darbai. Prokuroro nuomone, byloje pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, jog: 1) sėsdama už vairo neblaivi visiškai ignoravo galimas kilti neigiamas pasekmes, ji veikė tiesiogine tyčia – žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant asmeniui neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis, t. y. automobilį vairavo neblaivi apie 17.00 val. (trečiadienį), kai mieste vyksta intensyvus eismas, asmenys vyksta iš darbo ir pan.; 2) Y. P. šiuo atveju vairuodama neblaivi sukėlė eismo įvykį, nesuvaldė automobilio, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su priešais važiavusiu automobiliu, kuriuo važiavo 6 asmenys, iš jų 2 suaugę ir 4 vaikai (iš jų 2 mažamečiai po 7 ir 10 metus) buvo stipriai apgadintos transporto priemonės; 3) Y. P. per gana trumpą laikotarpį nuo 2022 m. spalio mėn. iki 2024 m. balandžio mėn., administracine tvarka bausta septynis kartus, o visi pažeidimai susiję su KET pažeidimais (ANK 417 straipsnio 2 dalis, 415 straipsnio 1 dalis, 416 straipsnio 2 dalis, 416 straipsnio 4 dalis, 420 straipsnio 1 dalis).
7. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimą darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).
8. Pastebėtina, jog ne BK 61 straipsnio 1 dalis, kaip nurodoma skundžiamame nuosprendyje, numato švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimą, o BK 62 straipsnio 1 dalis. Taigi minėtas straipsnis numato, jog teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką arba sulaikytas užklupus darant nusikalstamą veiką ar tuoj po jos padarymo prisipažino ją padaręs, nuoširdžiai gailisi ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui ir teismui išaiškinti nusikalstamą veiką ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą.
9. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas bausmę, prioritetą teikė Y. P. asmeninėms aplinkybėms – pripažino savo kaltę, kad vairavo neblaivi, kai jai nustatytas didesnis nei 1,51 promilės girtumas pripažino jau pirminėje nusikaltimo tyrimo vietoje bei ikiteisminio tyrimo metu ir teisme; nuoširdžiai gailisi; išlaiko mažametį vaiką; jos pajamos yra minimalios; duomenų byloje apie galimą nusikaltimu padarytos žalos padarymą nėra; UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktoje charakteristikoje nurodyta, kad per darbo įmonėje laikotarpį Y. P. nėra padariusi jokių darbo drausmės pažeidimų, darbe nekonfliktiška, punktuali. Vis dėl to, teisėjų kolegija su tokiu vertinimu nesutinka ir sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas neišsamiai išanalizavo bausmės individualizavimui svarbias aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas visiškai neįvertino objektyvių veikos padarymo aplinkybių, kurios rodo didesnį veikos pavojingumą. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, jog eismo įvykis buvo dienos metu apie 17.00 val. (trečiadienį), kai mieste vyksta intensyvus eismas (tą patvirtina vaizdo įraše užfiksuotas automobilių srautas po eismo įvykio), Y. P. sukėlė eismo įvykį, nesuvaldė automobilio, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su priešais važiavusiu automobiliu, kuriuo važiavo 6 asmenys, iš jų 2 suaugę ir 4 vaikai (iš jų 2 mažamečiai po 7 ir 10 metus) buvo stipriai apgadintos transporto priemonės. Tokiais veiksmais Y. P. sukėlė realu pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams. Taip pat neatsižvelgė ir į tai, jog nuo 2022 m. spalio mėn. iki 2024 m. balandžio mėn., administracine tvarka bausta septynis kartus, o visi pažeidimai susiję su KET pažeidimais (ANK 417 straipsnio 2 dalis, 415 straipsnio 1 dalis, 416 straipsnio 2 dalis, 416 straipsnio 4 dalis, 420 straipsnio 1 dalis). Be to, iš pateiktų vaizdo įrašų matyti, jog nuteistoji teigė, kad pagal Ženevos konvenciją ką nori, tą daro bei bandė už galimai materialinį atlygį susitarti su policijos pareigūnu, jog įvykis nebūtų fiksuojamas. Pastebėtina, jog tokios aplinkybės negali būti ignoruojamos ir nevertinamos skiriant bausmę, kadangi jos tiesiogiai parodo veikos pavojingumą bei Y. P. požiūrį į įstatymus ir jų laikymąsi.
10. Akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas švelnesnę, nei numato įstatymas bausmę, neįvertino nei veikos padarymo pobūdžio, nei Y. P. veiksmų padarinių visuomenės atžvilgiu. Kas rodo, jog bausmės skyrimo metu buvo vadovaujamasi išimtinai Y. P. interesais, tačiau neatsižvelgiant į viešąjį interesą, bendruosius teisingumo bei proporcingumo principus, įtvirtintus BK 41 straipsnyje. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog paskirta bausmė neatitinka nei veikos pavojingumo, nei visų reikšmingų aplinkybių visumos, todėl yra per švelni ir keistina.
11. Teisėjų kolegija, įvertinusi Y. P. padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį, ją charakterizuojančius duomenis, kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, taip pat ir tai, kad nėra sąlygų taikyti BK 62 straipsnio ar 54 straipsnio 3 dalies nuostatų, daro išvadą jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti Y. P. paskyrus arešto bausmę, kurios dydis (75 paros) yra didesnis nei šios bausmės rūšies vidurkis už nusikaltimą (BK 49 straipsnio 3 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad nuteistoji pripažino padariusi jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, o baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl paskirta 75 parų arešto bausmė vadovaujantis BK 64¹ straipsniu mažintina vienu trečdaliu iki 50 parų.
12. BK 75 straipsnio 1 dalis numato, jog asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Atidėdamas paskirtos arešto bausmės vykdymą, teismas gali paskirti nuteistajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Šiuo atveju nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Teismas taip pat paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas.
13. BK 75 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba atlikus tik jos dalį. Teisėjų kolegija, dar karta įvertinusi aukščiau aptartas aplinkybes, šiuo atveju neįžvelgia būtinybės nuteistajai Y. P. taikyti intensyvią priežiūrą. Atidedant paskirtos bausmės vykdymą, jai skirtinos pareigos, nurodytos BK 75 straipsnio 6 dalies 8 ir 10 punktuose, jų vykdymo terminus nustatant visam bausmės vykdymo atidėjimo terminui.
14. Teisėjų kolegijos vertinimu, prokuroro prašomas įpareigojimas nuo 22.00 val. iki 7.00 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi, nagrinėjamu atveju būtų perteklinis. Įvertinus bylos medžiagą, ir tai kad Y. P. padarytas nusikaltimas susijęs su transporto priemonės vairavimu esant neblaiviam, nėra pagrindo manyti, jog nuteistoji, kelia grėsmę visuomenei ar yra linkusi daryti naujas nusikalstamas veikas.
15. Teisėjų kolegija, pritardama skundo argumentams, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo nustatytas, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, BK 68 straipsnyje, taikymo terminas yra per trumpas ir neproporcingas, nepakankamai efektyvus, siekiant paveikti Y. P., kad ji ir ateityje laikytųsi įstatymų normų ir daugiau nenusikalstų. Nustačius minimalų uždraudimo naudotis specialia teise terminą, nebūtų pasiektas aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės prevencinis tikslas – sulaikyti kaltininką ir kitus asmenis vairuoti transporto priemones esant neblaiviam. Pažymėtina, kad skundžiamu nuosprendžiu paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo minimalus terminas neatitinka ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos, numatančios, kad bausmės (baudžiamojo poveikio priemonės), skiriamos už nusikaltimo padarymą, savo dydžiu neturi būti mažesnės nei taikomos už žymiai lengvesnius – administracinius nusižengimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje 2K-85/2010).
16. Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pavojingumą bei Y. P. asmenybę apibūdinančias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog ilgesnis nei minimalus specialios teisės atėmimo terminas yra būtinas, siekiant užtikrinti prevencinius tikslus ir atgrasyti Y. P. nuo panašaus pobūdžio veikų darymo. Teisėjų kolegijos nuomone, priešingas teismo sprendimas formuotų asmens nebaudžiamumo nuotaikas ir nepagarbą baudžiamajam įstatymui bei sudarytų sąlygas pakartotiniam nusikalstamas veikas padariusio asmens nusikalstamumui, tokiu būdu neužtikrinant prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių pobūdžio. Bylos duomenų visumą leidžia pagrįstai manyti, jog baudžiamosios poveikio priemonės paskirtis ir prevenciniai tikslai bus pasiekti paskyrus didesnį nei minimalų terminą, t. y. uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metų terminui. Minėtas terminas nebus pernelyg griežtas ir nepagrįstai nevaržys Y. P. teisių labiau, negu tai būtina baudžiamojo įstatymo tikslams pasiekti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,
nusprendžia:
Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokuroro Ramūno Dubravos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2025 m. balandžio 11 d. nuosprendį pakeisti:
Y. P. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį paskirti 75 (septyniasdešimt penkių) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir Y. P. paskirti galutinę 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmę, be intensyvios priežiūros.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 6 dalies 8 ir 10 punktais, paskirtos 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmės vykdymą atidėti 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant visą bausmės vykdymo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, Y. P.nustatyti baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminą 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. sausio 3 d.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.